Ar Kėdainių tilto istorija išjudins apkerpėjusią sistemą, o gal visgi lauksime aukų?
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų rugsėjį ir vos prieš griūtį pateikę Lietuvos automobilių kelių direkcijos ekspertai, davę kritinės būklės tilto projekto parengimui ir įgyvendinimui dar du ilgus metus.

Mantas ANDRIUŠKEVIČIUS, įmonės „Inspekta“ direktorius
Natūraliai man kyla daug klausimų: ar šie ekspertai nekompetentingi, ar tokias išvadas pateikė kieno nors verčiami. O galbūt kokio žvyrkelio ar keliuko asfaltavimas buvo naudingesnis už visų mūsų saugumą?
Nepamirškime, kad du metai reiškia daug pasikeitimų. Vasara. Žiema. Karšta. Šalta. Gelžbetonio konstrukcijos yra. Betonas drėksta, trupa. Korozija progresuoja. Temperatūros ir drėgmės pokyčiai visus procesus dar labiau paspartina. Tad iš esmės vizualiai pamačius tokius defektus bet kuris ekspertas jokiu būdu negalėjo tilto palikti ir toliau eksploatuojamu.
Apnuoginta problema, apie kurią žino daugelis
Deja, bet tokių galimai avarinių vietų Lietuvoje yra tikrai ne viena dešimtis. Manau, kad pagrindinė problema čia akivaizdi – valstybė yra ir užsakovas, ir vykdytojas.
Infrastruktūros objektų (viadukų, tiltų ir pan.) techninę priežiūrą, kelių kokybės kontrolę ir keliams naudojamų statybos produktų bandymus Lietuvoje atlieka valstybei priklausanti įmonė AB „Viamatika“. Dar visai neseniai ši įmonė buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šias paslaugas atlieka privačios įmonės. O valstybė, užsakydama šias paslaugas, renkasi atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į technologinius pajėgumus.
Šioje situacijoje mane labiausiai šokiruoja mūsų šalies atotrūkis nuo civilizuoto pasaulio. Lietuvoje daugelio tiltų ir viadukų konstrukcijos yra avarinės būklės, tačiau vertinamos tik vizualiai apžiūrint ir dažniausiai pripažįstamos kaip tinkamos eksploatuoti. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse tokias konstrukcijas išsamiai tiria, naujausiomis diagnostikos technologijomis siekia nustatyti, ar gelžbetonio konstrukcijos neturi vidinių/paslėptų defektų.
Pasaulinės technologijos yra toli pažengusios – dangos paviršiaus skeneriai gali ištirti ir kelio dangos paviršių, nustatyti pagrindo savybes, atlikti infrastruktūros konstrukcijų tyrimus. Vertinant bet kokį statinį ir pastebėjus tam tikrus išorės defektus, būtina atlikti papildomus tyrimus. Lietuvoje turime aukšto lygio technologinius resursus, kuriais tereikia pasinaudoti. Norvegų sukurtas ultragarsinis betono skeneris turi unikalią galimybę vienu metu tirti didelį betono plotą ir surinktus duomenis siųsti į kompiuterį 3D pavidalu. Taip galime pastebėti net ir akivaizdžiai nematomus konstrukcijų trūkumus.
Valstybės ekspertai ir valstybinės įmonės ne visada turi pakankamai kompetencijos, reikiamą įrangą ir, galiausiai, norą tinkamai atlikti ekspertizes ir užbėgti nelaimei už akių. Iniciatyvų gerinti Lietuvos kelių ir statinių būklę, tobulinti diagnostinius metodus, užtikrinti ekspertizės ir remontų kokybę, atskaitomybę – taip pat nėra.
Išlaidos milžiniškos, o padėtis – vis blogėja
Taigi, ką turime šiandien. Nenaudojame inovatyvių tyrimų technologijų, nenustatome, kad, pavyzdžiui, kelio pagrindas netinkamas esamoms apkrovoms ir kasmet remontuojame kelio asfalto dangą. Tiltų ar viadukų konstrukcijas vertiname vizualiai, vadinasi, gerokai vėluojame ir vietoje nedidelio remonto tam tikrose vietose turime investuoti milžiniškas lėšas (kurių dar ir neturime). Taip ir toliau išleidžiame daug, o padėtis tik blogėja.
Privalome keisti požiūrį į taikomus metodus, realias ekspertizes, faktinę kelių ir kitų konstrukcijų būklę ir vietoje nelaimės padarinių šalinimo atlikti prevenciją. Ekspertus ir įmones, atliekančias valstybinės reikšmės objektų patikras ir priežiūrą, būtina atsakingai vertinti, rotuoti, samdyti nepriklausomus ekspertus, turinčius modernią įrangą ir galinčius nustatyti net ir nematomus konstrukcijų defektus.
Labai viliuosi, kad valstybė pasimokys iš šio „prezidentinio“ tilto griūties ir mums neteks sulaukti Italijos viaduko griūties scenarijaus, kuomet žuvo 43 žmonės.
Nepamirškime, kad du metai reiškia daug pasikeitimų. Vasara. Žiema. Karšta. Šalta. Gelžbetonio konstrukcijos yra. Betonas drėksta, trupa. Korozija progresuoja. Temperatūros ir drėgmės pokyčiai visus procesus dar labiau paspartina. Tad iš esmės vizualiai pamačius tokius defektus bet kuris ekspertas jokiu būdu negalėjo tilto palikti ir toliau eksploatuojamu.
Apnuoginta problema, apie kurią žino daugelis
Deja, bet tokių galimai avarinių vietų Lietuvoje yra tikrai ne viena dešimtis. Manau, kad pagrindinė problema čia akivaizdi – valstybė yra ir užsakovas, ir vykdytojas.
