Ar Kėdainių tilto istorija išjudins apkerpėjusią sistemą, o gal visgi lauksime aukų?
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų rugsėjį ir vos prieš griūtį pateikę Lietuvos automobilių kelių direkcijos ekspertai, davę kritinės būklės tilto projekto parengimui ir įgyvendinimui dar du ilgus metus.

Mantas ANDRIUŠKEVIČIUS, įmonės „Inspekta“ direktorius
Natūraliai man kyla daug klausimų: ar šie ekspertai nekompetentingi, ar tokias išvadas pateikė kieno nors verčiami. O galbūt kokio žvyrkelio ar keliuko asfaltavimas buvo naudingesnis už visų mūsų saugumą?
Nepamirškime, kad du metai reiškia daug pasikeitimų. Vasara. Žiema. Karšta. Šalta. Gelžbetonio konstrukcijos yra. Betonas drėksta, trupa. Korozija progresuoja. Temperatūros ir drėgmės pokyčiai visus procesus dar labiau paspartina. Tad iš esmės vizualiai pamačius tokius defektus bet kuris ekspertas jokiu būdu negalėjo tilto palikti ir toliau eksploatuojamu.
Apnuoginta problema, apie kurią žino daugelis
Deja, bet tokių galimai avarinių vietų Lietuvoje yra tikrai ne viena dešimtis. Manau, kad pagrindinė problema čia akivaizdi – valstybė yra ir užsakovas, ir vykdytojas.
Infrastruktūros objektų (viadukų, tiltų ir pan.) techninę priežiūrą, kelių kokybės kontrolę ir keliams naudojamų statybos produktų bandymus Lietuvoje atlieka valstybei priklausanti įmonė AB „Viamatika“. Dar visai neseniai ši įmonė buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šias paslaugas atlieka privačios įmonės. O valstybė, užsakydama šias paslaugas, renkasi atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į technologinius pajėgumus.
Šioje situacijoje mane labiausiai šokiruoja mūsų šalies atotrūkis nuo civilizuoto pasaulio. Lietuvoje daugelio tiltų ir viadukų konstrukcijos yra avarinės būklės, tačiau vertinamos tik vizualiai apžiūrint ir dažniausiai pripažįstamos kaip tinkamos eksploatuoti. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse tokias konstrukcijas išsamiai tiria, naujausiomis diagnostikos technologijomis siekia nustatyti, ar gelžbetonio konstrukcijos neturi vidinių/paslėptų defektų.
Pasaulinės technologijos yra toli pažengusios – dangos paviršiaus skeneriai gali ištirti ir kelio dangos paviršių, nustatyti pagrindo savybes, atlikti infrastruktūros konstrukcijų tyrimus. Vertinant bet kokį statinį ir pastebėjus tam tikrus išorės defektus, būtina atlikti papildomus tyrimus. Lietuvoje turime aukšto lygio technologinius resursus, kuriais tereikia pasinaudoti. Norvegų sukurtas ultragarsinis betono skeneris turi unikalią galimybę vienu metu tirti didelį betono plotą ir surinktus duomenis siųsti į kompiuterį 3D pavidalu. Taip galime pastebėti net ir akivaizdžiai nematomus konstrukcijų trūkumus.
Valstybės ekspertai ir valstybinės įmonės ne visada turi pakankamai kompetencijos, reikiamą įrangą ir, galiausiai, norą tinkamai atlikti ekspertizes ir užbėgti nelaimei už akių. Iniciatyvų gerinti Lietuvos kelių ir statinių būklę, tobulinti diagnostinius metodus, užtikrinti ekspertizės ir remontų kokybę, atskaitomybę – taip pat nėra.
Išlaidos milžiniškos, o padėtis – vis blogėja
Taigi, ką turime šiandien. Nenaudojame inovatyvių tyrimų technologijų, nenustatome, kad, pavyzdžiui, kelio pagrindas netinkamas esamoms apkrovoms ir kasmet remontuojame kelio asfalto dangą. Tiltų ar viadukų konstrukcijas vertiname vizualiai, vadinasi, gerokai vėluojame ir vietoje nedidelio remonto tam tikrose vietose turime investuoti milžiniškas lėšas (kurių dar ir neturime). Taip ir toliau išleidžiame daug, o padėtis tik blogėja.
Privalome keisti požiūrį į taikomus metodus, realias ekspertizes, faktinę kelių ir kitų konstrukcijų būklę ir vietoje nelaimės padarinių šalinimo atlikti prevenciją. Ekspertus ir įmones, atliekančias valstybinės reikšmės objektų patikras ir priežiūrą, būtina atsakingai vertinti, rotuoti, samdyti nepriklausomus ekspertus, turinčius modernią įrangą ir galinčius nustatyti net ir nematomus konstrukcijų defektus.
Labai viliuosi, kad valstybė pasimokys iš šio „prezidentinio“ tilto griūties ir mums neteks sulaukti Italijos viaduko griūties scenarijaus, kuomet žuvo 43 žmonės.
Nepamirškime, kad du metai reiškia daug pasikeitimų. Vasara. Žiema. Karšta. Šalta. Gelžbetonio konstrukcijos yra. Betonas drėksta, trupa. Korozija progresuoja. Temperatūros ir drėgmės pokyčiai visus procesus dar labiau paspartina. Tad iš esmės vizualiai pamačius tokius defektus bet kuris ekspertas jokiu būdu negalėjo tilto palikti ir toliau eksploatuojamu.
