Deja, strateginio požiūrio į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje trūkumas ir neefektyvus valstybės patikėto turto valdymas kišą koją gigabitinio ryšio plėtrai ir verčia ardyti naujai nutiestus kelius.

Svarbiausia kliūtis – teisinis reglamentavimas

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) apklausti paslaugų teikėjai nurodė, kad svarbiausia kliūtis šviesolaidžio plėtrai yra teisinis reglamentavimas, apsunkinantis tinklų tiesimą kelių juostose ir geležinkelio keliuose.

Pagal Kelių įstatymą, kelias yra transportui ir pėstiesiems skirtas inžinerinis statinys. Įstatyme detaliai aprašyta, kokie elementai sudaro kelią – nuo žemės sankasos iki eismo reguliavimo priemonių.

Praeitais metais Kelių įstatymo pataisos leido ryšio bokštus statyti kelio juostoje. Tačiau šviesolaidinis kabelis ar jo apsauginis vamzdis pagal esamą reglamentavimą vis dar nėra kelio elementas, dėl to jis „Via Lietuva" traktavimu ir neturi būti kelio juostoje. Analogiška situacija dėl šviesolaidinių kabelių mūsų šalyje yra ir su geležinkeliais.

Kad šviesolaidžio plėtra būtų sėkminga, ryšių kabeliai turėtų būti tiesiami šalia pagrindinių kelių ir jungti jau esamus ryšio bokštus, gyvenvietes, pramonės ar žemės ūkio objektus.

Freepik nuotr.

Lietuva: iš Europos pirmūnės – į šviesolaidžio plėtros vidutiniokes

Kaip viskas praktiškai atrodo dabar? Šiuo metu „Via Lietuva" kelio juostoje kartais leidžia tiesti šviesolaidžio kabelį, kartais – ne. Kai neleidžia, argumentuoja, kad tai – ne kelio elementas. Būna ir taip, kad kelininkai pirmiausia nutiesia asfaltą, paskui jį išardo, kai reikia kloti plačiajuosčio ryšio tinklus. Arba pastatyti ryšio bokštai stovi nenaudojami, nes niekaip nepavykstat suderinti leidimų su sklypų savininkais per kurių sklypus būtina nutiesti ryšių kanalą. Toks elgesys yra neekonomiškas ir neefektyvus.

Prieš 10 metų Lietuva pirmavo visoje Europoje šviesolaidinio tinklo aprėptimi, o šiai dienai yra tik ES vidutiniokė ir šio tinklo aprėpties augimas paskutinius 3 metus Lietuvoje sustojo ties 78 proc. riba. Tuo metu 2023 metais Lietuvos parengtame ir Europos Komisijai pateiktame skaitmeninio dešimtmečio plane buvo numatyta, kad pernai ji turėjo pasiekti 81 proc., o 2024 metais – 84 proc.

RRT šiemet siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.

Verslo atstovai detalizavo, kad daugiausiai problemų jiems sukelia kliūtys tiesti šviesolaidinius tinklus kelio juostoje („Via Lietuva") ir geležinkelio kelyje („LTG Infra"), nes vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu tokie inžineriniai tinklai nėra kelio ar geležinkelio elementai.

Šviesolaidžio kabelis galėtų tapti inžinerinių tinklų dalimi

Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.

Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu.