Mitas. Saulės modulis yra saulės kolektorius

Saulės modulio svarbu nepainioti su kolektoriais. Pastarieji naudojami vandens šildymui – kolektorius surenka saulės energiją ir perduoda ją į šilumnešį, kuris šilumą atiduoda karšto vandentiekio ar pastato šildymo sistemai. Elementų arba fotovoltinių modulių, iš kurių sudaryta jėgainė, veikimo principas skiriasi – šie taip pat surenka saulės energiją, tačiau dar ir tiesiogiai paverčia ją į elektrą, kuri savo ruožtu gali šildyti ne tik vandenį, bet energija aprūpinti ir įvairius elektroninius prietaisus namuose ar biuruose.

Tiesa. Saulės jėgainė tausoja aplinką

Nors vyrauja įvairių nuomonių apie tai, kaip smarkiai saulės jėgainės padeda tausoti gamtą, tiesa yra ta, kad gaminant elektrą iš saulės oro tarša yra mažinama. Pavyzdžiui, elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro metu į aplinką išsiskiria žalingos anglies dioksido ir metano dujos, o pasitelkus saulės jėgaines galima gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Saulės jėgainių daromą teigiamą įtaką klimatui galima pagrįsti ne vienu faktu. Pavyzdžiui, vieno namų ūkio naudojama saulės jėgainė per savo gyvavimo ciklą sutaupo apie 100 tonų į aplinką išmetamo anglies dioksido – įskaičiuojant ir energiją, reikalingą tai saulės jėgainei pagaminti. Taip pat 5 kWh galingumo saulės jėgainė sutaupo tiek CO², kiek jo sugertų 2 tūkst. kv. metrų miško“, – išplatintame pranešime cituojamas Martynas Giga.

Mitas. Lietuvoje saulės per mažai

Vienas pagrindinių mitų apie saulės energetiką Lietuvoje, kad saulė mūsų krašte šviečia per retai. Tiesa, spinduliai labiausiai lepina pajūrio gyventojus, skaičiuojama, kad čia saulė šviečia apie 1840–1900 valandų per metus – tai daugiau nei 77 saulėtos paros. Palyginimui: sostinėje ja galime džiaugtis 1700 valandų arba 70 parų. Tokie skaičiai parodo, kad saulės energetikai mes turime tokias pat geras galimybes net ir palyginus su šios srities šalimis lyderėmis: Čekijoje saulė šviečia apie 72 paras, o Vokietijoje daugiau nei 62 paras per metus.

Tiesa. Jėgainė gali pagaminti per daug

Ypatingai saulėtomis dienomis jėgainė elektros energijos gali pagaminti daugiau nei namų ūkis suvartoja. Gaminantis vartotojas momentiškai pagamintą ir savo poreikiams nesuvartotą elektrą perduoda į tinklą „pasaugoti“. Tomis dienomis, kai saulės jėgainės pagaminama elektros energija patenkina ne visą namų energijos poreikį (žiemą, vakarais ir pan.), gaminantis vartotojas iš tinklo atsiima reikiamą energijos kiekį, kurį prieš tai jau buvo pagaminęs. M. Giga teigia, kad ši galimybė leidžia skirstomuosius tinklus išnaudoti kaip didelį akumuliatorių, kuris įprastai būtų labai brangus, tad net ir mokant pasirinkto dydžio pasaugojimo tarifą vartotojas sutaupo.

Mitas. Apniukusiomis dienomis jėgainė neveikli

Nors mūsų šalyje apniukusių ir lietingų orų taip pat netrūksta, o daugiau nei 80 proc. saulės šviesos gauname per šešis mėnesius – nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos, klaidinga galvoti, kad saulės jėgainė tokiomis dienomis elektros namams negamina. Apniukusiomis dienomis tiesiog sumažėja jėgainės pajėgumai.

„Jėgainei reikalingi ne tiesioginiai saulės spinduliai, o šviesa. Tiesa, kad apniukusią dieną jėgainės generuojami elektros energijos kiekiai kinta – palyginus su giedra, saulėta diena, pagaminama apie 10-40 proc. mažiau, tačiau nėra taip, kad lyjant ar esant keliems debesims danguje jėgainė visiškai negamintų elektros energijos“, – pranešime cituojamas M. Giga.