2021 rugpjūčio 4 d. trečiadienis, 12:13
Reklama  |  facebook

Ar pandemijos sukelta krizė padės apsivalyti nuo zombių ekonomikoje?

2020-10-02 07:10
Ekonomikos nuosmukis yra skausmingas sukrėtimas gyventojams, verslui ir valdžiai, tačiau jo metu sparčiau vyksta tie procesai, kurie ramesniu ekonomikos laikotarpiu užsitęsia. Vienas iš tokių procesų – apsivalymas nuo zombių ekonomikoje – bendrovių, kurios yra mažiau produktyvios ir turi didesnę skolų naštą negu daugelis to paties sektoriaus įmonių, tačiau sugeba ilgai išsilaikyti rinkoje.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Dažnai jų išgyvenimo recepto sudėtį papildo šešėlinės pajamos ar tam tikros privilegijos iš valstybės. Apsivalymas nuo zombių nėra lengvas ir dėl to, kad jiems pasitraukiant neišvengiami darbuotojų atleidimai.

Kol kas bendrovėms zombiams COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje ir pasaulyje sekėsi – krizė pavasarį buvo pernelyg greita ir didelė, todėl nebuvo laiko aiškintis, kurioms to paties sektoriaus įmonėms padėti labiau, o kurioms mažiau. Tačiau dabar, kai pasaulis jau ima susigyventi su koronavirusu, pagalba ne tik verslui, bet ir žmonėms turi būti vis labiau tikslingesnė ir skatinti subalansuotą kūrybinę destrukciją.

Kūrybinė destrukcija – lyg oksimoronas atrodantis žodžių junginys reiškia procesą, kuriam vykstant technologijos, procesai, įpročiai, prekės ar paslaugos pakeičiamos naujais. Šį terminą prieš aštuoniasdešimt metų išpopuliarino austrų kilmės ekonomistas Jozefas Šumpeteris, kuris teigė, kad kūrybinė destrukcija yra vienas kapitalizmo ypatumų. Remdamiesi Šumpeterio teiginiais, jo pasekėjai išvystė vieną dažniausiai naudojamų ilgalaikio ekonomikos augimo teorijų, kad ekonomikos augimo tempas priklauso nuo inovacijų kūrimo ir diegimo apimties šalyje. Kad inovacijos lengviau pasiektų ekonomiką, būtina praplatinti kelią kūrybinei destrukcijai, kuri padeda apsivalyti nuo zombių ekonomikoje.

Ekonomistai, nagrinėję, kurioms įmonėms geriau sekasi ekonomikos sukrėtimų metu, yra nustatę, kad bent iki 2008 metų didžiosios recesijos prasčiau krizes atlaikė mažiau produktyvios įmonės, o geriau sekasi produktyvesnėms ir inovatyvioms įmonėms. Ir pokriziniu augimo laikotarpiu jos auga sparčiau, tačiau būtina, kad kuo mažiau trukdytų atsiliekančios ir trukdančios augti bendrovės. Pastarosioms yra ypač skausmingos finansų krizės, kai priėjimas prie finansinių išteklių tampa kur kas sudėtingesnis.

Nei Lietuvoje, nei pasaulyje koronaviruso pandemijos metu finansų krizės nebuvo. Galima kalbėti apie keletą labai sudėtingų savaičių finansų rinkose, tačiau centriniai bankai labai greitai reagavo, ir tarpbankinės palūkanų normos nusirito žemyn, o skolinimo mastas verslui ir gyventojams sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį daugelyje šalių.

Tai yra gerai, nes finansų krizės palieka ilgalaikius randus visuomenėje ir dažnai nusineša ne tik silpną, bet ir stiprų verslą. Lietuvoje mes tą prisimename iš 2008 metų didžiosios recesijos, kai ekonominė ir finansų krizė atnešė nuostolių kiekvienam Lietuvos gyventojui ir prireikė penkerių metų, kol Lietuvos BVP sugrįžo į prieškrizinį lygį. Visgi per tuos sudėtingus metus Lietuva atsikratė labai daug ekonominių zombių, ir tai padėjo Lietuvos verslui augti per pastaruosius penkerius metus dideliu tempu. Per šią COVID-19 pandemiją finansų krizės nekilo, todėl ir apsivalymas nuo dabartinių ekonominių zombių sustojo.
Pandemija ir valstybių užsidarymas bus laikini, todėl reikia daryti viską, kad tuo laikotarpiu kuo mažiau gyventojų ir verslo nukentėtų – toks kovą vyravęs tikslas ir jam pasiekti taikytos priemonės, panašu, kad pasiteisino. Bent jau Lietuvoje daugelio įmonių veiklos apimtis vasarą sugrįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją, ir vis labiau sutariama, kad ne visais atvejais buvo apgalvota, kada ekonomikos gaivinimo priemones nutraukti.
Nors ekonomikos kryptis ir prognozės gali greitai pasikeisti staigiai pablogėjus epidemiologinei padėčiai, dabar reikėtų platinti kelią kūrybinei destrukcijai nepaisant to, kad šis neprogresyvių bendrovių atsikratymo procesas yra sudėtingas ir dažnai susijęs su struktūrinio nedarbo padidėjimu.

