Siekia susitelkti į žmogų

Pasak A. Kaušpėdo, architektai, šiandien projektuodami miestus, sprendžia daugybę iššūkių. Vienas aktualiausių – kaip čia sutalpinti nuolatos augantį planetos gyventojų skaičių ir suvaldyti kasmet į didesnes vietoves vykstančią migraciją.

„Planuojama, kad 2050-aisiais pasaulio miestuose gyvens 75 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad per ateinančius 30 metų jie išsiplės pusantro karto. Kad taip bus ir Lietuvoje, mažai tikėtina. Per pastaruosius 30 metų mūsų šalį paliko penktadalis gyventojų. Dalis jų sugrįš į miestus, tik vargu, ar pastarieji tokiais tempais miestai augs. Vadinasi, mūsų laukia ne kiekybinis, o kokybinis iššūkis. Daug ką miestuose teks perdaryti, perstatyti, atnaujinti“, –  „YIT Lietuva“ pranešime cituojamas A. Kaušpėdas.

Jo teigimu, šiuo metu architektams kyla ir dar vienas iššūkis. Jį A. Kaušpėdas vadina humanizavimo poreikiu. Tai, pasak architekto, yra tikslas iš miesto, skirto automobiliams, sukurti jį pritaikytą žmonėms. Taip pat, priduria pašnekovas, šias erdves reikia sutankinti, miksuoti, konvertuoti.

„Galima sakyti, kad privalome grįžti atgal į viduramžius, kai miestai buvo kompaktiški, pilni įvairovės ir sinergijos. Turime kurti erdves, skirtas žmogui – tvarias, integralias, darnias. O tam reikia siekti išmanumo, universalumo, ryšio su aplinka. Kai šiandien kalbame apie ateities žmogų, jo profesija nereiškia nieko konkretaus. Dabar gebėjimai bus labiau reikalingi nei žinios. Taip ir miestai turės būti lengvai prisitaikantys bei visada gyvi“, – pažymi A. Kaušpėdas.

Būtina pabrėžti privalumus

Jau minėtos ir architektui ypač svarbios vizijos A. Kaušpėdas siekė ir naujausiu projektu – įgyvendindamas su savo komanda laimėtą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ paskelbtą konkursą bendrovės vystomo „Piliamiesčio“ kvartalo Kaune plėtrai. Jungtiniam darbui, pavadinimu „Kontaktas“, ieškotas subalansuotas, kontekstualus, elegantiškas ir inovatyvus sprendimas, kuris darniai įsilietų į jau stovinčius daugiabučius supančią aplinką.

„Naujieji namai iškils dar arčiau Kauno pilies, su miesto senamiesčio bei Santakos panoramomis. Būtent pastarosios yra didžiausias šio projekto privalumas. Siekėme, kad kiekvienas būstas turėtų galimybę matyti iš šios vietos atsiveriančius nuostabius vaizdus, o naujakuriai jais galėtų mėgautis. Be to, mus labai įpareigojo aplinka. Todėl norėjome pastatus su ja sulieti, ieškoti balanso bei darnos tarp naujojo kvartalo ir Kauno pilies, senamiesčio. Kuo su komanda labiau gilinomės į projekto viziją, tuo labiau supratome – „Piliemiesčio“ plėtra turi kurti ryšį. Taigi mūsų tikslas buvo tapti idėjiniu tiltu tarp seno ir naujo matymų“, – pasakoja A. Kaušpėdas.

Projektuodamas „Piliamiesčio“ plėtrą, kartu architektas norėjo ir vystyti šiuolaikinio miesto viziją bei Kaunui suteikti tokią aurą, kokia pasigirti gali kiti didieji Europos centrai.

„Pats gimiau ir augau Vilniuje. Tačiau darną ir artimą ryšį vis dar jaučiu su Kaunu. Jame daug metų gyvenau, dirbau, kūriau. Toks palikimas lėmė svarbų vaidmenį ir projektuojant naujuosius „Piliamiesčio“ namus. Norėjau parodyti meilę Kaunui, kuris yra nepakartojamas. Galima lyginti Berlyną su Miunchenu, Madridą su Barselona, Lisaboną su Porto. Taip pat ir Vilnių su Kaunu. Tačiau visada antrieji miestai kažkuo pranoksta sostines“, – tikina architektas.

Vadina nepriklausomybės simboliu

Žavesys Kaunu yra sunkiai paaiškinamas. Tai akcentuojantis A. Kaušpėdas priduria – šį jausmą, matyt, formuoja nepakartojama miesto genetika.

„Be galo džiaugiuosi stebėdamas milžinišką Kauno padarytą pažangą. Šiandien jis – sėkmės miestas. Toks, kuriame norisi kurti ir įsikurti. Būčiau laimingas, jei tokią viziją atsivežtų kiekvienas, grįžtantis gyventi į Lietuvą iš Europos sostinių ar mano jau minėtų antrųjų miestų. Tačiau turime šiuos žmones tinkamai sutikti. Sukurti tokius miestus, kuriuose gyvenimo kokybė būtų svarbiausia ateities plėtros bei vystymo kryptis“, – akcentuoja A. Kaušpėdas.

Būtent tai, anot jo, ir stengtasi padaryti projektuojat „Piliamiesčio“ plėtrą. Todėl naujieji čia iškilsiantys daugiabučiai, A. Kaušpėdo teigimu, bus išties ypatingi.

„Visu šiuo kvartalu formuojame ateities Kauną. Tai – naujoji Neries dešiniojo kranto vizija. Visi miesto svečiai, kurie atvažiuoja prie Vyčio paminklo, pilies, stebi kitą upės pusę. Dabar joje žmonės matys naująjį Kauną. Todėl jau šiandien „Piliamiestis“ yra įvykis Lietuvos architektūroje. O kai kvartalą pabaigsime, jis taps vienu gražiausių gyvenamųjų rajonų šalyje. Taigi netrukus „Piliamiestis“ bus prestižinė vieta, kuri papuoš miestą ir parodys, kad Kaunas eina į priekį. Dėl to šį kvartalą pavadinčiau visos nepriklausomos Lietuvos simboliu“, – reziumuoja A.Kaušpėdas. 

„YIT Lietuva“ nuotr.