2024 gegužės 28 d. antradienis, 4:56
Reklama  |  facebook

Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

2022-12-07 06:31
Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą. Labai dažnai šios priemonės turi poveikį ir ekonomikos veikėjų elgsenai ir kartais tas poveikis, o anaiptol ne įplaukos į biudžetą tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, ar įvesti šį mokestį, ar ne.
nuotrauka
Dr. Algirdas BARTKUS, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas


Minimos įmonės
Vilniaus universitetas (VU),
Praėjusią savaitę pristatytas nekilnojamojo turto mokestis irgi turės poveikį elgsenai, tačiau ne tokį, koks yra projektuojamas apmokestinimo apologetų. Dažnai teigiama, kad šio mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką. Per daug nesigilinant gali atrodyti, kad tikrai taip bus, toks mokestis padės sumažinti sandorių apimtis, sulėtinti kainų augimo tempus, tačiau tai netiesa. Šis mokestis turi keletą esminių trūkumų, dėl to reikiamo vaidmens jis neatliks.

Nekilnojamojo turto mokesčio trūkumai

Pirmas mokesčio trūkumas yra jo netaiklumas. Itin svarbus nekilnojamojo turto rinkos ypatumas yra tas, kad didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikui, gal net visiems laikams ir keisti jo neketina, tad šių asmenų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas. Mokesčio šalininkai mano, kad versdami nekilnojamąjį turtą turinčius asmenis mokėti mokesčius jie paveiks jo dar neturinčių asmenų sprendimus, t. y. apmokestindama nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvaujančius, tačiau jį valdančius asmenis valstybė siekia paveikti jo neturinčius, tačiau artimiausioje ateityje įsigyti ketinančius asmenis. Mokesčiai tenka tiems asmenims, kurie nieko neketina daryti, kad būtų paveikti asmenys, kurie galbūt kažką ir ketina.

Antras projektuojamas poveikis rinkos dalyviams gali būti apčiuopiamas per vieną tikslinę grupę, kurią mokesčio kūrėjai norėtų juo paveikti. Tai nemažai nekilnojamojo turto objektų turintys asmenys, kurie gyvena iš jų nuomos. Mokesčio šalininkų manymu, jo įvedimas sumažins nekilnojamąjį turtą nuomos ar kokiais kitais tikslais ketinančių įsigyti asmenų skaičių. Noras gal ir pagrįstas, tačiau jam nelemta išsipildyti. Kai paklausa yra didesnė už pasiūlą, nekilnojamojo turto savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių ir todėl nuomos tikslais keletą nekilnojamojo turto objektų valdantys asmenys šį mokestį nesunkiai perkels nuomininkams ant pečių (jiems perkels net ir mokesčius už tą plotą, kuriame patys gyvena). Štai taip visą nuomai skirto nekilnojamojo turto savininkams tenkantį mokestį iš tiesų sumokės nekilnojamojo turto neturintys asmenys. Negana to, toks mokestis gali paskatinti asmenis greičiau, nieko nedelsiant, pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Toks elgesys nelabai siejasi su rinkos atvėsimu.

Nei pirmo, nei antro poveikio mokesčio šalininkai nesiekia, tačiau jis bus toks. Tam, kad galutinai suprastume tokio apmokestinimo ydingumą, panagrinėkime vieną pavyzdį. Tarkime, kad turime tris asmenis, kurie gauna vienodas pajamas, jų ateities perspektyvos identiškos, kiekvieno iš šių asmenų gyvenimo būdas yra labai panašus, jie neturi žalingų įpročių, kurie kenktų aplinkiniams, jų vairuojamos transporto priemonės taršos požiūriu yra vienodos ir pan. Vadovaujantis protingumo kriterijais, šie asmenys turėtų sumokėti labai panašius mokesčius, jų skirtumai turėtų būti nulemti tik nežymių trijulės pajamų skirtumų. Tarkime, kad vienas iš jų įsigyja būstą, kurio vertė yra žemesnė nei būsto vertės mediana, kitas įsigyja būstą, kurio vertė yra aukštesnė nei būsto vertės mediana, o trečias neįsigyja jokio – jis būstą nuomojasi. Pirmas nemokėtų jokio mokesčio, nes jo pirmenybių sąraše būstas nėra pirmoje vietoje (jam svarbiausia turėti daug santaupų), antras mokesčius mokėtų, nes būstas jam, ko gero, yra svarbesnis nei santaupos, o trečiam pabrangtų nuoma ir jis pradėtų svarstyti, ar neverta įsigyti būsto, nes nuoma kainuoja daugiau. Trečias šios kompanijos žmogus, tas, kuris neturi būsto, bet jį nuomojasi, gautų nedviprasmišką signalą pirkti būstą, nes nuomos kaina pastebimai pakilo.

Kas apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu?


Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamos pirmenybės. Asmuo, kuris turi aiškiai išreikštą pirmenybę turėti būstą geresnėje vietoje, didesnio ploto ar naujesnės statybos, mokesčius mokės, o tas, kuris tokių pirmenybių neturi, kuriam svarbiau santaupos pinigine forma, jo nemokės. Pirmenybės gali būti apmokestinamos, jeigu jos yra žalingos ir kelia pavojų aplinkiniams. Tokios pirmenybės kaip rūkymas ar automobilių keliama cheminė tarša yra arba gali būti apmokestinimo objektu, tačiau būsto įsigijimas nėra žalinga pirmenybė. Būstas yra būtinoji prekė, tokia pat kaip maistas ar drabužiai, ir geresnio būsto turėjimas savo reikmėms neturėtų būti papildomo apmokestinimo objektu.

Būsto paklausa yra labai glaudžiai susijusi su asmeniniais žmogaus poreikiais. Nemenka dalis asmenų, kurie galėtų sau leisti geresnį būstą, to nedaro, nors pajamos jiems tai leidžia – tiesiog jų pirmenybių sąraše būstas neužima pirmos vietos. Ir nemenka dalis asmenų įsigyja aukštesnės vertės būstą nei kiti panašias pajamas gaunantys asmenys, nes būstas jiems yra itin svarbus. Apmokestinimas, kuris nusitaikė į nekenksmingus aplinkiniams žmogaus prioritetus, yra ydingas iš esmės.

Ką nekilnojamojo turto mokestis sukurs?


Jis sukurs getus. Tai, kad mokesčiai iš pradžių nebus dideli, anaiptol nereiškia, kad jie tokie liks ir ateityje. Tiesą sakant, dabartiniame projekte numatytas apmokestinimas yra nesunkiai pakeliamas daugumai gyventojų, o tai reiškia, kad elgesio jis smarkiai nekeis. Kodėl gi tada jo vis vien nereikia? Todėl, kad mokesčiai bus maži tik iš pat pradžių. Vėliau tos savivaldybės, kurios norės suaktyvinti nekilnojamojo turto plėtrą geriausiuose rajonuose, advokataus, kad mokestis būtų peržiūrėtas ir „tinkamai“ nustatytas. Tada centro ir kitų gerųjų kvartalų nekilnojamojo turto mokestis bus keliamas iki tokio lygio, kad skurdžiau gyvenantiems asmenims jis bus nebepakeliamas. Taigi skurdžiau gyvenantys asmenys glausis tuose kvartaluose, kur mokestis bus mažas, o geresnius kvartalus galės sau leisti tik labiau pasiturintys asmenys. Tai neįvyks iš karto, tai neįvyks per metus, bet per dešimt metų šie pokyčiai pasidarys matomi ir tai nebus geri pokyčiai.

Ekonominė politika gali kai ką sukurti, o kai ką ir išspręsti. Nekilnojamojo turto mokestis gali sukurti getus, tačiau jis jokios problemos neišspręs. Ko tada reikia Lietuvai, kalbant apie mokesčius? Tam tikrų mokesčių reikia, pavyzdžiui, reikalingas mokestis, kuris leistų kaupti būsto renovacijos fondą, tada pati renovacija vyktų daug didesniais tempais nei dabar. Taip pat reikalingas automobilių taršos mokestis, kuris pakeistų asmenų elgesį perkant transporto priemonę ir ją vairuojant, kai ne laikas iki 100 km/h būtų pagrindinis kriterijus, o emisijos. Tokie mokesčiai nesukurtų nieko, tačiau garantuotų problemų sprendimą ir paralelines įplaukas į biudžetą. Tokie mokesčiai yra reikalingi, o štai nekilnojamojo turto mokestis nereikalingas.
VU/J.Auškelio nuotr.
Statybunaujienos.lt
Žymės  NT mokestis



Komentaras

nuotrauka
2024-05-23 13:40
Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-21 14:08
Darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir d...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Ką reikėtų žinoti susidūrus su tokia situacija, pataria „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-05-14 13:21
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis peri...
nuotrauka
2024-05-14 09:50
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC...
nuotrauka
2024-05-10 07:44
Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas šiuo metu naudingas tik vienai pusei. Iš ve...
nuotrauka
2024-05-08 13:37
Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Taigi ...
nuotrauka
2024-05-06 09:24
Nors tyčinio bankroto bylose daugiausia dėmesio skiriama įmonės vykdytos veiklos ir sandorių vertinimui, advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS VENSLAUSKAS teisininkas Vilius Vismantas įsitikinęs, kad labai svarbu nepamiršti ir vadovo vaidmens.
nuotrauka
2024-04-30 16:15
Visiems būsto paskolos gavėjams tenka spręsti tą patį klausimą – rinktis anuitetinį (kintamą) ar linijinį (fiksuotą) mokėjimo grafiką. Apie abiejų variantų privalumus ir trūkumus pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-04-30 16:13
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas, pasakoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kom...
nuotrauka
2024-04-29 10:05
Pirmasis šių metų ketvirtis komercinio nekilnojamo turto (NT) įmonėms – sunkiai prognozuojamas. Rinkoje vyravusi nežinomybė dėl kainos pokyčių turėjo tiesioginės įtakos ir komercinio NT sandoriams, kurie vyko vangiai, sako Mindaugas Liaudanskas, SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica A...
nuotrauka
2024-04-26 09:55
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniojo teisininko, advokato Eimanto Čepo, įprastas tokios situacijos sp...
nuotrauka
2024-04-25 10:36
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės, pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankini...
nuotrauka
2024-04-24 08:08
„Šildymo sezonas nutrauktas per anksti“, konstatuoja Algimantas, pro savo virtuvės langą žvelgdamas į šlapią sniegą, dengiantį daugiabučio kiemą. „Šalta“, priduria Algimantas, žvelgdamas į vidaus termometrą, kuris rodo 16 laipsnių Celsijaus.
nuotrauka
2024-04-22 14:23
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių...
nuotrauka
2024-04-19 12:39
Ar galima nustatyti išbandymo terminą darbuotojui, perkėlus jį į kitas pareigas? O sudarius susitarimą dėl papildomo darbo? Šie ir kiti klausimai apie išbandymo laikotarpį dažnai kyla daugeliui darbuotojų. Taigi ką reikia žinoti apie šį – išbandymo – terminą ir kokios darbuotojo teisės?
nuotrauka
2024-04-19 09:47
Šiais metais ne viena šventinė diena „išpuola" viduryje savaitės. Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena šiemet bus trečiadienį, ir tai prasčiausias variantas tiems, kurie stengiasi nepraleisti nė vienos progos susikurti ilgesnį atokvėpį. Galimybių pratęsti savaitgalius turi ir darbdavys, ir d...
nuotrauka
2024-04-16 14:42
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Apie jos sudarymą bei darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios...
nuotrauka
2024-04-12 13:29
Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip ...
nuotrauka
2024-04-10 13:14
VDI primena, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų padėti asmenims, kurie patyrė smurtą ar priekabiavimą. Viena iš darbdaviui numatytų pareigų – organizuoti darbuotojams mokymus api...

Statybunaujienos.lt » Komentaras