2025 vasario 10 d. pirmadienis, 19:01
Reklama  |  facebook

Ar verta investuoti į žaliąją energetiką?

2020-09-16 09:15
Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 m. padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.
nuotrauka
Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


Minimos įmonės
SEB bankas, AB
Enefit Green, UAB
E energija, UAB
Tarptautinė sertifikavimo organizacija DNV GL neseniai paskelbė prognozę, kad 2050 metais du trečdaliai, t. y. 66 proc., elektros energijos pasaulyje bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Pingant energijai, išgaunamai sausumoje ir jūroje įrengtose jėgainėse, augant efektyvesnių saulės jėgainių modulių pasiūlai ir mažėjant jų kainai bei atsirandant vis pažangesniems energijos kaupimo sprendimams, smarkaus žaliosios energetikos proveržio pasaulyje tikimasi dar šį dešimtmetį.

Augimo gali nepakakti

Žaliosios energetikos plėtra Lietuva gali didžiuotis. Šalis iš esmės jau pasiekė Europos Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, keltus 2020 metams, – penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Kita vertus, 7 iš 10 Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų pasiekti, kad bendra suvartojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalyje didėtų iki 45 proc., o vietinė žaliosios energijos generacija pasiektų 70 proc., taigi maždaug dvigubai daugiau negu šiuo metu. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030 metų numatyta energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti ir per metus pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos (2019 metais tokiu būdu iš viso buvo pagaminta 2,3 TWh).
Yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia daugiau negu 1 mln. eurų investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuota apie 750 mln. eurų, jai finansuoti iš viso suteikta apie 550 mln. eurų paskolų. SEB yra vienas daugiausiai šių žaliųjų paskolų suteikusių bankų ir šią energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimo kryptį laiko svarbiu prioritetu paskirstant banko kapitalą projektams finansuoti ir ateityje.
Verslo susidomėjimą žaliosios energetikos investiciniais projektais rodo ir pasaulinė tokių projektų finansavimo statistika – 2019 metais pasaulyje į atsinaujinančios energetikos jėgaines buvo investuota apie 300 mlrd. eurų, Europoje – beveik 50 mlrd. eurų vien tik į vėjo energetiką. Pagal investicijų kiekį į atsinaujinančią energiją bei jos pajėgumų augimą pirmauja Kinija ir JAV. Be to, svarbu pažymėti, jog 2019 metais naujai instaliuoti atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarė net 75% nuo visų per metus naujai paleistų energijos gamybos pajėgumų pasaulyje ir ši dalis toliau auga.

Vis dėlto net ir tokiais tempais augančios energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai ir milžiniško visuomenės, valstybių ir verslo susidomėjimo žaliąja energetika gali nepakakti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pasak ekspertų, kad pasaulio klimatas atšiltų mažiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos, ir neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, būtina toliau tobulinti ir technologijas, ir teisinę aplinką skatinant žaliosios energijos vartojimą ir didinant investicijas į šią sritį.

Lietuva palanki vėjo energetikai plėtoti

Stiprinti kovos su klimato kaita priemones skatinama ir pagal praėjusių metų Europos žaliąjį kursą (veiksmų planą), ir laikantis Europos Sąjungos valstybių įsipareigojimo iki 2050 metų neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. Tai įmanoma tik šimtu procentų perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vėjo energetika yra konkurencingas ir pigiausias bei plačiai prieinamas energijos šaltinis, todėl būtent jis turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant minėtų Europos Sąjungos energetikos tikslų ir užtikrinti reikiamą šalyje pagaminamos elektros kiekį.

Tai itin svarbu žinant, kad dalis dabar šalyje gaminamos energijos yra iš iškastinio kuro jėgainių, kurios ilgainiui bus uždarytos. Neturėdamos vėjo generuojamų jėgainių, Baltijos šalys taps priklausomos nuo elektros importo. Todėl planuojama vėjo energetikos plėtra sudarytų sąlygas Lietuvai tapti viena iš pirmaujančių ir „žaliausių“ šalių Europos Sąjungoje pagal elektros gamybą, be to, tai leistų užtikrinti mažas kainas namų ūkiams ir konkurencingą energijos tiekimą Lietuvos pramonei.

