Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais buvo sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius, tačiau tai nesumažino nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. Registrų centro analitikai buvo paskaičiavę, kad kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu.

Rudenį yra pats naujų nuomininkų pikas, tai glaudžiai susiję ir su studentais, grįžtančiais į miestus, kuriuose jie studijuoja.

„Vis dėlto pasirašant būsto nuomos sutartį, vertėtų aptarti konfliktines situacijas, nes didelė tikimybė, kad kol būste kažkas gyvens, jų gali nutikti. Matome, kad būsto draudimo srityje yra fiksuojami vieni didžiausių nuostolių iš visų draudimo rūšių. Tai reiškia, kad būstuose nuolat kas nors nutinka, todėl svarbu apsibrėžti, kas už ką bus atsakingas“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.

Trys didžiausios bėdos

Anot eksperto, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausių nuostolių būstams atneša stichinės nelaimės, užpylimai ir gaisrai.

„Verta išskirti stichines nelaimes, kurios kasmet muša naujus rekordus. Šiais metais už pirmus 8 mėnesius gyventojai dėl stichinių nelaimių patyrė net 59 proc. daugiau nuostolių nei pernai per tą patį laikotarpį. Dar nesibaigus rugpjūčio mėnesiui už jas jau esame išmokėję daugiau nei 6,7 mln. eurų. Pernai nuo sausio pradžios iki rugpjūčio pabaigos gyventojai patyrė žalų už kiek daugiau nei 4,2 mln. eurų dėl stichinių nelaimių“, – komentuoja A. Juodeikis.

Anot jo, antroje vietoje pagal nuostolių skaičius yra užpylimai – gyventojams šiemet jau yra išmokėta daugiau nei 5,6 mln. eurų užpylimų nuostoliams padengti.

„Tai yra 12 proc. didesnė suma nei pernai metais per tą patį 8 mėnesių laikotarpį.

Galiausiai, žmonės itin skaudžiai nukenčia ir per gaisrus – šiais metais per sausį-rugpjūtį jau išmokėjome daugiau nei 3,8 mln. eurų dėl gaisrų patirtoms žaloms atlyginti. Nuostolių augimas, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, siekia 42 proc.”, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Ką žinoti nuomininkams

A.Juodeikis pažymi, kad nuostoliai tikrai nutinka ir nuomojamuose būstuose, kuriuose patys būsto šeimininkai negyvena. Žvelgiant į tokį nuostolių augimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuomininkai ir būsto nuomotojai turėtų aptarti iš anksto, kas ir už ką atsakingas.

„Nuomotojai yra suinteresuoti, kad jų investicija būtų tinkamai prižiūrima, tačiau ir nuomininkams privalu suprasti, ar tas turtas, kurį jie atsineša drauge su savimi atsikraustydami, būtų apsaugotas nelaimės atveju.

Viena iš apsaugos nuo ginčo forma gali būti draudimas, todėl prieš pasirašant nuomos sutartį nuomininkas turėtų pasidomėti, ar pats būstas yra apdraustas. Jei tokia apsauga yra – lieka pasirūpinti turto draudimu. Svarbu suprasti, kad net jei ir yra paties pastato draudimas, turto draudimas yra atskira draudimo sritis. Todėl jei nelaimės atveju nukenčia nuomininko turtas, kaip kad kompiuteris, rūbai, papuošalai, buitinė technika ar kitas asmeninis turtas, už tai atsako pats nuomininkas“, – dalinasi A. Juodeikis.

Jis priduria, kad, kalbant apie užpylimus, dūžius ir kitas nelaimes būste – itin svarbi yra civilinė atsakomybė.

„Tai labai aktualu, nes, pavyzdžiui, užpylus butą apačioje, nuomininkas būtų dėl to kaltas. Be to, kad toks draudimas apsaugo nuo žalos, kurią nuomininkas padaro tretiesiems asmenims už gyvenamo buto ribų, jis taip pat apsaugo ir tam tikrais atvejais nuo žalos, kurią nuomininkas padaro pačiam nuomotojui.

Pavyzdžiui, jei sugadinami perduoti daiktai, kurie nurodyti nuomos sutartyje, tarkime stalas, kėdė, kaitlentė, kita tam tikra įranga – žala atlyginama ne iš nuomininko kišenės, tuo pasirūpina pasirinkta draudimo bendrovė“, – sako ekspertas.

Ką žinoti nuomotojams

Žinoma, draudimo ekspertas pažymi, kad nuomotojai taip pat gali pagalvoti ne tik apie sienas ir grindis, tačiau ir apie nuomojamame būste paliekamą turtą.

„Būsto savininkai, prieš įleisdami gyventi nuomininkus, gali pasirūpinti savo turto apsauga – įtraukti į draudimą ne tik patį pastatą, bet ir jame esančią buitinę techniką, baldus, kitą turtą. Tuomet nutikus nelaimei, visuomet būsite tikri, kad nereikės mokėti už žalos atlyginimą iš savo kišenės. Juk ne visada gali pavykti susitarti su jūsų būste gyvenančiais nuomininkais“, – sako A. Juodeikis.

Anot eksperto, didžiausią klaidą daro besinaudojantys internetine šablonine būsto sutartimi. Ten paprastai nėra įtraukti asmeniškai abiem pusėms aktualūs punktai, nėra aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sudužusią kaitlentę ar sugedusią indaplovę. Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas – nuomininkui.