5 sąlygos, kad Lietuvos tiltai stovėtų
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu, kad šie metai, deja, nebus tas momentas, kai šalies kelių infrastruktūra iš degradacijos pasuka geresniu keliu. Ko reikia, kad taip atsitiktų?

Šarūnas FROLENKO, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, lobistas
Minimos įmonės
Lietuvos keliai, asociacija,
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija) (iki 2023 m. VĮ), AB
Įvertinus tai, kad penktadalis šalies magistralinių kelių, 40 proc. valstybinės reikšmės krašto kelių ir net 60 proc. rajoninių kelių būklė šiandien nebeatitinka nustatytų kokybės normų, metinis finansavimo trūkumas yra apie 300 mln. eurų. Beje, tai, kad KPPP sąmata antrą kartą yra trimetė, yra didelis pranašumas, nes galime aiškiai matyti, kad šimtamilijoninis deficitas išliks ir 2024, ir 2025 m.
Būdų, kaip užsitikrinti trūkstamas lėšas, yra ne vienas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad už kelių infrastruktūrą jų vartotojai kasdien susimoka pildamiesi degalus. 2023 m. iš jų akcizo planuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų, tačiau tik mažiau nei pusė šios sumos bus skirta keliams! Reikia priminti, kad taip buvo ne visada. Idėja iš automobilių degalų akcizo pinigų finansuoti ne tik kelius, bet ir kitus valstybės poreikius kilo per 2008–2009 m. krizę. Vėliau ekonomika atsigavo, bet finansavimas keliams išliko „krizinis“ iki šių dienų: nuo akcizo skiriamas dydis keliams iki šiol neatstatytas. Rezultatas – kritinė situacija šiandieniuose keliuose.
Sveikintinas yra Susisiekimo ministerijos siekis, kad dalis trūkstamo finansavimo būtų užtikrinama skolintomis lėšomis. Tai įprasta praktika daug geresniais keliais važinėjančioje Vakarų Europoje, kur valstybiniai kelių administratoriai į infrastruktūrinių projektų finansavimą pritraukia privačių investuotojų lėšų. Teigiama, kad, Lietuvos automobilių kelių direkcijai tapus akcine bendrove, šiai bus atrištos rankos skolintis. Deja, kol kas tai tik siekiai ir lūkesčiai, o ne konkretūs įgyvendinti planai.
Geresniems keliams ir stipresniems tiltams reikia ir politinio veiksmo, nes vien „geros“ politinės valios, kaip matome, nepakanka. 2022 m. liepą Susisiekimo ministerija patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strategines gaires. Jose, atsižvelgiant į dokumente numatytus strateginius tikslus ir veiksmus, apskaičiuota, kad preliminarus lėšų poreikis numatytiems tikslams pasiekti ir projektams įgyvendinti per minėtą laikotarpį yra apie 7,91 mlrd. eurų. Sveikinant ministerijos siekį strategiškai žvelgti į ilgąjį laikotarpį, tenka atkreipti dėmesį į vieną detalę. Jau pristatant strategiją kainų lygis (dėl karo Ukrainoje ir infliacijos šoko) buvo pakilęs maždaug penktadaliu. Tad gal vertėtų iš naujo peržiūrėti šį išsamų dokumentą ir visus finansinius skaičiavimus atlikti iš naujo?
Dirbantys kelių sektoriuje kalbasi, kad kelius gadina ne tik didelis eismo intensyvumas, nusekęs jų finansavimas, bet ir dar vienas nematomas priešas. Neslėpkime, dabar yra dvi stovyklos, kurios ir negali viena be kitos, bet ir tarsi stengiasi viena kitą įveikti. Vienoje barikadų pusėje stovi valstybiniai sistemos dalyviai – jų galios šaltinis yra realus disponavimas valstybės kelių infrastruktūra, biudžetu bei procesu. Jie mūsų šalyje yra ir kone vieninteliai kelių statybos užsakovai. Kitoje pusėje yra privatus sektorius – kelių statybos ir remonto bendrovės. Užsakovo ir tiekėjo santykiai, ne paslaptis, šiandien nėra konstruktyvūs, o fronte naudojama amunicija – perteklinė biurokratija. Deja, labiausiai šiame „kare“ nukenčia visuomenė, kuri dėl lėto ir neefektyvaus proceso priversta ilgiau laukti naujo, saugesnio ir patogesnio kelio. Tad dar viena sąlyga, kad šalies tiltai stovėtų tvirčiau – skirtingų sistemos dalyvių susitarimas dėl bendro tikslo – laiku ir kokybiškai įgyvendintų projektų už tinkamą kainą.
Infrastruktūra
2023-11-30 13:26
Šią vasarą Vyriausybė leido Susisiekimo ministerijai komerciniais pagrindais nupirkti 167 sklypus, kurie yra reikalingi „Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge ir „Rail Baltica" geležinkelio ruožo nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios upelio, statyboms. Teisininkas nu...
