2024 spalio 4 d. penktadienis, 17:19
Reklama  |  facebook

Architektas Johan De Wachter: lietuviams trūksta aiškios vizijos, kaip ir kur norėtų gyventi

2020-02-26 11:02
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dalis reikalauja rekonstrukcijos. Tačiau, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Johan De Wachter teigimu, šie daugiabučių gyvenamieji rajonai turi dar daug neišnaudoto potencialo. „Norint pagerinti šią situaciją, reikia aiškios politinės vizijos ir bendravimo tarp verslo ir gyventojų“, – įsitikinęs jau penkerius metus KTU SAF dėstantis olandas.
nuotrauka
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Johan De Wachter. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

Savo architektūros biurą „JDWA“ Roterdame ir Antverpene įsteigęs urbanistas-architektas turi nemažai patirties dirbant tiek su naujų gyvenamųjų kvartalų projektavimo, tiek su senų industrinių teritorijų transformacijos projektais. Jis Lietuvoje kartu su architektu ir urbanistu Martynu Marozu KTU SAF studentams dėsto urbanistikos modulius. Atlikdami įvairius tyrimus, jie jau ne vienerius metus analizuoja ir stebi besikeičiančius Lietuvos miestus.

Pasak J. De Wachter, Lietuvoje, ypač Kaune ir Šiauliuose, šiuo metu stambusis verslas dažnai plečiasi į užmiesčius, nes nemato potencialo kurtis miestų centruose esančiose industrinėse zonose. Miestų gyvenamieji rajonai nėra patrauklūs ir smulkiajam verslui. 

Pirmiausia papasakokite, koks Jūsų santykis su Lietuva?

Lietuvoje yra daug jaunų bei talentingų architektų ir architektūros studentų. Dalis jų atvyksta į Delfto universitetą, šalia Roterdamo. Jame turiu biurą, kuriame jau daug metų dirba ar stažuoja ir lietuviai. Jų dėka buvau pakviestas pravesti paskaitą apie architektūrą Kauno technologijos universitete, o vėliau sulaukiau pasiūlymo tapti dėstytoju. Man buvo įdomu atvykti čia, į kitokią aplinką. Taigi pradėjau nuo dėstymo vieną pusmetį, o dabar jau dėstau penktus metus.

Vedame ilgesnes paskaitas, kurių metu skatiname studentus diskutuoti, pristatyti savo darbus. Norime jiems padėti atrasti sprendimus, o ne patys juos padiktuoti. Mums svarbu, kad studentai kurtų projektus, kurie ne vien kabės ant sienos, bet bus naudingi visuomenei. 

Dirbate dviejose skirtingose Europos dalyse. Kokius pagrindinius skirtumus pastebite?

Iš esmės tiek Sovietinės eros, tiek modernistiniai gyvenamųjų pastatų projektai kitose Europos dalyse yra panašūs idėjomis ir savo funkcija. Yra keletas skirtumų dėl projektų dydžio ir įvairovės.

Didžiausia problema posovietinėje Europoje – pastatų fizinė būklė. Jiems renovacijos reikia kur kas labiau nei kitose Europos dalyse tuo laikotarpiu statytiems pastatams. 

Turėtų būti paruoštos ne tik strategijos dėl renovacijos, bet ir vizija, kaip žmonės gyvens ateityje. Šiuo metu to Lietuvoje nematau ir pasigendu. Žinoma, reikia išspręsti ir opią pastatų problemą, kad jie stovėtų, nepraleistų vandens ir būtų geros būklės. Ši problema tikrai didelė, nes Lietuvoje apie 50-60 proc. žmonių gyvena butuose.

Ką turėtumėme daryti kitaip?

Pastatų rekonstrukcija yra labai svarbi, bet prieš ją atliekant būtina susikurti aiškią strategiją. Ji turi apimti įvairius klausimus: pastatų, jų tvarumo, viešųjų erdvių, stovėjimo aikštelių. Valdžioje esantys asmenys turi aiškiai žinoti, kaip įsivaizduoja visų šalies gyventojų apgyvendinimą, kokia kryptimi vystomi gyvenamųjų teritorijų projektai. Visi atskiri projektai turėtų atitikti pagrindinę strategiją. 