Rinka pasiruošusi

Suprantama, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba viso pasaulio verslą ir investuotojus domina ne tik dėl ideologinių, bet ir dėl ekonominių sumetimų. Gegužę paskelbtoje „Imperial College London“ ir „International Energy Agency“ ataskaitoje teigiama, kad atsinaujinančios energetikos bendrovių Vokietijoje ir Prancūzijoje akcijos per penkerius metus pabrango 178,2 proc., kai iškastinės energetikos įmonių akcijos atpigo 20,7 procento. Analogiškai Jungtinėje Karalystėje žalioji energetika investuotojams teikė 75,4 proc. grąžą, o JAV – net 200 procentų.

Energijos gamintojai pajėgūs šį atsinaujinančios energijos poreikį tenkinti ir veikti rinkos sąlygomis. Kaip rodo šių metų pradžioje Lietuvoje įvykusio žaliosios energetikos aukciono rezultatai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba yra konkurencinga – net trys aukcione dalyvavę vėjo parkų vystytojai ir konkurso nugalėtojas neprašė valstybės finansinės paramos.

Šiuo atveju bankai, teikdami tikslingus ir konkurencingus finansinius sprendimus, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Kaip minėjome, SEB bankui šios švarios energetikos įmonių finansavimas – prioritetas. Tai rodo ir neseniai sudaryta rekordinė 45 mln. eurų ilgalaikė paskolos sutartis su bendrove „E energija“. Ši iki 2022 metų planuoja pastatyti 68,9 MW vėjo elektrinių parką Telšių rajone, išsiskirsiantį ne tik aukščiausiomis Lietuvoje vėjo jėgainėmis, įspūdingu gaminamos energijos kiekiu, padengsiančiu beveik 80 tūkst. namų ūkių metinio elektros energijos suvartojimo poreikio, bet ir ekonominiais rodikliais.

Šiam parkui taip pat nebus reikalinga valstybės parama ar subsidija – vėjo turbinų techniniai ir ekonominiai parametrai leis parkui veikti ir konkuruoti rinkos sąlygomis. Visą vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją pirks Estijos valstybės valdoma „Eesti energia“, tarptautinėje rinkoje veikianti kaip „Enefit“ . Tai pirmoji sudaryta ilgalaikė (dešimties metų trukmės) elektros pirkimo ir pardavimo sutartis regione, todėl sandoris yra išties pavyzdinis, rodantis atsinaujinančios energijos potencialą. Pagal šią sutartį ir investuotojas, ir kreditorius – SEB bankas – užsitikrina fiksuotą pagamintos elektros pardavimo kainą dešimčiai metų į priekį, taip gerokai sumažindamas pinigų srautų ir investicijų grąžos svyravimo riziką dėl galimų elektros kainų pokyčių.

Tokie įgyvendinami investiciniai projektai ir augantis verslo susidomėjimas jais liudija, kad Lietuva pasirinko tinkamą kelią tvariajai energetikai plėtoti. Toliau tobulindama teisines sąlygas, valstybė turi visas galimybes pritraukti dar daugiau investicijų į šią sritį ir tapti pavyzdžiu Europai ir pasauliui, kad kovoti su klimato kaita gali būti ir įveikiamas, ir ekonomiškai naudingas siekis.
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
nuotrauka
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
nuotrauka
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
nuotrauka
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
nuotrauka
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
nuotrauka
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
nuotrauka
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
nuotrauka
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
nuotrauka
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
nuotrauka
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
nuotrauka
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
nuotrauka
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
nuotrauka
2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilni...
nuotrauka
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
nuotrauka
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
nuotrauka
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
nuotrauka
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...
nuotrauka
2025-01-16 15:45
Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.
nuotrauka
2025-01-16 14:46
Šiuo metu, EURIBOR viršijant 2,5 proc., Lietuvos gyventojų poreikis įsigyti nuosavą būstą tebėra panašiame lygyje kaip 2023 metais. Tačiau gruodį jau ketvirtą kartą iš eilės įvykęs palūkanų normos mažinimas ir vartotojų įperkamumo galios augimas šiemet leidžia tikėtis teigiamų pokyčių. Vis dėlto, no...

Statybunaujienos.lt » Komentaras