Dabartinė statistika rodo, kad pradėtų bankrotų skaičius iki rugsėjo 21 dienos Lietuvoje buvo beveik 50 proc. mažesnis negu prieš metus dėl valdžios priimtų teisės aktų, ribojančių galimybę skelbti bankrotą tris mėnesius po karantino pabaigos. Taip pat mažiau pradėta ir juridinių asmenų restruktūrizavimo procesų. Normalu, kad nemokumo procesų artimiausiu metu padaugės, ir kol tai yra valdomas procesas, bijoti natūralios verslo kaitos nereikėtų.

Dabar valdžios sektorius vis daugiau dėmesio skiria ne ekonomikos gelbėjimo, o jos atsigavimo ir skatinimo priemonėms, kurios turi būti tikslinės ir skirtos ilgalaikiams tikslams šalyje pasiekti bei kūrybinei destrukcijai skatinti. Sveikintina, kad tokiomis idėjomis pagrįstas ir Europos Komisijos rengiamas ekonomikos gaivinimo planas, ir mūsų šalyje įgyvendinamas ateities ekonomikos DNR planas, kuriuose patys svarbiausi tikslai, susiję su klimato kaita, inovacijomis, skaitmenizacija, žmogiškuoju kapitalu. Deja, kai prasideda praktinis tikslų įgyvendinimas, ekonominiai zombiai, nesiruošdami keistis, pradeda kėsintis ir į tokias ekonomikai skatinti skirtas priemones.

Ne tik valdžia, bet ir mes – prekių pirkėjai ir paslaugų vartotojai – lemiame, kokiu tempu šalyje vyksta kūrybinė destrukcija ir kiek ilgai išgyvena ekonominiai zombiai ir sudėtingu, ir palankiu ekonomikos laikotarpiu. Vartotojų abejingumas, neveiklumas ir tolerancija šešėliui yra tokių zombių sąjungininkai. Kuo jų mažiau liks mūsų visuomenėje, tuo sparčiau judėsime pirmyn.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...
nuotrauka
2021-07-14 11:16
Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.
nuotrauka
2021-07-14 06:00
Prezidentas pasirašė LR statybos įstatymo pataisas, įteisinančias statybininkų tapatybės identifikavimo kodą. Pataisomis bus sukuriamos naujos prievolės užsakovams, rangovams bei pačius statybos darbus vykdantiems fiziniams asmenims.
nuotrauka
2021-07-09 09:10
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,0% (2021 metų gegužę buvo fiksuojamas 2,7% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2021-07-08 09:40
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 m. viso pasaulio gamyklose veikė apie 2,7 mln. industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pas...
nuotrauka
2021-07-01 13:35
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantysis partneris Laurynas Staniulis atkreipia dėmesį, jog Seimo priimti Darbo kodekso 139 str. pakeitimai toliau didins statybos darbų kaštus ir juos padengti turės klientai, kurių didžiąją dalį Lietuvoje sudaro eiliniai piliečiai – naujos statybos būs...
nuotrauka
2021-07-01 10:51
Po rekordinio pirmojo metų ketvirčio, kai naujo būsto pirkėjai Vilniuje įsigijo net 2664 butus, antrąjį 2021 metų ketvirtį šis rodiklis krito 40 proc. ir siekė 1561 butą.
nuotrauka
2021-07-01 09:14
SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai (67 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, beveik dešimtadalis (8 proc.) mano, kad būstas pigs, 18 proc. nesitiki pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
nuotrauka
2021-06-23 14:55
Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama daugiausia per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todė...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-21 16:15
Š. m. birželio 22 d. Seime planuojama svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais.
nuotrauka
2021-06-18 07:39
„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas“ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai išgirsti ir realiame pasaulyje. Ją tariantis verslininkas turbūt jaučiasi demonstruojantis nuoširdumą ir atvirumą. Tačiau iš tiesų tokios klišėmis tapusios frazės verslininkui trumpuoju laikotarpiu suteikia patogią i...
nuotrauka
2021-06-16 11:15
Suaktyvėjusios statybos neabejotinai lemia ir didesnę gamtai daromą įtaką. Ekspertai pastebi, kad lietuviai, rinkdamiesi būstą tampa vis atidesni, bet ekologijos klausimams neskiria labai daug dėmesio.
nuotrauka
2021-06-16 08:18
Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriaus lengvesni laikai nelaukia: specialistų vertinimu, tai vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiųjų sektorių, nuolat skelbiama apie žaliavų trūkumą ir dėl to sustojusius darbus, darbuotojų stoką bei išaugusias st...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...

Statybunaujienos.lt » Komentaras