2025 m. birželio 20 d. penktadienis, 14:19:54
Reklama  |  facebook

4 alternatyvos visuomenę skaldančiai mokesčių reformai

2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų būti pristatyti Seimui. Jei būtų siekiama priimti ekonomiškai racionalų sprendimą – paketą svarstyti reikėtų ilgalaikio jo poveikio bei kitų šalių pavyzdžių kontekste. Juk kam mokytis iš savų klaidų, jei galime iš svetimų?
nuotrauka
Gintarė VERBICKAITĖ, „Unicorns Lithuania“ vadovė


Minimos įmonės
Unicorns Lithuania, asociacija,

Kalbant apie jas, suklydusi, kai priėmė skubotą mokesčių reformą, Estija jau susiprato – po beveik trejus metus trukusio ekonomikos nuosmukio, dabar kaimynė ketina didinti PVM, o ne pelno mokestį, kaip buvo svarstyta anksčiau. Taip pat – ir toliau taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui.

Iš esmės Estija pasirinko tokią kryptį, kurią mūsų sprendimų priėmėjams siūlo bent keli šimtai įvairių Lietuvos verslo, pramonės ir profesinių organizacijų. Skirtumas tik tas, kad ją rinktis dar galime ekonomikos augimo metu, o ne po jos nustekenimo. Dalijuosi vos keliais veiksmais, kurie galėtų reikšmingai padidinti į biudžetą surenkamų pajamų dalį ir nekenktų šalies ekonomikai.

1. Ar viešosios lėšos naudojamos efektyviai?

Verslas sutinka, kad surinkti papildomų pajamų gynybai – būtina. Tačiau tam reikia mūsų visų ir valstybės sektoriaus įsitraukimo. Nors ministerijų siekis peržiūrėti ir mažinti savo išlaidas yra sveikintinas, vis tik – ne itin ambicingas. Jei užsibrėžtume išlaidas sumažinti ne 5, bet 10 proc. – surinktume maždaug 280 mln. eurų. Beje, verslo bendruomenė Vyriausybei jau pasisiūlė padėti: dalintis savo ekspertinėmis įžvalgomis ir patarimais, kaip efektyviau naudoti viešąsias lėšas.

Jei ši pagalba būtų priimta, tikėtina, jog verslas rekomenduotų imtis žmogiškųjų išteklių valstybės aparate peržiūros. Juk Lietuva dabar pasižymi vienu didžiausių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiumi tarp EBPO šalių. Verslas taip pat siūlytų efektyviau tvarkyti decentralizuotą IT infrastruktūrą, kuriai prižiūrėti išleidžiama 40 mln. eurų, bei valstybės turimą NT turtą. Turto banko duomenimis, išlaidos jo išlaikymui kasmet didėja, nors pačių NT objektų – mažėja. Beveik pusė jų atitinka tik D energinio efektyvumo klasę, kuri reiškia dideles priežiūros ir šildymo išlaidas. Žinoma, verslas rekomenduotų peržvelgti ir viešuosius konkursus, kuriems per metus išleidžiama 8–9 mlrd. eurų, tačiau 45 proc. pirkimų (išskyrus centralizuotus) yra vykdomi sulaukus tik vieno tiekėjo pasiūlymo.

2. Milijardai eurų – vis dar šešėlyje

Nors Lietuva kasmet mažina PVM atotrūkį, pagal jo mastą mūsų šalies rezultatas yra trečias prasčiausias tarp ES šalių. Europos Komisijos statistika rodo, kad 2022 m. Lietuvoje nesurinkto PVM atotrūkis siekė 14,6 proc. ir dėl to biudžetas neteko beveik 800 mln. eurų arba šeštadalio viso tais pačiais metais surinkto PVM. Nors situacija iš esmės gerėja, vis tik pažanga galėtų būti spartesnė, pavyzdžiui, kaip panašias starto pozicijas ir ekonominę raidą turėjusių Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Juk pasinaudoję gerąja jų praktika ir sustiprinę priežiūros bei kontrolės priemones, padidinę baudas už PVM sukčiavimą, galėtume susigrąžinti išties reikšmingas pajamas.

Be to, PVM atotrūkis yra dalis šešėlio, kuriame prarandamos sumos dar didesnės – milijardai eurų, galinčių iš esmės pakeisti į biudžeto surenkamų pajamų dydį. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-aisiais Lietuvoje neapskaityta ekonomika sudarė apie 8,3 proc. BVP arba daugiau nei 6 mlrd. eurų. Net ir nedidelis šios dalies mažinimas leistų žymiai padidinti valstybės pajamas be jokios papildomos naštos sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

3. Inovatyvūs finansavimo instrumentai: neišnaudoti vidaus rezervai

Atsižvelgiant į augančius gynybos finansavimo poreikius, valstybė turėtų svarstyti ne tik papildomas biudžeto priemones, bet ir inovatyvesnius finansinius instrumentus. Vienas tokių – gynybos obligacijos. Deja, jos investuotojams kol kas nėra patrauklios – iki šiol jų išplatinta vos už 20,4 mln. eurų. Priežastis aiški: gynybos obligacijoms šiuo metu taikomas 2 proc. palūkanų apribojimas, taigi jos paprasčiausiai negali konkuruoti su komercinių bankų ir kredito unijų siūlomomis bent procentiniu punktu didesnėmis.

