Kodėl verta įsirengti kaupimo baterijas?

Pasak pranešime cituojamo P. Arūno, ši parama aktualiausia atsinaujinančios energetikos srityje veikiančioms įmonėms ir stambioms pramonės bendrovėms, į savo veiklą siekiančioms integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat – vystytojams ir investiciniams fondams, kurie siekia diversifikuoti savo AEI portfelį.

„Turime daug patirties įgyvendindami atsinaujinančios energijos kaupimo projektus Estijoje ir matome, kad šios subsidijos nauda įmonėms yra keleriopa. Pirmiausia – finansinė, nes užtenka mažesnių pradinių investicijų į kaupimo sistemas, o įsigyta įranga leis panaudoti ar parduoti sukauptą energiją atgal į tinklą tuomet, kada yra parankiausia. Antra, parama padeda verslams tapti tvaresniems ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos tikslus. Galiausiai, ši priemonė leidžia įmonėms pelningiau diversifikuoti žaliosios energijos portfelį pasitelkiant finansines paskatas", – tvirtina P. Arūnas.

Galimybė prisidėti prie Lietuvos saugumo

P. Arūno teigimu, ši subsidija taip pat naudinga energetinės nepriklausomybės siekiančiai Lietuvai, kuri iš Rusijos elektros tinklo sistemos BRELL pasitrauks jau 2025 m. vasario mėn.

„Tinklo subalansavimas ir dažnio palaikymas tampa itin svarbus atsijungus nuo BRELL tinklo. Tai užtikrins tinklo stabilumą ir patikimumą, sumažins elektros energijos tiekimo nutraukimo riziką bei kainų svyravimus", – sako „Smartecon LT" vadovas.

P. Arūno manymu, energijos kaupimo įrenginių saugyklos taip pat gali sumažinti iškastinio kuro elektrinių poreikį ir šalies tinklo eksploatavimo sąnaudas, o tai padėtų sutaupyti bendrų nacionalinės energijos sistemos išlaidų. Be to, baterijų saugojimo infrastruktūros kūrimas ir priežiūra sukurs naujų darbo vietų bei paskatins ekonomikos, ypač energetikos sektoriuje, augimą.

Kas gali teikti paraiškas ir kas yra finansuojama?

Pasak „Smartecon LT" vadovo, kriterijai, norintiems teikti paraišką subsidijai gauti, yra palankūs pareiškėjams. Paraiškas paramai gauti nuo 4 MWh talpos elektros energijos kaupimo ličio baterijoms gali teikti privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, jau turintys arba planuojantys įsirengti saulės ar vėjo elektrines, kurių galia turi siekti bent 5 MW.

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Maksimalus finansavimas projektui – 10 mln. eurų, finansavimo intensyvumas – iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kaupimo įrenginys turi būti ne mažesnis nei 4 MWh talpos, o galia – neviršyti 20 proc. įdiegtos atsinaujinančios energijos galios. Kaupimo įrenginys kiekvienais kalendoriniais metais turi kaupimui suvartoti ne mažiau kaip 75 proc. energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio.

„Pagal šią priemonę finansuojamos kaupimo įrenginio įsigijimo, montavimo darbų išlaidos, prijungimo prie elektros energetikos sistemos ir kaupimo įrenginiui įrengti reikalingų būtinųjų priedų įsigijimo išlaidos (kroviklis, hibridinis inverteris ir kt.). Taip pat finansuojamos elektros įvado, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, įrengimo išlaidos, įskaitant ir elektros energijos apskaitos prietaisus, bei visos investicinės išlaidos", – sako P. Arūnas.

Pasak P. Arūno, energijos kaupimo įrenginių įdiegimas nuo planavimo pradžios gali užtrukti nuo 9 iki 12 mėnesių. „Daugiausiai laiko resursų gali pareikalauti baterijų sistemos gamyba ir pristatymas", – sako jis.