2023 balandžio 2 d. sekmadienis, 15:45
Reklama  |  facebook

5 sąlygos, kad Lietuvos tiltai stovėtų

2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu, kad šie metai, deja, nebus tas momentas, kai šalies kelių infrastruktūra iš degradacijos pasuka geresniu keliu. Ko reikia, kad taip atsitiktų?
nuotrauka
Šarūnas FROLENKO, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, lobistas


Minimos įmonės
Lietuvos keliai, asociacija,
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija) (iki 2023 m. VĮ), AB
Nuo 2015 m. atstumas, kurį galima nutiesti už 1 mln. eurų, sutrumpėjo trečdaliu ir šiuo metu siekia apie 2,34 km. Tad jokios mistikos ieškoti neverta, nes čia veikia elementarioji fizika. Mažiau išteklių – mažiau ir remonto bei statybos darbų. Siekiant tikslumo reikia paminėti, kad prie dabartinės prastos daugiau kaip septynių dešimčių tiltų būklės prisidėjo ne vien fizika, bet ir politika. Vienu metu šalies žvyrkeliams buvo surengta tikra asfaltavimo fiesta, o kita kelių infrastruktūra tuomet turėjo kantriai laukti kamputyje.

Įvertinus tai, kad penktadalis šalies magistralinių kelių, 40 proc. valstybinės reikšmės krašto kelių ir net 60 proc. rajoninių kelių būklė šiandien nebeatitinka nustatytų kokybės normų, metinis finansavimo trūkumas yra apie 300 mln. eurų. Beje, tai, kad KPPP sąmata antrą kartą yra trimetė, yra didelis pranašumas, nes galime aiškiai matyti, kad šimtamilijoninis deficitas išliks ir 2024, ir 2025 m.

Būdų, kaip užsitikrinti trūkstamas lėšas, yra ne vienas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad už kelių infrastruktūrą jų vartotojai kasdien susimoka pildamiesi degalus. 2023 m. iš jų akcizo planuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų, tačiau tik mažiau nei pusė šios sumos bus skirta keliams! Reikia priminti, kad taip buvo ne visada. Idėja iš automobilių degalų akcizo pinigų finansuoti ne tik kelius, bet ir kitus valstybės poreikius kilo per 2008–2009 m. krizę. Vėliau ekonomika atsigavo, bet finansavimas keliams išliko „krizinis“ iki šių dienų: nuo akcizo skiriamas dydis keliams iki šiol neatstatytas. Rezultatas – kritinė situacija šiandieniuose keliuose.

Sveikintinas yra Susisiekimo ministerijos siekis, kad dalis trūkstamo finansavimo būtų užtikrinama skolintomis lėšomis. Tai įprasta praktika daug geresniais keliais važinėjančioje Vakarų Europoje, kur valstybiniai kelių administratoriai į infrastruktūrinių projektų finansavimą pritraukia privačių investuotojų lėšų. Teigiama, kad, Lietuvos automobilių kelių direkcijai tapus akcine bendrove, šiai bus atrištos rankos skolintis. Deja, kol kas tai tik siekiai ir lūkesčiai, o ne konkretūs įgyvendinti planai.

Geresniems keliams ir stipresniems tiltams reikia ir politinio veiksmo, nes vien „geros“ politinės valios, kaip matome, nepakanka. 2022 m. liepą Susisiekimo ministerija patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strategines gaires. Jose, atsižvelgiant į dokumente numatytus strateginius tikslus ir veiksmus, apskaičiuota, kad preliminarus lėšų poreikis numatytiems tikslams pasiekti ir projektams įgyvendinti per minėtą laikotarpį yra apie 7,91 mlrd. eurų. Sveikinant ministerijos siekį strategiškai žvelgti į ilgąjį laikotarpį, tenka atkreipti dėmesį į vieną detalę. Jau pristatant strategiją kainų lygis (dėl karo Ukrainoje ir infliacijos šoko) buvo pakilęs maždaug penktadaliu. Tad gal vertėtų iš naujo peržiūrėti šį išsamų dokumentą ir visus finansinius skaičiavimus atlikti iš naujo?

Dirbantys kelių sektoriuje kalbasi, kad kelius gadina ne tik didelis eismo intensyvumas, nusekęs jų finansavimas, bet ir dar vienas nematomas priešas. Neslėpkime, dabar yra dvi stovyklos, kurios ir negali viena be kitos, bet ir tarsi stengiasi viena kitą įveikti. Vienoje barikadų pusėje stovi valstybiniai sistemos dalyviai – jų galios šaltinis yra realus disponavimas valstybės kelių infrastruktūra, biudžetu bei procesu. Jie mūsų šalyje yra ir kone vieninteliai kelių statybos užsakovai. Kitoje pusėje yra privatus sektorius – kelių statybos ir remonto bendrovės. Užsakovo ir tiekėjo santykiai, ne paslaptis, šiandien nėra konstruktyvūs, o fronte naudojama amunicija – perteklinė biurokratija. Deja, labiausiai šiame „kare“ nukenčia visuomenė, kuri dėl lėto ir neefektyvaus proceso priversta ilgiau laukti naujo, saugesnio ir patogesnio kelio. Tad dar viena sąlyga, kad šalies tiltai stovėtų tvirčiau – skirtingų sistemos dalyvių susitarimas dėl bendro tikslo – laiku ir kokybiškai įgyvendintų projektų už tinkamą kainą. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2023-03-30 08:10
Saulės energetika Lietuvoje didina tempus. Pernai fiksuota rekordinė saulės energetikos plėtra – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė > 40 tūkst. gyventojų paraiškų įsirengti daugiau nei 320 MW bendros galios elektrines. Tačiau Lietuvai vis trūkstant energijos, esant nestabilioms jos ka...
nuotrauka
2023-03-28 09:22
Modernizuojant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šių metų liepą baigus 3 metų projektą, Nemu...
nuotrauka
2023-03-27 10:15
Šiauliuose po žiemos sezono atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – toliau tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, taip pat pradedamos rekonstruoti Lietuvos kariuomenei svarbios Aerouosto ir Lakūnų gatvės. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikš...
nuotrauka
2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų inte...
nuotrauka
2023-03-23 16:40
Artimiausiu metu bus pradėti Kėdainių tilto sijos (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km), esančios Nevėžio upėje, demontavimo darbai.
nuotrauka
2023-03-23 06:03
Magistralės „Via Baltica“ beveik 7 km ilgio ruožą Kauno rajone (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 16,47–23,32 km) numatoma rekonstruoti pagal automagistralės kategorijos reikalavimus. Šiame ruože neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias. Susisiekimo ministerijos s...
nuotrauka
2023-03-23 05:55
Įsigaliojo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimo sutartis. Darbai atliekami pagal pasirašytą 9,62 mln. eurų su PVM vertės sutartį. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. sausio mėn. pabai...
nuotrauka
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
nuotrauka
2023-03-14 17:01
Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania...
nuotrauka
2023-03-09 11:13
Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv...
nuotrauka
2023-03-08 06:11
Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus.
nuotrauka
2023-03-07 07:35
Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis.
nuotrauka
2023-03-03 15:58
Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože...
nuotrauka
2023-03-03 12:23
„Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja.
nuotrauka
2023-02-25 08:47
Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri...
nuotrauka
2023-02-24 04:49
Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią.
nuotrauka
2023-02-23 09:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone.
nuotrauka
2023-02-22 05:16
Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start...
nuotrauka
2023-02-21 14:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart...
nuotrauka
2023-02-20 13:59
Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandž...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra