2021 birželio 14 d. pirmadienis, 21:55
Reklama  |  facebook

Ar verta investuoti į žaliąją energetiką?

2020-09-16 09:15
Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 m. padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.
nuotrauka
Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


Minimos įmonės
SEB bankas,
Enefit, UAB
E energija, UAB
Tarptautinė sertifikavimo organizacija DNV GL neseniai paskelbė prognozę, kad 2050 metais du trečdaliai, t. y. 66 proc., elektros energijos pasaulyje bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Pingant energijai, išgaunamai sausumoje ir jūroje įrengtose jėgainėse, augant efektyvesnių saulės jėgainių modulių pasiūlai ir mažėjant jų kainai bei atsirandant vis pažangesniems energijos kaupimo sprendimams, smarkaus žaliosios energetikos proveržio pasaulyje tikimasi dar šį dešimtmetį.

Augimo gali nepakakti

Žaliosios energetikos plėtra Lietuva gali didžiuotis. Šalis iš esmės jau pasiekė Europos Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, keltus 2020 metams, – penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Kita vertus, 7 iš 10 Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų pasiekti, kad bendra suvartojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalyje didėtų iki 45 proc., o vietinė žaliosios energijos generacija pasiektų 70 proc., taigi maždaug dvigubai daugiau negu šiuo metu. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030 metų numatyta energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti ir per metus pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos (2019 metais tokiu būdu iš viso buvo pagaminta 2,3 TWh).
Yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia daugiau negu 1 mln. eurų investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuota apie 750 mln. eurų, jai finansuoti iš viso suteikta apie 550 mln. eurų paskolų. SEB yra vienas daugiausiai šių žaliųjų paskolų suteikusių bankų ir šią energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimo kryptį laiko svarbiu prioritetu paskirstant banko kapitalą projektams finansuoti ir ateityje.
Verslo susidomėjimą žaliosios energetikos investiciniais projektais rodo ir pasaulinė tokių projektų finansavimo statistika – 2019 metais pasaulyje į atsinaujinančios energetikos jėgaines buvo investuota apie 300 mlrd. eurų, Europoje – beveik 50 mlrd. eurų vien tik į vėjo energetiką. Pagal investicijų kiekį į atsinaujinančią energiją bei jos pajėgumų augimą pirmauja Kinija ir JAV. Be to, svarbu pažymėti, jog 2019 metais naujai instaliuoti atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarė net 75% nuo visų per metus naujai paleistų energijos gamybos pajėgumų pasaulyje ir ši dalis toliau auga.

Vis dėlto net ir tokiais tempais augančios energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai ir milžiniško visuomenės, valstybių ir verslo susidomėjimo žaliąja energetika gali nepakakti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pasak ekspertų, kad pasaulio klimatas atšiltų mažiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos, ir neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, būtina toliau tobulinti ir technologijas, ir teisinę aplinką skatinant žaliosios energijos vartojimą ir didinant investicijas į šią sritį.

Lietuva palanki vėjo energetikai plėtoti

Stiprinti kovos su klimato kaita priemones skatinama ir pagal praėjusių metų Europos žaliąjį kursą (veiksmų planą), ir laikantis Europos Sąjungos valstybių įsipareigojimo iki 2050 metų neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. Tai įmanoma tik šimtu procentų perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vėjo energetika yra konkurencingas ir pigiausias bei plačiai prieinamas energijos šaltinis, todėl būtent jis turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant minėtų Europos Sąjungos energetikos tikslų ir užtikrinti reikiamą šalyje pagaminamos elektros kiekį.

Tai itin svarbu žinant, kad dalis dabar šalyje gaminamos energijos yra iš iškastinio kuro jėgainių, kurios ilgainiui bus uždarytos. Neturėdamos vėjo generuojamų jėgainių, Baltijos šalys taps priklausomos nuo elektros importo. Todėl planuojama vėjo energetikos plėtra sudarytų sąlygas Lietuvai tapti viena iš pirmaujančių ir „žaliausių“ šalių Europos Sąjungoje pagal elektros gamybą, be to, tai leistų užtikrinti mažas kainas namų ūkiams ir konkurencingą energijos tiekimą Lietuvos pramonei.

Rinka pasiruošusi

Suprantama, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba viso pasaulio verslą ir investuotojus domina ne tik dėl ideologinių, bet ir dėl ekonominių sumetimų. Gegužę paskelbtoje „Imperial College London“ ir „International Energy Agency“ ataskaitoje teigiama, kad atsinaujinančios energetikos bendrovių Vokietijoje ir Prancūzijoje akcijos per penkerius metus pabrango 178,2 proc., kai iškastinės energetikos įmonių akcijos atpigo 20,7 procento. Analogiškai Jungtinėje Karalystėje žalioji energetika investuotojams teikė 75,4 proc. grąžą, o JAV – net 200 procentų.

Energijos gamintojai pajėgūs šį atsinaujinančios energijos poreikį tenkinti ir veikti rinkos sąlygomis. Kaip rodo šių metų pradžioje Lietuvoje įvykusio žaliosios energetikos aukciono rezultatai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba yra konkurencinga – net trys aukcione dalyvavę vėjo parkų vystytojai ir konkurso nugalėtojas neprašė valstybės finansinės paramos.

Šiuo atveju bankai, teikdami tikslingus ir konkurencingus finansinius sprendimus, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Kaip minėjome, SEB bankui šios švarios energetikos įmonių finansavimas – prioritetas. Tai rodo ir neseniai sudaryta rekordinė 45 mln. eurų ilgalaikė paskolos sutartis su bendrove „E energija“. Ši iki 2022 metų planuoja pastatyti 68,9 MW vėjo elektrinių parką Telšių rajone, išsiskirsiantį ne tik aukščiausiomis Lietuvoje vėjo jėgainėmis, įspūdingu gaminamos energijos kiekiu, padengsiančiu beveik 80 tūkst. namų ūkių metinio elektros energijos suvartojimo poreikio, bet ir ekonominiais rodikliais.

Šiam parkui taip pat nebus reikalinga valstybės parama ar subsidija – vėjo turbinų techniniai ir ekonominiai parametrai leis parkui veikti ir konkuruoti rinkos sąlygomis. Visą vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją pirks Estijos valstybės valdoma „Eesti energia“, tarptautinėje rinkoje veikianti kaip „Enefit“ . Tai pirmoji sudaryta ilgalaikė (dešimties metų trukmės) elektros pirkimo ir pardavimo sutartis regione, todėl sandoris yra išties pavyzdinis, rodantis atsinaujinančios energijos potencialą. Pagal šią sutartį ir investuotojas, ir kreditorius – SEB bankas – užsitikrina fiksuotą pagamintos elektros pardavimo kainą dešimčiai metų į priekį, taip gerokai sumažindamas pinigų srautų ir investicijų grąžos svyravimo riziką dėl galimų elektros kainų pokyčių.

Tokie įgyvendinami investiciniai projektai ir augantis verslo susidomėjimas jais liudija, kad Lietuva pasirinko tinkamą kelią tvariajai energetikai plėtoti. Toliau tobulindama teisines sąlygas, valstybė turi visas galimybes pritraukti dar daugiau investicijų į šią sritį ir tapti pavyzdžiu Europai ir pasauliui, kad kovoti su klimato kaita gali būti ir įveikiamas, ir ekonomiškai naudingas siekis.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-09 15:40
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 m. gegužės mėnesio reikšmė išaugo 2,7% (2021 m. balandį buvo fiksuojamas 1,4% augimas).
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-01 09:00
Sostinėje per gegužės mėnesį „Citus“ analitikai fiksavo 756 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos sutartis – rinka vis dar buvo labai aktyvi. Tai daugiau nei bet kurį ankstesnį bet kurių visų ankstesnių metų mėnesį bei sausį ir vasarį šiemet, nors kiek mažiau nei balandį ir kovą.
nuotrauka
2021-05-26 09:38
Per ateinančius 2–3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas.
nuotrauka
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
nuotrauka
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
nuotrauka
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
nuotrauka
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
nuotrauka
2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.