Kalbant apie jas, suklydusi, kai priėmė skubotą mokesčių reformą, Estija jau susiprato – po beveik trejus metus trukusio ekonomikos nuosmukio, dabar kaimynė ketina didinti PVM, o ne pelno mokestį, kaip buvo svarstyta anksčiau. Taip pat – ir toliau taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui.

Iš esmės Estija pasirinko tokią kryptį, kurią mūsų sprendimų priėmėjams siūlo bent keli šimtai įvairių Lietuvos verslo, pramonės ir profesinių organizacijų. Skirtumas tik tas, kad ją rinktis dar galime ekonomikos augimo metu, o ne po jos nustekenimo. Dalijuosi vos keliais veiksmais, kurie galėtų reikšmingai padidinti į biudžetą surenkamų pajamų dalį ir nekenktų šalies ekonomikai.

1. Ar viešosios lėšos naudojamos efektyviai?

Verslas sutinka, kad surinkti papildomų pajamų gynybai – būtina. Tačiau tam reikia mūsų visų ir valstybės sektoriaus įsitraukimo. Nors ministerijų siekis peržiūrėti ir mažinti savo išlaidas yra sveikintinas, vis tik – ne itin ambicingas. Jei užsibrėžtume išlaidas sumažinti ne 5, bet 10 proc. – surinktume maždaug 280 mln. eurų. Beje, verslo bendruomenė Vyriausybei jau pasisiūlė padėti: dalintis savo ekspertinėmis įžvalgomis ir patarimais, kaip efektyviau naudoti viešąsias lėšas.

Jei ši pagalba būtų priimta, tikėtina, jog verslas rekomenduotų imtis žmogiškųjų išteklių valstybės aparate peržiūros. Juk Lietuva dabar pasižymi vienu didžiausių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiumi tarp EBPO šalių. Verslas taip pat siūlytų efektyviau tvarkyti decentralizuotą IT infrastruktūrą, kuriai prižiūrėti išleidžiama 40 mln. eurų, bei valstybės turimą NT turtą. Turto banko duomenimis, išlaidos jo išlaikymui kasmet didėja, nors pačių NT objektų – mažėja. Beveik pusė jų atitinka tik D energinio efektyvumo klasę, kuri reiškia dideles priežiūros ir šildymo išlaidas. Žinoma, verslas rekomenduotų peržvelgti ir viešuosius konkursus, kuriems per metus išleidžiama 8–9 mlrd. eurų, tačiau 45 proc. pirkimų (išskyrus centralizuotus) yra vykdomi sulaukus tik vieno tiekėjo pasiūlymo.

2. Milijardai eurų – vis dar šešėlyje

Nors Lietuva kasmet mažina PVM atotrūkį, pagal jo mastą mūsų šalies rezultatas yra trečias prasčiausias tarp ES šalių. Europos Komisijos statistika rodo, kad 2022 m. Lietuvoje nesurinkto PVM atotrūkis siekė 14,6 proc. ir dėl to biudžetas neteko beveik 800 mln. eurų arba šeštadalio viso tais pačiais metais surinkto PVM. Nors situacija iš esmės gerėja, vis tik pažanga galėtų būti spartesnė, pavyzdžiui, kaip panašias starto pozicijas ir ekonominę raidą turėjusių Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Juk pasinaudoję gerąja jų praktika ir sustiprinę priežiūros bei kontrolės priemones, padidinę baudas už PVM sukčiavimą, galėtume susigrąžinti išties reikšmingas pajamas.

Be to, PVM atotrūkis yra dalis šešėlio, kuriame prarandamos sumos dar didesnės – milijardai eurų, galinčių iš esmės pakeisti į biudžeto surenkamų pajamų dydį. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-aisiais Lietuvoje neapskaityta ekonomika sudarė apie 8,3 proc. BVP arba daugiau nei 6 mlrd. eurų. Net ir nedidelis šios dalies mažinimas leistų žymiai padidinti valstybės pajamas be jokios papildomos naštos sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

3. Inovatyvūs finansavimo instrumentai: neišnaudoti vidaus rezervai

Atsižvelgiant į augančius gynybos finansavimo poreikius, valstybė turėtų svarstyti ne tik papildomas biudžeto priemones, bet ir inovatyvesnius finansinius instrumentus. Vienas tokių – gynybos obligacijos. Deja, jos investuotojams kol kas nėra patrauklios – iki šiol jų išplatinta vos už 20,4 mln. eurų. Priežastis aiški: gynybos obligacijoms šiuo metu taikomas 2 proc. palūkanų apribojimas, taigi jos paprasčiausiai negali konkuruoti su komercinių bankų ir kredito unijų siūlomomis bent procentiniu punktu didesnėmis.

Vidaus lėšų turime ir daugiau – šalies namų ūkių indėliai bankuose siekia apie 25 mlrd. eurų, kuriuos būtų galima įveiklinti, siekiant gynybos tikslų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skaičiuoja, kad iki 2028 m. antros pakopos fondai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų į vietos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jeigu tik būtų liberalizuotos investavimo taisyklės bei sukurtos patrauklios, stabilią grąžą užtikrinančios priemonės.

4. Nepamirškime, pagrindinis šalies finansų šaltinis – verslas

Kol ekonomika auga, lengva įsivaizduoti, kad toks pagreitis išliks, o remiantis į jį – planuoti artimą ateitį ir būsimus biudžetus. Vis tik kviečiu prisiminti, kas yra pagrindinis valstybės finansų šaltinis. Daugiau nei 98 proc. visų mokesčių Lietuvoje surenka verslas ir tai – aukščiausias rodiklis Europoje. Įvertinus, kad išorėje apstu įtakų, galinčių mūsų ekonomikos augimą stabdyti, patys turėtume dėti dar daugiau pastangų ją skatinant. Kalbant matematine išraiška – Lietuvos ekonomikos augimas 1 proc. reikštų papildomus 800 mln. eurų sukuriamos pridėtinės vertės, iš kurių apie 250 mln. eurų virstų pajamomis valstybės biudžetui.

Startuoliai ir technologinės įmonės Lietuvoje savo pavyzdžiu rodo, kokį potencialą turi aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas: per 7 metus šio sektoriaus sumokėti mokesčiai išaugo nuo 41 mln. eurų iki 477 mln. eurų – daugiau nei 11 kartų. Be to, jie kasmet sugeba pritraukti ir vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, net kai jiems taikomi GPM yra vieni nepatraukliausių regione. Paskaičiuokime, jei kasmet sukurtume bent 5 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų su 7 tūkst. eurų bruto atlyginimu, valstybė papildomai gautų apie 84 mln. eurų GPM ir dar 28 mln. eurų iš PVM. Tačiau Seimui bus siūlomas ne planas, kaip tapti konkurencingesniais, bet kaip dar labiau apmokestinti didžiausią vertę kuriančią darbo jėgą. Tikėkimės, kad racionalumas nugalės ir pasirinksime investuoti ten, kur grąža mums visiems yra didžiausia.