Apnuoginta problema, apie kurią žino daugelis
Deja, bet tokių galimai avarinių vietų Lietuvoje yra tikrai ne viena dešimtis. Manau, kad pagrindinė problema čia akivaizdi – valstybė yra ir užsakovas, ir vykdytojas.
Infrastruktūros objektų (viadukų, tiltų ir pan.) techninę priežiūrą, kelių kokybės kontrolę ir keliams naudojamų statybos produktų bandymus Lietuvoje atlieka valstybei priklausanti įmonė AB „Viamatika“. Dar visai neseniai ši įmonė buvo įtraukta į strateginių įmonių sąrašą. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šias paslaugas atlieka privačios įmonės. O valstybė, užsakydama šias paslaugas, renkasi atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į technologinius pajėgumus.
Šioje situacijoje mane labiausiai šokiruoja mūsų šalies atotrūkis nuo civilizuoto pasaulio. Lietuvoje daugelio tiltų ir viadukų konstrukcijos yra avarinės būklės, tačiau vertinamos tik vizualiai apžiūrint ir dažniausiai pripažįstamos kaip tinkamos eksploatuoti. Savo ruožtu, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse tokias konstrukcijas išsamiai tiria, naujausiomis diagnostikos technologijomis siekia nustatyti, ar gelžbetonio konstrukcijos neturi vidinių/paslėptų defektų.
Pasaulinės technologijos yra toli pažengusios – dangos paviršiaus skeneriai gali ištirti ir kelio dangos paviršių, nustatyti pagrindo savybes, atlikti infrastruktūros konstrukcijų tyrimus. Vertinant bet kokį statinį ir pastebėjus tam tikrus išorės defektus, būtina atlikti papildomus tyrimus. Lietuvoje turime aukšto lygio technologinius resursus, kuriais tereikia pasinaudoti. Norvegų sukurtas ultragarsinis betono skeneris turi unikalią galimybę vienu metu tirti didelį betono plotą ir surinktus duomenis siųsti į kompiuterį 3D pavidalu. Taip galime pastebėti net ir akivaizdžiai nematomus konstrukcijų trūkumus.
Valstybės ekspertai ir valstybinės įmonės ne visada turi pakankamai kompetencijos, reikiamą įrangą ir, galiausiai, norą tinkamai atlikti ekspertizes ir užbėgti nelaimei už akių. Iniciatyvų gerinti Lietuvos kelių ir statinių būklę, tobulinti diagnostinius metodus, užtikrinti ekspertizės ir remontų kokybę, atskaitomybę – taip pat nėra.
Išlaidos milžiniškos, o padėtis – vis blogėja
Taigi, ką turime šiandien. Nenaudojame inovatyvių tyrimų technologijų, nenustatome, kad, pavyzdžiui, kelio pagrindas netinkamas esamoms apkrovoms ir kasmet remontuojame kelio asfalto dangą. Tiltų ar viadukų konstrukcijas vertiname vizualiai, vadinasi, gerokai vėluojame ir vietoje nedidelio remonto tam tikrose vietose turime investuoti milžiniškas lėšas (kurių dar ir neturime). Taip ir toliau išleidžiame daug, o padėtis tik blogėja.
Privalome keisti požiūrį į taikomus metodus, realias ekspertizes, faktinę kelių ir kitų konstrukcijų būklę ir vietoje nelaimės padarinių šalinimo atlikti prevenciją. Ekspertus ir įmones, atliekančias valstybinės reikšmės objektų patikras ir priežiūrą, būtina atsakingai vertinti, rotuoti, samdyti nepriklausomus ekspertus, turinčius modernią įrangą ir galinčius nustatyti net ir nematomus konstrukcijų defektus.
Labai viliuosi, kad valstybė pasimokys iš šio „prezidentinio“ tilto griūties ir mums neteks sulaukti Italijos viaduko griūties scenarijaus, kuomet žuvo 43 žmonės.
Žymės Tiltas
Infrastruktūra
2023-03-23 05:55
Įsigaliojo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimo sutartis. Darbai atliekami pagal pasirašytą 9,62 mln. eurų su PVM vertės sutartį. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. sausio mėn. pabai...
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
2023-03-14 17:01
Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania...
2023-03-09 11:13
Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv...
2023-03-08 06:11
Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus.
2023-03-07 07:35
Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis.
2023-03-03 15:58
Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože...
2023-03-03 12:23
„Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja.
2023-02-25 08:47
Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri...
2023-02-24 04:49
Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią.
2023-02-23 09:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone.
2023-02-22 05:16
Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start...
2023-02-21 14:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart...
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
2023-02-20 13:59
Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandž...
2023-02-15 15:48
Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomuose objektuose atsakingi rangovai.
2023-02-15 06:17
Lietuvos automobilių kelių direkcija su rangovu sutarė, kad vasario 20 d. rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km rekonstrukcijos darbai. Siekiant užtikrinti susisiekimą pėstiesiems, bus atstatomas ir la...
2023-02-14 11:28
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) įrengiant 45 tūkst. kv. metrų ploto biokuro sandėliavimo aikštelę, įmonė „Inti“ paklojo nuotekų ir vandens tiekimo tinklus bei įrengė paviršinio vandens nuotekų valymo sistemą.
2023-02-14 10:01
Papildomai vykdomi tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų tvirtinimo darbai. Šiuo metu tiltu naudotis saugu. Rangovas, vykdantis darbus šalia minėto tilto, užtikrina saugą statybvietėje. AB „Kelių priežiūra“ pagal poreikį atlieka papildomus tais...
2023-02-13 05:55
Vasario 10 d. ryte, gavus informaciją apie tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų pažeidimus, įvykio padariniai buvo pašalinti iškarto.