Verslas gyvenamuosiuose rajonuose mato mažai potencialo, todėl keliasi į miestų pakraščius ar ieško kitų erdvių. Urbanistinė plėtra su nedidelio aukščio pastatais ar vidiniai miesto pokyčiai taip pat nėra integruojami.

Norint tai pakeisti, būtina, kad projektų vystytojai, valdžios asmenys ir investuotojai matytų gyvenamųjų rajonų potencialą. Tik tada bus galima juos pritaikyti pagal šių dienų standartus bei paversti komfortiškais. 

Kaip ši situacija skiriasi Lietuvoje ir Nyderlanduose?

Kalbant apie gyvenamuosius daugiabučius, didžiausias skirtumas – nuosavybė. Nyderlanduose bei Belgijoje tokie pastatai dažniausiai yra įstaigų nuosavybė, o atskiri butai yra nuomojami. Taigi, jeigu norima kažką pakeisti, yra tik vienas savininkas, kuris, žinoma, prieš tai suderinęs su kitais nuomininkais, priima galutinį sprendimą dėl pokyčių. 

Tuo tarpu Lietuvoje yra daug vieno pastato savininkų. Tyrimai rodo, kad šie žmonės nėra finansiškai stiprūs, todėl neturi lėšų įvairioms panašaus pobūdžio investicijoms. Tokia situacija gali būti pastebima, kai pastatuose atnaujinama izoliacija, pastatai iš nauji tinkuojamas, dažomi fasadai, t. y. atliekami minimalūs atnaujinimo darbai. Ir viskas. Nėra jokios strategijos visai kaimynystei, tik konkrečiam pastatui.

Pasikartosiu: viešos erdvės dažniausiai yra savivaldybės nuosavybė, tai reiškia, kad yra dar vienas savininkas. Taigi, norint įvykdyti labiau kompleksišką pokytį, susiduriama su namo savininkais, neturinčiais daug pinigų, kuriuos galėtų investuoti, bei savivaldybe, neturinčia lėšų ir dažnai nenorinčia didelių pokyčių. Taip pat yra investuotojai, nematantys potencialo investuoti į tokias vietas. Tai yra pagrindinė problema.

Ką dar galime padaryti gyvenamuosiuose rajonuose?

Kai kalbame apie gyvenamuosius rajonus, svarbu, kad žmonės, galintys investuoti bei turintys įtaką plėtrai, pastebėtų potencialą.

Mikrorajonuose yra daug erdvės: vidutiniškai tik apie 12 proc. yra apstatyta, o likę 88 proc. lieka nepaliesti. Savivaldybės dažnai neturi lėšų viską prižiūrėti, todėl šiuose laisvuose plotuose – tik žolė, medžiai, tyrlaukiai ir stovėjimo aikštelės.

Taigi kyla klausimas, kaip galima išnaudoti šį potencialą, suteikti šioms vietoms naują, kokybišką paskirtį, bet tuo pačiu metu neapstatyti visko betonu. Reikėtų sukurti sistemą, iš kurios žmonės galėtų uždirbti pinigus, bet tuo pačiu jau esantys gyventojai gautų naudą atnaujinant namus ir gerinant gyvenamąją aplinką.

Kaip dėl pramoninių zonų transformacijos? Mūsų didžiuosiuose miestuose stovi nemažai apleistų buvusių gamyklų.

Turime situaciją, kai šalia Kauno ir kitų miestų yra įsteigtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriose mokesčiai yra mažesni. Todėl vietoje miesto teritorijoje esančių pastatų transformavimo, verslai investuoja į naujas vietas, kur gali įsikurti patogiau ir statyti naujus pastatus.

Šiauliuose galima pamatyti ir tokią situaciją, kai net seni neapstatyti pramoniniai plotai yra apleisti, tapę parduodamomis plikynėmis, kurių dažnai niekas nenori pirkti. Tuo tarpu laisvojoje ekonominėje zonoje kyla nauji pastatai. Norint tai pakeisti, turi būti aiški strategija, kaip bus skirstomos lėšos.

Manau, kad įmanoma rasti sprendimą, kaip investicijas paskirstyti tiek laisvosioms ekonominėms zonoms, tiek vietoms, esančioms arčiau miesto centro. 

