Remiantis naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 2023 m. net 61 proc. paskolų buvo fiksuojamos 5 m. ar ilgesniam laikotarpiui. Prancūzijoje fiksuotos palūkanos yra pasirenkamos daugeliu atvejų ir vidutinis palūkanų fiksavimo laikotarpis – 23 m. Tuo tarpu Vokietijoje populiariausia rinktis paskolas su 10-20 m. laikotarpiui fiksuotomis palūkanomis.

Pokyčių tikslas – daugiau ramybės

Vienas pagrindinių privalumų, kurį suteikia fiksuotos palūkanos – ramybė. Kintamos palūkanos gali būti naudingos tuo atveju, kuomet Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normos yra itin žemos. Iki pandemijos pabaigos galėjome mėgautis netgi ir neigiamomis EURIBOR palūkanomis, todėl Lietuvoje dėl to kurį laiką turėjome vienas žemiausių būsto paskolų palūkanų Europoje.

„Būsto palūkanų normų fiksavimas gali apsimokėti, tačiau dėl jo taip gali būti prarastos kai kurios galimybės. Palūkanas fiksuoti reikėtų ne ieškant naudos, o siekiant ramybės. Užfiksavus būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui, galima nebesukti galvos dėl nuolatinių pokyčių rinkoje ir turėti stabilią paskolos įmoką. Tai kai kuriems gali būti labiau priimtinas variantas nei vieną dieną staigiai išaugusios įmokos“, – argumentuoja pranešime cituojamas Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje vadovas.

Jakub Zerdzicki nuotr.

Pavyzdžiui, 2015 m. pabaigoje būsto paskolų vidutinė palūkanų norma Lietuvoje buvo viena žemiausių Europoje – apie 1,92 proc., kol euro zonos vidurkis buvo 2,28 proc., o Prancūzijoje šis skaičius siekė net 2,32 proc. O štai jau 2024 m. pabaigoje Lietuva tapo viena iš brangiausių šalių paskolų turėtojams – čia vidutinė palūkanų norma siekė 4,36 proc., nors tuo metu euro zonos vidurkis siekė 3,35 proc., o Prancūzijos – vos 3,14 proc. Nors atsakyti, kurios šalies gyventojai už savo paskolas sumokės mažiau palūkanų, yra sunku, galima drąsiai teigti, kad palūkanas fiksuojantys Prancūzijos gyventojai tikriausiai gyvena kiek ramiau.

Geriausio laiko fiksavimui nėra

Kadangi fiksuotų palūkanų pasiūlymai Lietuvoje kol kas dar nėra įprasti ir bus standartizuoti tik nuo gegužės mėn., kaip viskas tiksliai vyks dar nėra aišku.

Kitose ES šalyse fiksuotų palūkanų pasiūlymai turi panašias sąlygas, kaip ir kintamų palūkanų paskolų pasiūlymai, tačiau kai kurie bankai gali nuspręsti siūlyti prastesnes sąlygas, kad žmonės ir toliau rinktųsi kintamas palūkanas.

Freepik nuotr.

„Nutikti gali visko, tačiau tikimės, kad visi bankai bus sąžiningi, kadangi iš dalies palūkanų fiksavimas apsimoka ir pačiam bankui, nes tai padeda išlaikyti klientus. Renkantis paskolą su fiksuotomis palūkanomis, vėliau ją refinansuoti kitame banke, gali būti nelengva, kadangi bankai gali taikyti ganėtinai nemažas baudas. Kitaip tariant, nuolat ieškantiems geriausių sąlygų, galbūt geriau likti su kintamomis palūkanomis, o norintiems stabilumo šis įstatymų pakeitimas bus itin malonus“, – pasakoja E. Arnatkevič.

Taip pat verta pastebėti tai, kad pasirinkus paskolą su fiksuotomis palūkanomis, nėra jokios garantijos, kad jums pateiktame pasiūlyme bus nustatytos dabartiniame lygyje esančios EURIBOR palūkanos. Anaiptol – paprastai klientui yra pateikiamas pasiūlymas su prognozuojamomis vidutinio EURIBOR lygio palūkanomis, todėl jeigu fiksuojamų palūkanų pasiūlymas yra kiek brangesnis nei tuometinis EURIBOR – tai yra visiškai normalu.

Tad sunku pasakyti, ar dabar yra geras laikas fiksuoti palūkanų normą. Nors per paskutinius 6 mėn. EURIBOR vidutiniškai siekia apie 2,468 proc., yra prognozuojama, kad šiemet ECB palūkanas mažins dar kelis kartus po 0,25 proc. punkto. Tačiau tuo pat metu reikėtų turėti omenyje, kad Europoje numatomas ganėtinai nestabilus ekonominis periodas: Vokietija, Prancūzija ir dalis kitų euro zonos šalių susiduria su ekonominiais sunkumais, be to, neaišku kokią įtaką ES ekonomikai turės Donaldo Trumpo politiniai sprendimai. O tai reiškia, kad prasidėjus įvairioms krizėms, EURIBOR vėl gali kilti.