Tačiau vienas stambiausių ateities investicinių projektų Aleksote, gerokai platesnio masto nei buitinis remontas, dar laukia savo eilės. Ir jo pradžia kelia nerimą.

Vyriausybės nutarimu, prieš keletą metų, nutarta steigti Aleksoto inovacijų pramonės parką (AIPP). Tačiau, kyla klausimas, ar užteks kompetencijų dabartiniams Kauno valdantiesiems išvystyti tokį kompleksinį projektą, ar netaps jis dar vienu kišeniniu miesto mero šeimos projektėliu?

Ateities Kauno projektas

Buvusioje karinėje teritorijoj Aleksote, 30 ha sklype, planuojama įkurdinti itin didelę intelektinę pridėtinę vertę kuriančias įmones. Inovacijų parką numatyta padalinti į 20 sklypų: 17 iš jų būtų skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veikloms, likusieji trys – bendradarbystės ir konferencijų erdvėmis. Planuojamos pagrindinės veiklos kryptys: biomedicina, biofarmacija, biomaistas.

2020 metais nutarta dėl valstybei svarbaus projekto statuso, įgyvendintos galimybių studijos, paruošta urbanistinė vizija. Parke planuojama sukurti kelis tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų, pritraukti 90 mln. užsienio ir Lietuvos investicijų.

Parko teritorijoje jau įrengta infrastruktūra: vandentiekio ir nuotekų bei elektros tinklai, lietaus nuotekų sistema, aštuonių gatvių tinklas su apšvietimu, šaligatviais bei dviračių takais. Tam skirta 7,1 mln. eurų iš ES struktūrinės paramos bei valstybės biudžeto.

Čia jums ne asfaltą lieti

Kloti asfaltą ir tiesti vamzdžiui dabartinė Kauno valdžia moka. Tačiau, manau, lieka neatsakyti kur kas sudėtingesni klausimai.

Patirtis vystant tarptautinius ryšius menka. Abejonių kelia ir gebėjimas sklandžiai dirbti su atsakingomis ministerijomis. Apie nusimanymą dirbti su šiuolaikiniais mokslo vystymo ir įgalinimo projektais – sunku komentuoti, nes jo nėra.

Tuo pačiu pabandykime atsakyti sau į klausimą – ar galime patikėti valstybinės svarbos projektą žmogui, šeimai, turinčiai glaudžius ryšius su Rusija? Kaip dėl šių ryšių su teroristine valstybe AIPP vertins potencialūs investuotojai?

O kur dar oligarchiniai miesto valdymo principai, kai projektai stumiami buldozerio principu nesitariant su vietos bendruomene, neatsižvelgiant į jų lūkesčius. Konfliktas užprogramuotas.

Aleksotiškiai sunerimę

Jau šiandien Aleksoto gyventojams kylą ne vienas klausimas. Juk teritoriją planuojama plėtoti dar daugiau kaip dvidešimt metų.

Kaip miesto valdžia užtikrins urbanistinės vizijos įgyvendinimą? Ar jame įsikurs pageidaujami investuotojai? Ar Kaunui reikia atskiro inovacijų parko vien biomedicinos, biofarmacijos ir biomaisto pramonės šakoms? Ar parkas darniai įsilies į miesto eko sistemą ir kraštovaizdį?

Netylant kalboms apie miesto valdžioje įsisiautėjusią korupciją, miestiečiai nerimauja, kad inovacijų parkas netaptų dar viena mero ir jo aplinkos interesų žaidimų aikštele, ar dar blogiau – taršios pramoninės veiklos zona viduryje miesto.

Kodėl tyli kritikai?

Stebint projekto vystymąsi, kaip kauniečiui ir verslininkui, į galvą savaime ateina tam tikti nuogastavimai. Nors ir manau, kad projektas turi neįtikėtinas perspektyvas, iki šiol viešumoje pasigendu konstruktyvios diskusijos. Ar bent kokio kritiško požiūrio į galimas grėsmes.

Rodos, kritikuoti miesto projektus yra nepriimtina, todėl mažai pasisako ir urbanistai, architektai, akademinė bendruomenė. Net kyla minčių, kad jie paprasčiausiai bijo.

​​AIPP turėtų tapti integralia ir gyvybinga augančio Aleksoto dalimi. Kadangi projekto vystymo laikas itin ilgas, labai svarbu, kad besikeičiančios valdžios gebėtų perimti darbus, reprezentuotų vientisą požiūrį, profesionalią poziciją.

Tam būtina diskusija. Visų suinteresuotų ir kompetentingų pusių. Šiandien.

Klausimų daugiau nei atsakymų, ar norinčių diskutuoti

Nors ir teigiama, kad žaliuojanti ir poilsio erdvėmis užpildyta parko teritorija kurs patrauklią aplinką darbuotojams, bus atvira miesto gyventojams, padidins rekreacinių zonų skaičių Aleksote ir taps nauju patrauklumą didinančiu veiksniu šalia veikiantiems verslams. Bet pasigendu iki to vedančių sprendimų.

Taip svarbu atsakyti į klausimą, ar jau laikas pradėti ieškoti investuotojų, ar pirmiausiai turėtume sutvarkyti aplinką ir užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas būsimiems darbuotojams ir jų šeimoms? Mat šiuolaikiniai verslai investuodami tai vertina bene pirmiausiai. Juos sunku pritraukti į taip minimaliai išvystytą teritoriją, kurios ateitis miglota. Tad kokia gi paties Aleksoto išvystymo vizija?

Inovatyvesniam vystymui pasitarnautų ir istatymų bazės koregavimas pagal geruosius pavyzdžius Europoje.

Vienas tokių sprendimų – kelio į eksperimentines veiklas atvėrimas. Norėdami tai padaryti turėtume pakeisti teisinę žemės naudojimo bazę teritorijoje. Intervencijai inicijuoti turėtų būti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Inovacijų ministerija.

Kuriame ateities viziją – bet ar nepamirštame žmonių?

Kitas svarbus faktorius, padėsiantis darniai vystyti visą Aleksoto teritoriją, yra bendruomenių įtraukimas į procesą. Nerimauju, kad ilgus dešimtmečius vykstančios statybos ir pramonės vystymasis nepaveiktų šeimų noro kurtis šalia.

Kodėl miesto vadovai taip bijos vietos bendruomenės? Kodėl jie vengia diskusijos? Juk vietiniai ne prieš projektą. Atvirkščiai. Jiems atsiveria galimybės čia dirbti, kurti ir kurtis. Bet kaip ir investuotojams, vietiniams ši teritorija turi būti patraukli – reikalingos kultūros, švietimo, maitinimo, poilsio zonos.

Todėl būtina atliepti ne tik pramonės, bet ir miesto gyventojų poreikius.

Kitas svarbus akcentas, apie kurį mažai kalbama – teritorijoje esantys keli paveldosauginiai statiniai. Kol kas jie nėra įtraukti į teritorijos planą. Ar nebus taip, kad jie liks apleisti ir terš modernų kraštovaizdį?

Prie pat įrenginėjamo mokslo ir verslo inkubatoriaus stovi apleistas devyniolikto amžiaus traukinių stoties pastatas. Jam planų nėra. Šiuo metu ten glaudžiasi benamiai. Ne mažiau jautru ir šalia esantis Tvirtovės parko amunicijos sandėlis, kuris galėtų tapti organišku teritorijos traukos tašku. Tačiau bendruomenių iniciatyvos atmetamos

Rizikų yra - sprendimams reikia politinės valios

Pramonės parkai ir LEZ’ai – teritorijos, kurios itin patrauklios vietos ir užsienio verslams. Aleksoto inovacijų pramonės parkas gali užtikrinti šiuolaikiško, modernaus Kauno ateitį. Todėl jis turi būti vystomas remiantis inovatyviomis metodologijomis, išmėgintomis vakarietiškose šalyse.

Esu ne tik politikas ir verslininkas, bet ir kaunietis, todėl kritiškai žiūriu į situaciją, matau rizikas, kurioms užkirsti kelią būtina dabar. Daugybę kartų mačiau, kai laiku neatlikus elementarių namų darbų – projektai stoja, nukeliami neribotam laikui ar, paprasčiausiai, labai išbrangsta.

Ne paskutinėje vietoje klausimas ir dėl dabartinės miesto valdžios. Ar mūsų į korupcijos skandalus įsivėlusi, kompetencijų stokojantys ir patarimų neieškantys politikai gebės užtikrinti sklandų darbą su pasaulinio lygio inovacijų ir mokslo investuotojais?

Kairiojo Nemuno kranto vystymas yra pernelyg svarbus, kad šis projektas būtų paliktas savieigai. Jis turi tapti sėkmės istorija Europoje, o ne eiline šeimos reikalų ir finansinių machinacijų schema.