Visiems tokiems pakeitimams labai svarbus žmonių palaikymas. Kaip jį užsitikrinti?

Reikia kurti projektus žmonėms. Ypatingai tada, kai yra kuriami gyvenamųjų rajonų projektai. Jie dažnai turi kompleksinių problemų, todėl nėra vieno komunikacijos plano – viskas turi būti pritaikoma konkrečių gyventojų poreikiams. Svarbu atsižvelgti į individualią situaciją, patį projektą ir aplinką. Kartais geriau dirbti su žmonėmis jau turint aiškią idėją, o kartais pravarčiau neturėti jokio aiškaus sprendimo ir jį išsigryninti kalbantis su gyventojais ir atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius.

Ką rekomenduotumėte studentams, norintiems tapti sėkmingais architektais ar urbanistais?

Manau, kad nėra vienodo kelio visiems. Visgi svarbu būti plačių pažiūrų, išvykti į užsienį, pamatyti kuo daugiau pasaulio ir po to grįžti. Daug mano lietuvių draugų, gyvenusių Nyderlanduose, grįžo į Lietuvą ir dabar čia sėkmingai dirba.

Būtina stebėti, kas vyksta aplinkui, įgyti patirties skirtingose vietose ir taip suvokti, kas tau geriausiai tinka. Tai skirtingų patirčių kombinacija. Žinoma, taip pat būtinas ir sunkus darbas. 

Šaltinis – KTU 

Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-10-02 09:27
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą" ir „2XJ" architektais pristato Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires. Tikimasi, kad architektų ir renovacijos ekspertų parengta studija ateityje padės užtikrinti kokybišką...
nuotrauka
2024-10-01 10:13
Sostinės centre prie Bernardinų sodo esantys nenaudojami pastatai – XVII a. menantys Kirdiejų rūmai – bus atnaujinami, o juose įsikurs Vilniaus muziejus. Rūmų komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos autoriai praeitą savaitę gyventojams pristatė projektinius pasiūlymus.
nuotrauka
2024-09-27 16:03
Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą, kviesdama projektuotojus prisidėti kuriant gyvesnį bei patrauklesnį senamiestį. Keliami 3 tikslai: dabartinę Kauno pilies aikštelę paversti žalia laisvalaikio oaze, po ja numatyti požeminį automobilių parkavimą, o netoliese trikampės...
nuotrauka
2024-09-27 07:31
Įmonės ARCHITEKTŲ GILDIJA padalinys Team4BIM.com dalyvavo Kopenhagoje vykusioje parodoje-konferencijoje, kurioje buvo aptariamas statybos, projektavimo bei pastatų eksploatavimo proceso skaitmenizavimas, siekiant užtikrinti efektyvesnius procesus bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Konferencijoje...
nuotrauka
2024-09-25 15:46
Naujos mokyklos Ukrainoje kils sparčiau – Milano ir Turino architektūros studija „Scandurra Studio Architettura" jau rengia adaptyvų tipinį techninį projektą pagal savo projektinį pasiūlymą „NEW – Neighbourhood for Educational Wonder" (angl. „edukacinio stebuklo kvartalas"), laimėjusį Lietuvos inici...
nuotrauka
2024-09-25 10:00
Skalbimo mašina – vienas dažniausiai naudojamų namų apyvokos įrenginių. Vis tik, svarbu ne tik išsirinkti kuo funkcionalesnį ir ergonomiškesnį skalbimo mašinos variantą, bet ir rasti patogiausią bei stilingiausią vietą ją pastatyti. „Samsung“ atliktos apklausos duomenimis net 75 proc. lietuvių skal...
nuotrauka
2024-09-20 14:03
Moksliškai įrodyta, kad tinkamai sukurtas namų interjeras gali sužadinti vaizduotę ir net pakeisti žmonių mąstymą, požiūrį į darbą ar poilsį. Interjero dizainerė Jovita Bingelytė teigia, kad harmoniją namuose padeda sukurti ir bendros interjero taisyklės, ir itin sparčiai tobulėjančios naujosios tec...
nuotrauka
2024-09-20 09:27
Aplinkos ministerijos iniciatyva Statybų sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė rekomendacijas savivaldybėms, detalizuojančias architektūrinių kriterijų kokybės vertinimo aspektus.
nuotrauka
2024-09-17 16:02
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja pranešime cituojamas restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdv...
nuotrauka
2024-09-17 15:45
Kultūros paveldo departamentas informuoja, kad KPD Kauno teritorinis skyrius, vykdydamas tvarkomo tarpukario modernizmo architektūros pastato – Pienocentro rūmų, esančių Kaune, Laivės al. 55/S. Daukanto g. 18 – patikrinimą, nustatė, kad dalis fasadų tvarkybos darbų atliekami ne pagal suderinto proj...
nuotrauka
2024-09-16 12:31
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ planuojamas verslo centro projektas vietoj dabartinio biurų pastato sostinės Geležinio Vilko g. 18A pagerintų urbanistinę situaciją teritorijoje. Tokią išvadą pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT), išnagrinėjusi nacionalinės premijos lau...
nuotrauka
2024-09-16 11:22
Verslo centras „Artery“ pelnė „Grand Prix“ apdovanojimą Baltijos šalių vertingiausių pastatų konkurse. Unikalus konkursas „Tvarumas Baltijos šalių architektūroje, statyboje ir dizaine 2024“ organizuojamas jau dešimt metų, čia vertinami vertingiausi projektai Baltijos šalyse.
nuotrauka
2024-09-12 14:41
Rugsėjo 24 d. gyventojai bus kviečiami susipažinti su A. Goštauto kvartalo statybos projektiniais pasiūlymais.
nuotrauka
2024-09-06 10:19
Vilniaus Jeruzalės rajone planuojamo naujo darželio projektuotojais pretenduoja tapti 12 projektavimo įmonių, kurios atsiliepė į Vilniaus vystymo kompanijos skelbtą atvirą architektūrinio projekto konkursą. Gyventojai kviečiami susipažinti su architektūrinėmis idėjomis, kaip turėtų atrodyti naujasis...
nuotrauka
2024-09-05 10:04
Artėjant rudeniui ir trumpėjant dienoms, mūsų namai vėl tampa jaukumo ir šilumos židiniu. Būtent šiuo laikotarpiu išauga dirbtinio apšvietimo svarba – jis atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant gerą savijautą, didinant produktyvumą ir bendrą gyvenimo kokybę. O pasitelkus dar ir išmaniųjų namų spren...
nuotrauka
2024-08-30 13:24
Aplinkos ministras patvirtino Tarptautinių sankcijų, priskirtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai, įgyvendinimo tvarkos aprašą. Jame numatyta, kad sprendimas leisti fiziniams ir juridiniams asmenims teikti architektūrines ir inžinerines bei Aplinkos ministerijos valdymo sritims...
nuotrauka
2024-08-27 12:29
Artėjant rudeniui vis daugiau laiko praleisime namuose, todėl neišvengiamai kyla noras savo asmeninę erdvę kiek atnaujinti. Interjero dizainerė Jovita Bingelytė teigia, kad namų interjerą galima pagyvinti visiškai paprastais būdais, kurie yra draugiški kiekvieno piniginei.
nuotrauka
2024-08-27 09:28
Klasicistinio architektūros stiliaus pavyzdys, Vilniaus miesto politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą reprezentuojanti Vilniaus rotušė jau netrukus bus remontuojama. Planuojama tvarkyti jos fasadą, rūsio patalpas, restauruoti vertinguosius fasado elementus, langus, duris ir atlikti kitus būtinu...
nuotrauka
2024-08-21 08:50
Kretingos dvaro parke ruošiamasi griauti sovietmečiu statytą pastatą – buvusį Kretingos tarybinio ūkio-technikumo bendrabutį. Jau prasidėjo pasiruošimo griovimui darbai. Tokiu sprendimu siekiama Dvaro parką, kultūros paveldo statusą turinčią teritoriją, išvalyti nuo dar vieno svetimkūnio ir pamažu a...
nuotrauka
2024-08-20 15:52
Šiemet Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigtas tvarkyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų pastato dalies virš Teatro salės stogas, pernai – virš Aulos. Nors tokio tipo darbai senamiestyje – įprasta praktika, mažiau įprastas intensyvus VU gyvenimo ritmas, prie kurio reikia pris...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras