2021 rugsėjo 24 d. penktadienis, 15:24
Reklama  |  facebook

Ar pandemijos sukelta krizė padės apsivalyti nuo zombių ekonomikoje?

2020-10-02 07:10
Ekonomikos nuosmukis yra skausmingas sukrėtimas gyventojams, verslui ir valdžiai, tačiau jo metu sparčiau vyksta tie procesai, kurie ramesniu ekonomikos laikotarpiu užsitęsia. Vienas iš tokių procesų – apsivalymas nuo zombių ekonomikoje – bendrovių, kurios yra mažiau produktyvios ir turi didesnę skolų naštą negu daugelis to paties sektoriaus įmonių, tačiau sugeba ilgai išsilaikyti rinkoje.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Dažnai jų išgyvenimo recepto sudėtį papildo šešėlinės pajamos ar tam tikros privilegijos iš valstybės. Apsivalymas nuo zombių nėra lengvas ir dėl to, kad jiems pasitraukiant neišvengiami darbuotojų atleidimai.

Kol kas bendrovėms zombiams COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje ir pasaulyje sekėsi – krizė pavasarį buvo pernelyg greita ir didelė, todėl nebuvo laiko aiškintis, kurioms to paties sektoriaus įmonėms padėti labiau, o kurioms mažiau. Tačiau dabar, kai pasaulis jau ima susigyventi su koronavirusu, pagalba ne tik verslui, bet ir žmonėms turi būti vis labiau tikslingesnė ir skatinti subalansuotą kūrybinę destrukciją.

Kūrybinė destrukcija – lyg oksimoronas atrodantis žodžių junginys reiškia procesą, kuriam vykstant technologijos, procesai, įpročiai, prekės ar paslaugos pakeičiamos naujais. Šį terminą prieš aštuoniasdešimt metų išpopuliarino austrų kilmės ekonomistas Jozefas Šumpeteris, kuris teigė, kad kūrybinė destrukcija yra vienas kapitalizmo ypatumų. Remdamiesi Šumpeterio teiginiais, jo pasekėjai išvystė vieną dažniausiai naudojamų ilgalaikio ekonomikos augimo teorijų, kad ekonomikos augimo tempas priklauso nuo inovacijų kūrimo ir diegimo apimties šalyje. Kad inovacijos lengviau pasiektų ekonomiką, būtina praplatinti kelią kūrybinei destrukcijai, kuri padeda apsivalyti nuo zombių ekonomikoje.

Ekonomistai, nagrinėję, kurioms įmonėms geriau sekasi ekonomikos sukrėtimų metu, yra nustatę, kad bent iki 2008 metų didžiosios recesijos prasčiau krizes atlaikė mažiau produktyvios įmonės, o geriau sekasi produktyvesnėms ir inovatyvioms įmonėms. Ir pokriziniu augimo laikotarpiu jos auga sparčiau, tačiau būtina, kad kuo mažiau trukdytų atsiliekančios ir trukdančios augti bendrovės. Pastarosioms yra ypač skausmingos finansų krizės, kai priėjimas prie finansinių išteklių tampa kur kas sudėtingesnis.

Nei Lietuvoje, nei pasaulyje koronaviruso pandemijos metu finansų krizės nebuvo. Galima kalbėti apie keletą labai sudėtingų savaičių finansų rinkose, tačiau centriniai bankai labai greitai reagavo, ir tarpbankinės palūkanų normos nusirito žemyn, o skolinimo mastas verslui ir gyventojams sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį daugelyje šalių.

