2024 birželio 24 d. pirmadienis, 22:54
Reklama  |  facebook

Artimiausioje ateityje infliacijos spiralė Lietuvoje gali įsisukti labai stipriai

2022-09-26 11:09
Kol vieni skeptiškai vertina kalbas apie artėjančią krizę, kiti svarsto, kaip ekonominė krizė paveiktų jų gyvenimus. Apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, infliaciją bei kas lauks gyventojų šią žiemą, įžvalgomis dalijasi KTU ekonomistė prof. Dr. Vaida Pilinkienė. „Artimiausioje ateityje infliacijos spiralė Lietuvoje gali įsisukti labai stipriai“, – teigia profesorė.
nuotrauka
Prof. dr. Vaida PILINKIENĖ, KTU EVF Ekonomikos krypties studijų programų vadovė


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

KTU ekonomistų vykdomo tyrimo „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ duomenimis, šių metų liepą, lyginant su sausiu, manų kruopų kaina vidutiniškai Lietuvoje išaugo 83,7 proc., kukurūzų miltų – 69,7 proc., grikių – 33,1 proc., kvietinių miltų – 29,4 proc., o atskirų prekių kainų augimas fiksuojamas net ne procentais, o kartais.

Energetikos sektoriaus kainų didėjimas (liepos mėnesį euro zonoje energetinių išteklių kainos augo beveik 40 proc.) dar labiau sustiprino brangstančių žaliavų, augančių žaliavinio maisto kainas – dalis maisto prekių pabrango vos ne dvigubai.

Energetikos išteklių brangimas turi tiesioginę sąsają su praktiškai bet kuria pramonės ar paslaugų sritimi, o įvertinant Rusijos apribotą dujų tiekimą Europai, sunkiai prognozuojamą geopolitinę situaciją, šie veiksniai artimiausioje ateityje infliacijos spiralę Lietuvoje gali įsukti labai stipriai.

Tokia situacija nestebina, nes mažos atviros ekonomikos šalys, tokios kaip Baltijos šalys, yra itin jautrios bet kokiems nestabilumams ir ekonomikos šokams. Karas Ukrainoje, energetikos krizė, įtampa žaliavų rinkoje, ar logistikos grandinių trikdžiai – visi šie faktoriai daro įtaką rinkai.

Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenims, Lietuvos metinė infliacija šių metų liepos mėnesį, sudarė net 20,8 proc. (birželio mėn. – 20,5 proc.), ir buvo viena iš didžiausių, lyginant su kitomis euro zonos valstybėmis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo birželio infliacija padidėjo 0,7 proc. punkto. Prastesnė situacija buvo tik Estijoje (22,7 proc.) ir Latvijoje (21 proc.).

Kainų kilimas paveiks įprastus gyvenimus

Jau dabar visi ekonomikos rodikliai signalizuoja apie artėjančią ekonomikos krizę ir, panašu, kad piko dar nepasiekėme. Kaip ir bet kokiu kriziniu laikotarpiu pagrindinė rekomendacija – klasikinė, susijusi su žmogaus gyvenimo būdu: atsidėti 10 proc. nuo pajamų kas mėnesį arba turėti minimaliai 3-6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio santaupų. Kitaip tariant, norint „susiveržti diržus“ saikingai, taupyti reiktų pradėti jau dabar.

Šiandien Lietuvoje kone garsiausiai kalbama apie kylančias elektros kainas. Natūralu, kad tai labiausiai paveiks tas įmones, kurios savo gamybos ar paslaugų teikimo procesuose yra imlios elektros energijos vartojimui. Tai gali būti tiek gamybinės įmonės, tiek paslaugas teikiančios įmonės, kurių prekės nėra pirmo būtinumo. Pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, turizmo sektoriai, kurie dar ir po pandemijos nėra galutinai atsigavę.

Jau dabar girdime, kad veiklą žiemai planuoja stabdyti dalis viešbučių, laikinai stoja viena didžiausių įmonių Lietuvoje UAB „Achema“. Nekilnojamo turto (NT) sandorių mažėjimas (NT sandorių šiais metais sausio–liepos mėnesiais buvo sudaryta 17 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu praėjusiaisiais metais) signalizuoja ne tik apie NT rinkos susitraukimą, bet gali kelti pavojų visam statybų sektoriui. Net ir laikinas NT vystytojų stabtelėjimas „apsižvalgymui, kas bus“ turi neigiamos įtakos susijusiems sektoriams.

Kainos kyla, o kaip dėl atlyginimų?

Be abejo, spaudimas dėl atlyginimų kilimo išlieka. Tuo labiau, kad jau girdimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 800 eurų, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 740 eurų, taip pasidalinant darbo užmokesčio didinimo naštą tarp darbdavio ir valstybės. Tai leistų patiems pažeidžiamiausiems bent jau patenkinti būtiniausius poreikius, susimokėti už elektrą ir šildymą.

Kalbant apie kitas dirbančiųjų grupes ir jų atlygį, viskas priklausys nuo to, kiek yra tvarūs įmonių verslo modeliai, kokia eksporto rinkų padėtis ir atvirumas bei kiek verslas priklausomas nuo energetinių išteklių. Beje, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai yra panašios kaip ir 2008-2009 metais: mažinti valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą, kas signalizuoja ribotą darbo užmokesčio augimą viešojo sektoriaus darbuotojams.

COVID-19 pandemijos laikotarpiu vyriausybės, kaip aktyvios ekonomikos skatintojos, vaidmuo padėjo išvengti arba bent jau sumažinti verslo bankrotų skaičių. Kaip elgsis Lietuvos vyriausybė šį kartą, sunku pasakyti. Tačiau euro zonos valstybės viena po kitos praneša apie ekonomikos skatinimo priemones, skirtas bent dalinai išlaikyti vidaus vartojimą ir verslo gyvybingumą.

Pasaulis artėjančios ekonominės krizės akivaizdoje

Žvalgantis po Europą akivaizdu, kad euro zonos šalių vyriausybės nesiruošia likti pasyviomis situacijos stebėtojomis, o bando gelbėti savo ekonomikas nuo recesijos ir mažėjančio vartojimo, taikydamos įvairias ekonominės politikos priemones.

Prancūzija skyrė papildomą 20 mlrd. eurų paramos paketą, kuris nukreiptas į infliacijos švelninimą bei energetikos išteklių kainų mažinimą. Įgyvendinant šio paketo priemones, numatyta „darbuotojų kuro pašalpa“ (nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo pajamų ir atstumo iki darbovietės), kuri bus taikoma pusei visų mažesnes pajamas gaunančių žmonių, taip pat padidintos išmokos mažas pajamas gaunantiems žmonėms bei neįgaliesiems.

Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė parengė su energetikos ištekliais susijusį paramos paketą, kurio vertė viršija 30 milijardų eurų, įskaitant 300 eurų vertės vienkartinę išmoką dirbantiesiems, papildomas socialines išmokas, sumažino benzino ir dyzelino mokesčius, įvedė nuolaidas autobusų ir traukinių bilietams.

Italija metų pradžioje patvirtino 35 mlrd. eurų pagalbos paketą, kurį rugpjūčio mėnesį papildė dar 17 mlrd. eurų (iš viso tai sudaro daugiau nei 2 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto (BVP)). Jis skirtas namų ūkiams ir verslui kovoti su infliacijos pasekmėmis bei aukštomis energetinių išteklių kainomis.  
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-06-20 12:31
Mažiau nei trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) Lietuvoje šiemet planuoja savo plėtrą, o beveik kas antra įmonė į galimą verslo augimą dėl pastarųjų metų ekonominių iššūkių vis dar žiūri skeptiškai, rodo naujas „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
nuotrauka
2024-06-20 09:18
Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylik...
nuotrauka
2024-06-19 11:53
Nesvarbu, ar užsiimate individualia veikla, esate MB, UAB ar didžiulė verslo korporacija, fizinis ar juridinis asmuo – tarptautinių sankcijų nustatyti draudimai ir pareigos galioja ir jums. Sankcijų kontrolė privaloma visiems.
nuotrauka
2024-06-18 09:33
Vis pasirodant itin karštoms dienoms VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2024-06-14 10:19
Kredito istorija – neatsiejama finansinio gyvenimo dalis, kuri gali nulemti, ar gausite būsto paskolą iš banko. Nors savo kredito istoriją kuriame kasdien ir, jei turime tam skirtų žinių, tai daryti gan paprasta, apie ją vis dar egzistuoja klaidingų įsitikinimų. Kokie yra trys kredito istorijos mita...
nuotrauka
2024-06-13 10:42
Nuo liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegalia...
nuotrauka
2024-06-13 09:12
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
nuotrauka
2024-06-12 09:01
Darbostogos užsienyje ar tik nuotolinis darbas iš namų – per koronaviruso pandemiją įsitvirtinę modeliai niekur nedingo, nors tuo ne visada džiaugiasi darbdaviai. Bet jie turėtų žinoti, kad kai kurių darbuotojų teisė į nuotolinį darbą įtvirtinta ir Darbo kodekse, pažymi advokatė, „TGS Baltic“ partne...
nuotrauka
2024-06-07 13:14
Naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas staigmenų nepateikė – finansų rinkos ir tikėjosi ECB pinigų politikos laisvėjimo. Jau kurį laiką pinga gyventojų ir įmonių naujas skolinimasis, labiau ryškėja būsto kreditavimo atsigavimo ženklai. Gyventojų terminuotųjų indėlių apimtis auga lėtėjančiais ...
nuotrauka
2024-06-05 14:56
Tiekėjų konkurencijos apribojimas ar tik formalus neatitikimas? Dvi labai panašios bylos dėl pažeidimo viešųjų pirkimų dokumentuose ir skirtingi situacijos išaiškinimai aukštesnės instancijos teisme sukūrė temą, aktualią pirmiausia tiems, kurie dirba su ES finansuojamais projektais ir įgyvendina pir...
nuotrauka
2024-06-04 13:42
Už lango vasara, tad dalis ruošiasi atostogoms arba jau jomis mėgaujasi. Bet yra tokių, kurie visai neatostogauja ir turi prikaupę po du mėnesius laisvų dienų ar net daugiau.
nuotrauka
2024-06-04 08:59
VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės...
nuotrauka
2024-05-31 14:53
Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-31 09:50
Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas" mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norinti...
nuotrauka
2024-05-30 14:02
Daugeliui valstybinių vandens telkinių pakrančių naujakurių kyla klausimų, kaip laikinus statinius įrengti teisingai. Mat neturintys reikalingų dokumentų gali gauti baudą, siekiančią beveik 600 eurų, sako Tomas Steponavičius, advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas. Jis atskleidžia, ką būti...
nuotrauka
2024-05-29 15:14
Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
nuotrauka
2024-05-23 13:40
Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-21 14:08
Darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir d...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Ką reikėtų žinoti susidūrus su tokia situacija, pataria „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-05-14 13:21
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis peri...

Statybunaujienos.lt » Komentaras