2024 birželio 15 d. šeštadienis, 0:36
Reklama  |  facebook

Architektas Johan De Wachter: lietuviams trūksta aiškios vizijos, kaip ir kur norėtų gyventi

2020-02-26 11:02
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dalis reikalauja rekonstrukcijos. Tačiau, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Johan De Wachter teigimu, šie daugiabučių gyvenamieji rajonai turi dar daug neišnaudoto potencialo. „Norint pagerinti šią situaciją, reikia aiškios politinės vizijos ir bendravimo tarp verslo ir gyventojų“, – įsitikinęs jau penkerius metus KTU SAF dėstantis olandas.
nuotrauka
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Johan De Wachter. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

Savo architektūros biurą „JDWA“ Roterdame ir Antverpene įsteigęs urbanistas-architektas turi nemažai patirties dirbant tiek su naujų gyvenamųjų kvartalų projektavimo, tiek su senų industrinių teritorijų transformacijos projektais. Jis Lietuvoje kartu su architektu ir urbanistu Martynu Marozu KTU SAF studentams dėsto urbanistikos modulius. Atlikdami įvairius tyrimus, jie jau ne vienerius metus analizuoja ir stebi besikeičiančius Lietuvos miestus.

Pasak J. De Wachter, Lietuvoje, ypač Kaune ir Šiauliuose, šiuo metu stambusis verslas dažnai plečiasi į užmiesčius, nes nemato potencialo kurtis miestų centruose esančiose industrinėse zonose. Miestų gyvenamieji rajonai nėra patrauklūs ir smulkiajam verslui. 

Pirmiausia papasakokite, koks Jūsų santykis su Lietuva?

Lietuvoje yra daug jaunų bei talentingų architektų ir architektūros studentų. Dalis jų atvyksta į Delfto universitetą, šalia Roterdamo. Jame turiu biurą, kuriame jau daug metų dirba ar stažuoja ir lietuviai. Jų dėka buvau pakviestas pravesti paskaitą apie architektūrą Kauno technologijos universitete, o vėliau sulaukiau pasiūlymo tapti dėstytoju. Man buvo įdomu atvykti čia, į kitokią aplinką. Taigi pradėjau nuo dėstymo vieną pusmetį, o dabar jau dėstau penktus metus.

Vedame ilgesnes paskaitas, kurių metu skatiname studentus diskutuoti, pristatyti savo darbus. Norime jiems padėti atrasti sprendimus, o ne patys juos padiktuoti. Mums svarbu, kad studentai kurtų projektus, kurie ne vien kabės ant sienos, bet bus naudingi visuomenei. 

Dirbate dviejose skirtingose Europos dalyse. Kokius pagrindinius skirtumus pastebite?

Iš esmės tiek Sovietinės eros, tiek modernistiniai gyvenamųjų pastatų projektai kitose Europos dalyse yra panašūs idėjomis ir savo funkcija. Yra keletas skirtumų dėl projektų dydžio ir įvairovės.

Didžiausia problema posovietinėje Europoje – pastatų fizinė būklė. Jiems renovacijos reikia kur kas labiau nei kitose Europos dalyse tuo laikotarpiu statytiems pastatams. 

Turėtų būti paruoštos ne tik strategijos dėl renovacijos, bet ir vizija, kaip žmonės gyvens ateityje. Šiuo metu to Lietuvoje nematau ir pasigendu. Žinoma, reikia išspręsti ir opią pastatų problemą, kad jie stovėtų, nepraleistų vandens ir būtų geros būklės. Ši problema tikrai didelė, nes Lietuvoje apie 50-60 proc. žmonių gyvena butuose.

Ką turėtumėme daryti kitaip?

Pastatų rekonstrukcija yra labai svarbi, bet prieš ją atliekant būtina susikurti aiškią strategiją. Ji turi apimti įvairius klausimus: pastatų, jų tvarumo, viešųjų erdvių, stovėjimo aikštelių. Valdžioje esantys asmenys turi aiškiai žinoti, kaip įsivaizduoja visų šalies gyventojų apgyvendinimą, kokia kryptimi vystomi gyvenamųjų teritorijų projektai. Visi atskiri projektai turėtų atitikti pagrindinę strategiją. 