Infrastruktūros objektų (viadukų, tiltų ir pan.) techninę priežiūrą, kelių kokybės kontrolę ir keliams naudojamų statybos produktų bandymus Lietuvoje atlieka valstybei priklausanti įmonė AB „Viamatika“. Dar visai neseniai ši įmonė buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šias paslaugas atlieka privačios įmonės. O valstybė, užsakydama šias paslaugas, renkasi atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į technologinius pajėgumus.
Šioje situacijoje mane labiausiai šokiruoja mūsų šalies atotrūkis nuo civilizuoto pasaulio. Lietuvoje daugelio tiltų ir viadukų konstrukcijos yra avarinės būklės, tačiau vertinamos tik vizualiai apžiūrint ir dažniausiai pripažįstamos kaip tinkamos eksploatuoti. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse tokias konstrukcijas išsamiai tiria, naujausiomis diagnostikos technologijomis siekia nustatyti, ar gelžbetonio konstrukcijos neturi vidinių/paslėptų defektų.
Pasaulinės technologijos yra toli pažengusios – dangos paviršiaus skeneriai gali ištirti ir kelio dangos paviršių, nustatyti pagrindo savybes, atlikti infrastruktūros konstrukcijų tyrimus. Vertinant bet kokį statinį ir pastebėjus tam tikrus išorės defektus, būtina atlikti papildomus tyrimus. Lietuvoje turime aukšto lygio technologinius resursus, kuriais tereikia pasinaudoti. Norvegų sukurtas ultragarsinis betono skeneris turi unikalią galimybę vienu metu tirti didelį betono plotą ir surinktus duomenis siųsti į kompiuterį 3D pavidalu. Taip galime pastebėti net ir akivaizdžiai nematomus konstrukcijų trūkumus.
Valstybės ekspertai ir valstybinės įmonės ne visada turi pakankamai kompetencijos, reikiamą įrangą ir, galiausiai, norą tinkamai atlikti ekspertizes ir užbėgti nelaimei už akių. Iniciatyvų gerinti Lietuvos kelių ir statinių būklę, tobulinti diagnostinius metodus, užtikrinti ekspertizės ir remontų kokybę, atskaitomybę – taip pat nėra.
Išlaidos milžiniškos, o padėtis – vis blogėja
Taigi, ką turime šiandien. Nenaudojame inovatyvių tyrimų technologijų, nenustatome, kad, pavyzdžiui, kelio pagrindas netinkamas esamoms apkrovoms ir kasmet remontuojame kelio asfalto dangą. Tiltų ar viadukų konstrukcijas vertiname vizualiai, vadinasi, gerokai vėluojame ir vietoje nedidelio remonto tam tikrose vietose turime investuoti milžiniškas lėšas (kurių dar ir neturime). Taip ir toliau išleidžiame daug, o padėtis tik blogėja.
Privalome keisti požiūrį į taikomus metodus, realias ekspertizes, faktinę kelių ir kitų konstrukcijų būklę ir vietoje nelaimės padarinių šalinimo atlikti prevenciją. Ekspertus ir įmones, atliekančias valstybinės reikšmės objektų patikras ir priežiūrą, būtina atsakingai vertinti, rotuoti, samdyti nepriklausomus ekspertus, turinčius modernią įrangą ir galinčius nustatyti net ir nematomus konstrukcijų defektus.
Labai viliuosi, kad valstybė pasimokys iš šio „prezidentinio“ tilto griūties ir mums neteks sulaukti Italijos viaduko griūties scenarijaus, kuomet žuvo 43 žmonės.
Žymės Tiltas
Infrastruktūra
2025-07-14 14:18
„Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkurso laimėtoją – atrinktas naujas rangovas, nutiesiantis 12,1 km geležinkelio sankasos ruožą Šėta–Ramygala (II dalis). Šiuos darbus už 83,36 mln. Eur (be PVM) atliks Panevėžio bendrovė „HISK“.
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
2025-07-14 09:49
Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, viename iš tako ruožų (nuo 138,8 iki 139,03 km), pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos prasėdim...
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
2025-07-10 12:36
Magistralė Vilnius–Utena (A14) keičiasi iš pagrindų – prasidėję rekonstrukcijos darbai sparčiai juda į priekį. Vykdant vieną didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, modernizuojamas daugiau nei 42 kilometrų ruožas. Šiandien kelio atkarpose jau klojami pirmieji asfalto sluoksniai.
2025-07-08 13:04
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...
2025-06-19 09:23
Lietuvoje vystant kelių infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama ne tik darbų mastui, bet ir jų kokybei bei iššūkiams, su kuriais susiduria rangovai ir projektuotojai. Kelių remontas, rekonstravimas, naujų tiesimas – tai sudėtingas inžinerinis procesas, kuriame kiekvienas etapas turi įtakos galut...
2025-06-18 11:55
Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da...
2025-06-18 09:50
Birželio 17 d. baigėsi juridinių asmenų paraiškų teikimas didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginių, skirtų teikti balansavimo paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui, įrengimui. Priemonei buvo skirta 102 mln. eurų.
2025-06-18 09:37
AB „Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Dar šiais metais planuojama pradėti ir iki 2026 m. vidurio įrengti ar sutvarkyti apie 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – kiek daugiau nei 50 km.
2025-06-17 09:11
Dalyje Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, strategiškai svarbiausiose vietovėse, jau veikia neseniai įrengtos naujos degalinės. Kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose vyksta arba netrukus prasidės degalinių ir kuro saugyklų statybos, kurios leis užtikrinti kuro atsargų tiekimą taikos, krizės ar k...