Vidaus lėšų turime ir daugiau – šalies namų ūkių indėliai bankuose siekia apie 25 mlrd. eurų, kuriuos būtų galima įveiklinti, siekiant gynybos tikslų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skaičiuoja, kad iki 2028 m. antros pakopos fondai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų į vietos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jeigu tik būtų liberalizuotos investavimo taisyklės bei sukurtos patrauklios, stabilią grąžą užtikrinančios priemonės.

4. Nepamirškime, pagrindinis šalies finansų šaltinis – verslas

Kol ekonomika auga, lengva įsivaizduoti, kad toks pagreitis išliks, o remiantis į jį – planuoti artimą ateitį ir būsimus biudžetus. Vis tik kviečiu prisiminti, kas yra pagrindinis valstybės finansų šaltinis. Daugiau nei 98 proc. visų mokesčių Lietuvoje surenka verslas ir tai – aukščiausias rodiklis Europoje. Įvertinus, kad išorėje apstu įtakų, galinčių mūsų ekonomikos augimą stabdyti, patys turėtume dėti dar daugiau pastangų ją skatinant. Kalbant matematine išraiška – Lietuvos ekonomikos augimas 1 proc. reikštų papildomus 800 mln. eurų sukuriamos pridėtinės vertės, iš kurių apie 250 mln. eurų virstų pajamomis valstybės biudžetui.

Startuoliai ir technologinės įmonės Lietuvoje savo pavyzdžiu rodo, kokį potencialą turi aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas: per 7 metus šio sektoriaus sumokėti mokesčiai išaugo nuo 41 mln. eurų iki 477 mln. eurų – daugiau nei 11 kartų. Be to, jie kasmet sugeba pritraukti ir vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, net kai jiems taikomi GPM yra vieni nepatraukliausių regione. Paskaičiuokime, jei kasmet sukurtume bent 5 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų su 7 tūkst. eurų bruto atlyginimu, valstybė papildomai gautų apie 84 mln. eurų GPM ir dar 28 mln. eurų iš PVM. Tačiau Seimui bus siūlomas ne planas, kaip tapti konkurencingesniais, bet kaip dar labiau apmokestinti didžiausią vertę kuriančią darbo jėgą. Tikėkimės, kad racionalumas nugalės ir pasirinksime investuoti ten, kur grąža mums visiems yra didžiausia. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
nuotrauka
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
nuotrauka
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
nuotrauka
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
nuotrauka
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
nuotrauka
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
nuotrauka
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
nuotrauka
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
nuotrauka
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
nuotrauka
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
nuotrauka
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
nuotrauka
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
nuotrauka
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
nuotrauka
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
nuotrauka
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...
nuotrauka
2025-04-29 11:13
Lietuvoje būstą įsigyja vis jaunesni žmonės. Šiuo metu didžiausią būsto pirkėjų dalį sudaro Y kartos (angl. millennials) atstovai, gimę 1981-1996 m. Nepaisant nuolat pamažu augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų, lietuviai vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europoje pagal nuosavo būsto rodiklius i...
nuotrauka
2025-04-29 09:32
Kaip apsaugosime Vilnių, kad jis netaptų vienu dideliu Kariotiškių sąvartynu? Tai labai rimtas klausimas, kurį dabar sprendžiu po vakar dienos (Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje gaisras kilo balandžio 27 d., red. pastaba) gaisro.
nuotrauka
2025-04-28 13:29
Imdami būsto paskolą įprastai galime rinktis iš dviejų palūkanų normų rūšių: kintamų ir terminuotai nekintamų palūkanų. Tačiau nuo gegužės mėnesio dėl būsto paskolos besikreipiantiems gyventojams bankai privalės pateikti pasiūlymus tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis. Apie tai, kaip ...
nuotrauka
2025-04-25 06:58
Dalyvavome RESTA parodoje beveik du dešimtmečius – tikriausiai kasmet nuo 2003-iųjų. Iš dalies – iš inercijos, iš įpročio, bet ir iš noro būti ten, kur verda statybos sektoriaus pulsas.
nuotrauka
2025-04-24 07:55
Per 30 metų keitėsi ne tik RESTA temos ar parodos ekspozicijos, bet ir statybos paslaugų pirkėjų sąmoningumas, reiklumas bei poreikiai.

Statybunaujienos.lt » Komentaras