Verslas gyvenamuosiuose rajonuose mato mažai potencialo, todėl keliasi į miestų pakraščius ar ieško kitų erdvių. Urbanistinė plėtra su nedidelio aukščio pastatais ar vidiniai miesto pokyčiai taip pat nėra integruojami.

Norint tai pakeisti, būtina, kad projektų vystytojai, valdžios asmenys ir investuotojai matytų gyvenamųjų rajonų potencialą. Tik tada bus galima juos pritaikyti pagal šių dienų standartus bei paversti komfortiškais. 

Kaip ši situacija skiriasi Lietuvoje ir Nyderlanduose?

Kalbant apie gyvenamuosius daugiabučius, didžiausias skirtumas – nuosavybė. Nyderlanduose bei Belgijoje tokie pastatai dažniausiai yra įstaigų nuosavybė, o atskiri butai yra nuomojami. Taigi, jeigu norima kažką pakeisti, yra tik vienas savininkas, kuris, žinoma, prieš tai suderinęs su kitais nuomininkais, priima galutinį sprendimą dėl pokyčių. 

Tuo tarpu Lietuvoje yra daug vieno pastato savininkų. Tyrimai rodo, kad šie žmonės nėra finansiškai stiprūs, todėl neturi lėšų įvairioms panašaus pobūdžio investicijoms. Tokia situacija gali būti pastebima, kai pastatuose atnaujinama izoliacija, pastatai iš nauji tinkuojamas, dažomi fasadai, t. y. atliekami minimalūs atnaujinimo darbai. Ir viskas. Nėra jokios strategijos visai kaimynystei, tik konkrečiam pastatui.

Pasikartosiu: viešos erdvės dažniausiai yra savivaldybės nuosavybė, tai reiškia, kad yra dar vienas savininkas. Taigi, norint įvykdyti labiau kompleksišką pokytį, susiduriama su namo savininkais, neturinčiais daug pinigų, kuriuos galėtų investuoti, bei savivaldybe, neturinčia lėšų ir dažnai nenorinčia didelių pokyčių. Taip pat yra investuotojai, nematantys potencialo investuoti į tokias vietas. Tai yra pagrindinė problema.

Ką dar galime padaryti gyvenamuosiuose rajonuose?

Kai kalbame apie gyvenamuosius rajonus, svarbu, kad žmonės, galintys investuoti bei turintys įtaką plėtrai, pastebėtų potencialą.

Mikrorajonuose yra daug erdvės: vidutiniškai tik apie 12 proc. yra apstatyta, o likę 88 proc. lieka nepaliesti. Savivaldybės dažnai neturi lėšų viską prižiūrėti, todėl šiuose laisvuose plotuose – tik žolė, medžiai, tyrlaukiai ir stovėjimo aikštelės.

Taigi kyla klausimas, kaip galima išnaudoti šį potencialą, suteikti šioms vietoms naują, kokybišką paskirtį, bet tuo pačiu metu neapstatyti visko betonu. Reikėtų sukurti sistemą, iš kurios žmonės galėtų uždirbti pinigus, bet tuo pačiu jau esantys gyventojai gautų naudą atnaujinant namus ir gerinant gyvenamąją aplinką.

Kaip dėl pramoninių zonų transformacijos? Mūsų didžiuosiuose miestuose stovi nemažai apleistų buvusių gamyklų.

Turime situaciją, kai šalia Kauno ir kitų miestų yra įsteigtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriose mokesčiai yra mažesni. Todėl vietoje miesto teritorijoje esančių pastatų transformavimo, verslai investuoja į naujas vietas, kur gali įsikurti patogiau ir statyti naujus pastatus.

Šiauliuose galima pamatyti ir tokią situaciją, kai net seni neapstatyti pramoniniai plotai yra apleisti, tapę parduodamomis plikynėmis, kurių dažnai niekas nenori pirkti. Tuo tarpu laisvojoje ekonominėje zonoje kyla nauji pastatai. Norint tai pakeisti, turi būti aiški strategija, kaip bus skirstomos lėšos.

Manau, kad įmanoma rasti sprendimą, kaip investicijas paskirstyti tiek laisvosioms ekonominėms zonoms, tiek vietoms, esančioms arčiau miesto centro. 