Kelių direkcija: „Iki metų pabaigos šalyje suremontuotas kelių kilometrų skaičius pasieks rekordinį“
2023-11-28 12:36
Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat plan...
2023-11-28 10:10
Šiandien vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius įteikė apdovanojimus savivaldybių administracijų atstovams už sėkmingiausiai įgyvendintus VRM administruojamus 2014-2020 metų laikotarpiu ir Europos Sąjungos lėšomis finansuotus infrastruktūros projektus regionuose.
2023-11-24 12:28
Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aik...
2023-11-20 12:47
Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą daugiau nei 12 km ilgio „Via Baltica" atkarpos rekonstrukcijos darbams atlikti. Tai paskutinis „Via Baltica" projekto nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos etapas. Planuojama, kad po sėkmingai įvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, k...
2023-11-17 10:01
Lietuvos automobilių kelių direkcija dalinasi puikiomis žiniomis dėl dviračių ir pėsčiųjų tako Smiltynė-Nida įrengimo. Šią savaitę bendrovė inicijavo viešojo pirkimo procedūras likusios ir iki šiol neatnaujintos tako dalies įrengimui. Bendras darbų metu numatomas įrengiamo tako ilgis – beveik 22 km.
2023-11-15 09:21
UAB „MERKO statyba" netrukus pradės antro etapo darbus tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables" vėjo elektrinių parke Kelmės rajone pagal pasirašytą naują sutartį. Darbų vertė – 45 mln. eurų.
2023-11-15 09:09
Pagrindinis įvažiavimas į Gargždus miesto svečius ir gyventojus dabar pasitinka visiškai pasikeitęs – čia atliktas kapitalinis kelio remontas, įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, kitos eismo saugumo priemonės.
2023-11-15 09:02
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja pasirašiusi dvi techninio darbo projekto parengimo sutartis kelio Kaunas-Prienai-Alytus atkarpoms, bendrai siekiančioms beveik 20 km. Pasirašytose projektavimo paslaugų teikimo sutartyse numatyta, jog kelio ruožų techniniai darbo projektai turėtų būti ...
2023-11-14 12:13
Šiais metais, siekiant užtikrinti kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Objektų būklė tikrinta pasitelkiant ne tik vidinius, bet ir nepriklausomus išorės resursus.
2023-11-14 12:02
Naujoji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ turėtų būti pastatyta, kaip ir planuota anksčiau, iki 2028-ųjų. Lietuvos, Lenkijos ir Europos Komisijos už energetiką atsakingi pareigūnai bei perdavimo sistemų operatoriai derina technines galimybes jungtį tiesti sausuma, o ne jūros ...
2023-11-13 10:48
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia šių metų planus dėl šalies prastos būklės tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo darbų. Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkoma 16 tiltų, 10 viadukų, tęsiami vienos estakados tvarkymo darbai. Daugumoje objektų darbus planuojama baigti dar šiais metais.
2023-11-13 10:39
Vyriausybė nutarė, kad konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 m. sausio 15 d. Tikimasi, kad vėjo jėgainių parkas ne tik pagamins 6 TWh žaliosios elektros energijos (maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio), bet ir įpūs naujos gyvybės v...
2023-11-10 12:30
Vyriausybei pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
2023-11-09 11:13
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir pirmaujanti medžiagų pernaudojimo technologijų įmonė „Umicore“ pasirašė ilgalaikę elektros prekybos sutartį (angl. power purchase agreement, PPA), pagal kurią žalioji elektros energija 10-čiai metų bus tiekiama „Umicore“ elektromobil...
2023-11-07 09:24
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo du asmenys ir viena bendrovė pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Teismo sprendimu, nuteistieji privalės atlyginti savo veiksmais aplinkai padarytą 4,8 mln. eurų...
2023-11-06 14:01
Spalio pabaigoje pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki kitų metų liepos.
2023-10-31 12:03
„Rail Baltica“ projektui reikalingų žemės sklypų, esančių aplink Kauno geležinkelio mazgą, išpirkimo procedūros sparčiai juda į priekį. Susisiekimo ministerija iš privačių savininkų gavo sutikimus dėl 17 iš 20 žemės sklypų ar jų dalių įsigijimo valstybės nuosavybėn komerciniais pagrindais.
2023-10-27 15:57
Šiandien, spalio 27 d., simboliniu renginiu pažymėta pirmojo magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79 km darbų pabaiga. Ši atkarpa – tai vienas iš keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos.
2023-10-27 10:28
Pradedamas tvarkyti ilgiausias ir vienas vaizdingiausių Lietuvos krašto kelių Panemune, jungiantis Kauną su Klaipėda per Jurbarką ir Šilutę. Kelią dviejuose ruožuose tvarkys tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva", iš viso už beveik 9 mln. eurų suremontuosianti virš 8 kilome...