Tai yra gerai, nes finansų krizės palieka ilgalaikius randus visuomenėje ir dažnai nusineša ne tik silpną, bet ir stiprų verslą. Lietuvoje mes tą prisimename iš 2008 metų didžiosios recesijos, kai ekonominė ir finansų krizė atnešė nuostolių kiekvienam Lietuvos gyventojui ir prireikė penkerių metų, kol Lietuvos BVP sugrįžo į prieškrizinį lygį. Visgi per tuos sudėtingus metus Lietuva atsikratė labai daug ekonominių zombių, ir tai padėjo Lietuvos verslui augti per pastaruosius penkerius metus dideliu tempu. Per šią COVID-19 pandemiją finansų krizės nekilo, todėl ir apsivalymas nuo dabartinių ekonominių zombių sustojo.
Pandemija ir valstybių užsidarymas bus laikini, todėl reikia daryti viską, kad tuo laikotarpiu kuo mažiau gyventojų ir verslo nukentėtų – toks kovą vyravęs tikslas ir jam pasiekti taikytos priemonės, panašu, kad pasiteisino. Bent jau Lietuvoje daugelio įmonių veiklos apimtis vasarą sugrįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją, ir vis labiau sutariama, kad ne visais atvejais buvo apgalvota, kada ekonomikos gaivinimo priemones nutraukti.
Nors ekonomikos kryptis ir prognozės gali greitai pasikeisti staigiai pablogėjus epidemiologinei padėčiai, dabar reikėtų platinti kelią kūrybinei destrukcijai nepaisant to, kad šis neprogresyvių bendrovių atsikratymo procesas yra sudėtingas ir dažnai susijęs su struktūrinio nedarbo padidėjimu.

Dabartinė statistika rodo, kad pradėtų bankrotų skaičius iki rugsėjo 21 dienos Lietuvoje buvo beveik 50 proc. mažesnis negu prieš metus dėl valdžios priimtų teisės aktų, ribojančių galimybę skelbti bankrotą tris mėnesius po karantino pabaigos. Taip pat mažiau pradėta ir juridinių asmenų restruktūrizavimo procesų. Normalu, kad nemokumo procesų artimiausiu metu padaugės, ir kol tai yra valdomas procesas, bijoti natūralios verslo kaitos nereikėtų.

Dabar valdžios sektorius vis daugiau dėmesio skiria ne ekonomikos gelbėjimo, o jos atsigavimo ir skatinimo priemonėms, kurios turi būti tikslinės ir skirtos ilgalaikiams tikslams šalyje pasiekti bei kūrybinei destrukcijai skatinti. Sveikintina, kad tokiomis idėjomis pagrįstas ir Europos Komisijos rengiamas ekonomikos gaivinimo planas, ir mūsų šalyje įgyvendinamas ateities ekonomikos DNR planas, kuriuose patys svarbiausi tikslai, susiję su klimato kaita, inovacijomis, skaitmenizacija, žmogiškuoju kapitalu. Deja, kai prasideda praktinis tikslų įgyvendinimas, ekonominiai zombiai, nesiruošdami keistis, pradeda kėsintis ir į tokias ekonomikai skatinti skirtas priemones.

Ne tik valdžia, bet ir mes – prekių pirkėjai ir paslaugų vartotojai – lemiame, kokiu tempu šalyje vyksta kūrybinė destrukcija ir kiek ilgai išgyvena ekonominiai zombiai ir sudėtingu, ir palankiu ekonomikos laikotarpiu. Vartotojų abejingumas, neveiklumas ir tolerancija šešėliui yra tokių zombių sąjungininkai. Kuo jų mažiau liks mūsų visuomenėje, tuo sparčiau judėsime pirmyn.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-09-22 10:15
Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologi...
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-15 10:53
Mažos vertės pirkimai praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 96 proc. visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau tokių pirkimų vertės yra gerokai mažesnės, tad ir jų teisiniam reguliavimui bei kontrolei skiriama mažiau dėmesio. Teisininkai tame mato riziką, mat mažesnės pirkimų vertės gali būti ...
nuotrauka
2021-09-13 10:59
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turin...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-08 16:40
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR.
nuotrauka
2021-09-01 10:58
Lietuvos būsto kainų indeksas 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 12 proc. didesnis negu tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagal Lietuvos banko skelbiamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, taikomą vertinant antrinės būsto rinkos kainų raidą, 2021 m....
nuotrauka
2021-08-24 09:00
Prabėgus jau daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pirmosios bangos, „Ober-Haus“ specialistai įvertino, kaip keitėsi situacija permainingomis nuotaikomis pasižymėjusiomis pagrindinėse sostinės prekybinėse gatvėse.
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-08-12 09:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų birželį buvo fiksuojamas 2,0% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-10 06:38
Šiuo metu tradicinės finansavimo institucijos vis dar taiko konservatyvius rizikos rodiklius („rizikos kartelę“) verslams, tad daug įmonių Lietuvoje negali gauti plėtrai reikalingo bankinio finansavimo.
nuotrauka
2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...

Statybunaujienos.lt » Komentaras