Visiems tokiems pakeitimams labai svarbus žmonių palaikymas. Kaip jį užsitikrinti?

Reikia kurti projektus žmonėms. Ypatingai tada, kai yra kuriami gyvenamųjų rajonų projektai. Jie dažnai turi kompleksinių problemų, todėl nėra vieno komunikacijos plano – viskas turi būti pritaikoma konkrečių gyventojų poreikiams. Svarbu atsižvelgti į individualią situaciją, patį projektą ir aplinką. Kartais geriau dirbti su žmonėmis jau turint aiškią idėją, o kartais pravarčiau neturėti jokio aiškaus sprendimo ir jį išsigryninti kalbantis su gyventojais ir atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius.

Ką rekomenduotumėte studentams, norintiems tapti sėkmingais architektais ar urbanistais?

Manau, kad nėra vienodo kelio visiems. Visgi svarbu būti plačių pažiūrų, išvykti į užsienį, pamatyti kuo daugiau pasaulio ir po to grįžti. Daug mano lietuvių draugų, gyvenusių Nyderlanduose, grįžo į Lietuvą ir dabar čia sėkmingai dirba.

Būtina stebėti, kas vyksta aplinkui, įgyti patirties skirtingose vietose ir taip suvokti, kas tau geriausiai tinka. Tai skirtingų patirčių kombinacija. Žinoma, taip pat būtinas ir sunkus darbas. 

Šaltinis – KTU 

Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-06-14 12:18
Paskelbti prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ kviestinio architektūrinio projekto konkurso nugalėtojai, žadantys dideles šalia prekybos centro esančios teritorijos transformacijas. Konkursui savo projektus pateikė penki architektų biurai iš Lietuvos bei užsienio šalių, o geriausiais išrinkti ...
nuotrauka
2024-06-14 10:40
Turto bankas baigė derybas ir pasirašė projektavimo sutartį su „Studija Archispektras“, laimėjusia tarptautinį A. Goštauto kvartalo architektūrinį-urbanistinį konkursą. Projektas „Demokratijos uostas“ apima senų kvartalo pastatų atnaujinimą, naują statybą ir aplinkos sutvarkymą. Sutarties vertė siek...
nuotrauka
2024-06-14 08:40
Interjero dizainas – tai ne vien tik gražūs baldai ir sienų spalvos. Norint sukurti harmoningą ir jaukią erdvę, net ir tokia smulki detalė kaip jungiklis ar kištukinis lizdas tampa labai svarbia. Todėl kartais įprastų sprendimų – paprastų plastikinių elektros instaliacijos elementų – neužtenka. Namų...
nuotrauka
2024-06-12 11:01
Baigėsi nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų kviestinių architektūrinių konkursų pasiūlymų teikimo terminas pirmiesiems dviem „Launagių“ rajono etapams. Kviestiniuose konkursuose dalyvavo 19 Lietuvos architektūros įmonių, kurios pasiūlė savo vizijas, kaip vystyti dalį...
nuotrauka
2024-06-12 10:29
MB „Lapukas ir pieštukas“, kaip mozaikinio betono tiekimo ir įrengimo lyderė Lietuvoje, buvo vienintelė Baltijos šalių regiono įmonė, pakviesta į didžiausio Europoje mozaikinio betono (terrazzo) gamintojo (AGGLOTECH) organizuojamą išskirtinį renginį Italijoje.
nuotrauka
2024-06-11 12:37
Lietui ir tiesioginiams saulės spinduliams atsparūs lauko baldai gali būti ne tik funkcionalūs, bet ir stilingi. Jie gali tapti išskirtiniu jūsų kiemo akcentu ir sukurti erdvę patogiai bei jaukiai leisti laisvalaikį.
nuotrauka
2024-06-05 11:16
Kultūros ministerijos konkursą vadovauti naujai įsteigtam Nacionaliniam architektūros institutui laimėjo menotyrininkas ir kuratorius Kęstutis Kuizinas. Iš konkurse dalyvavusių aštuonių pretendentų jis surinko daugiausiai komisijos balų.
nuotrauka
2024-06-03 16:26
Nuo metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė kvietė pastatų savininkus dalyvauti paveldotvarkos programoje ir pasinaudoti parama susitvarkyti namų, tarp jų ir daugiabučių, išorę, balkonus, atkurti senus medinius langus ir duris. Iš viso gauti 145 prašymai, paramos vertė siekia apie 10 mln. Eur.
nuotrauka
2024-05-31 14:39
Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda rengti uostamiesčio centrinio pašto įveiklinimo koncepciją. Pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centro – buvusio Klaipėdos centrinio pašto – įveiklinimo koncepcijos parengimo tarp Klaipėdos miesto saviv...
nuotrauka
2024-05-30 14:38
Sostinės A. Goštauto kvartalas, kur Turto bankas plėtoja didžiausią valstybės biurų projektą, šiuo metu atrodo nykiai, tačiau, pasak vyriausiosios Vilniaus architektės Lauros Kairienės, turi didžiulį potencialą sukurti reprezentatyvią valdžios institucijų būstinę, kokybiškai išplėsti vaikščiojamąją ...
nuotrauka
2024-05-30 10:04
Šiuolaikiniuose namuose, biuruose ir komercinėse patalpose interjero sprendimai vis labiau prisideda prie tvaresnės ir gražesnės ateities kūrimo. Tai apima LED apšvietimo, energiją taupančių prietaisų ir kitų gaminių, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, diegimą. Tačiau dažnai pamirštamas vienas aspekta...
nuotrauka
2024-05-29 15:09
Kiekvienas savo namuose norime jaustis saugiai, o kur nors išvykę – būti ramūs, kad saugūs išliks ir jie. Interjero dizainerė dalijasi keturiais paprastais ir nebrangiais sprendimais, kurie padės užtikrinti namų saugumą atostogų metu.
nuotrauka
2024-05-29 11:02
Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lietuvos architektų sąjunga pasirašė architektūrinių idėjų konkurso organizavimo paslaugų sutartį. LTOU kartu su šalies ekspertais iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje siekia atrinkti ir vėliau įgyvendinti geriausias architektų idėjas iki 2028 metų pabaigos planuoj...
nuotrauka
2024-05-23 10:29
Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios energijos naudojimą, bet ir teritorijų konversiją. Tai – tars...
nuotrauka
2024-05-23 10:01
2024 m. padėtas pagrindas ilgai lauktam architektūros ir urbanistikos kokybės proveržiui Lietuvoje. Sukurti įrankiai savivaldybėms, regioninėms architektų taryboms, architektams ir projektuotojams, kurie suteikia daugiau aiškumo, skaidrumo verslui, įtvirtina gyventojų ir bendruomenių lūkesčius.
nuotrauka
2024-05-22 14:22
Sparčiai augančiame Vilniaus Kalnėnų mikrorajone bus statomas darželis-pradinė mokykla. Architektūros projekto konkursų dalyviai pateikė net 12 idėjų, kaip galėtų atrodyti naujoji švietimo įstaiga. Iš jų bus renkamas nugalėtojas. Planuojama, kad nauja ugdymo įstaiga adresu Moravų g. 4, duris turėtų ...
nuotrauka
2024-05-14 10:59
XX a. architektūros tyrimai Lietuvoje įgauna naujų atspalvių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete gegužės 9-10 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Netobulas Modernizmas".
nuotrauka
2024-05-09 08:58
Virtuvė sujungta kartu su valgomuoju ir svetaine jau seniai tapo norma naujuose būstuose. Tam priežasčių yra įvairių. Vieni tokį namų planą renkasi norėdami erdvesnės virtuvės zonos, o kiti – dėl galimybės vienu metu bendrauti su kitais šeimos nariais, kol ruošiamas maistas. Tad jeigu svarstote įren...
nuotrauka
2024-05-06 13:00
Į parodą atvežėte gerą gaminį, norėjote pristatyti įdomią naujovę, bet prie ekspozicijos priėjo vos vienas kitas žmogus. Priešais įsikūrusioje ekspozicijoje nebuvo nieko naujo, bet žmonės nuolat prie jos būriavosi. Kaip įminti buvimo parodos dalyviu mįslę, kad išleisti pinigai sugrįžtų padidėjusiu ž...
nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras