Projektuojant tiltą, buvo atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais remiasi į tilto atramas. Tokiu būdu vidurinė tilto dalis kartu su tiltotakiu pakyla aukščiau vandens. Erdvinis, ažūrinis tiltas miestui suteikė išskirtinumo.

Tiltą pagal bendrovės „Sweco Lietuva“ projektą rekonstravo AB „Kauno tiltai“. Šis objektas yra viena iš aštuonių vykdomo projekto „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“ dalių. Kėdainiai įgijo ne tik rekonstruotą Nevėžio tiltą. Sykiu tvarkoma ir krantinė, įrengiama prieplauka, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas bei kita būtina infrastruktūra. Kompleksiniu projektu rekonstruotas ir pėsčiųjų tiltas per Smilgos upę, sujungęs Kėdainių senamiestį su naujamiesčiu.

Tiltui per Nevėžį rekonstruoti buvo sukurti keli projektai

„Rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per Nevėžį planavome prieš dešimtmetį. Prof. J. R. Palys buvo parengęs kelis projektus, iš kurių atrinkome vieną, bet ne patį originaliausią. Tačiau ir tam negavome finansavimo, tad darbų taip ir nepradėjome“, – priminė įvykius Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas. Pasak jo, dabartiniam tiltui statyti buvo ne tik parengti keli projektiniai siūlymai, bet ir nemažai bendrauta su kolegomis architektais, tartasi ir ieškota geriausio, įdomiausio varianto. 

17 a. statytas tiltas buvo ne sykį perstatinėjamas, tad architektai turėjo laisvą pasirinkimą kurti naują tilto projektą. Siekta, kaip sakė savivaldybės vyriausiasis architektas V. Kundrotas, vaizdą priderinti prie pagrindinės miesto aikštės, kuri yra vienoje vizualinėje erdvėje su tiltu, rasti dermę su pastatų siluetais, su jų frontonais.

Kaip rodo istorinės nuotraukos, kitados šis tiltas buvo su ledolaužiais prie šiaurinės pusės atramų. Naujasis tiltas turi konstrukcijas, primenančias ledolaužių siluetą, kuris tarsi pakyla virš tilto tako aukštyn, sukurdamas atvirkštinę kompoziciją. 

„Iš pradžių galvojome statyti metalinį tiltą, bet vis tik nusprendėme, kad jis turi būti medinis, nes medis yra kur kas šiltesnis“, – pasakojo apie pasirinkimą V. Kundrotas, pastebėdamas, kad buvo atsižvelgta ir į nuomones, kad metalinis tiltas primintų geležinkelio tiltą, o ne pėsčiųjų.

Tilto prieigose krantinę-prieplauką suprojektavo „ADEM“ projektuotojai (projekto vadovė Vinga Juškauskaitė). Projektuodami prieplauką, architektai konsultavosi su tilto architektu prof. J. R. Paliu. Kuriant prieigų ir tilto koncepciją, buvo siekta vientisos kompozicijos. Šiuo atveju savivaldybė konsultavosi ir su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistais, nes erdvė, kurioje yra tiltas ir jo prieigos, patenka į valstybės saugomą teritoriją.

Yra tiltas, bus ir laivas

Pėsčiųjų tilto per Nevėžį projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“. 

„Iš pradžių buvo sukurtas kur kas kuklesnis, paprastesnis projektas. Tačiau apsisprendę dėl sudėtingesnės konstrukcijos tilto, žinojome, kad „Sweco Lietuva“ įveiks naujus iššūkius: suprojektuos tinkamus taurus, tilto atramas per vidurį išlenktai sijai, kuri turi būti liekna, bet tvirta“, – pasakojo vyriausiasis architektas V. Kundrotas. Jo pastebėjimu, lenkta sija arba kupra sukuria netikėtumo efektą – eini tarsi tuneliu, kurio viduryje atsiveria vaizdas į kitą krantą.

Lenkta sija pasirinkta ne vien dėl vizualumo. 15‒18 a. Nevėžiu plaukiojo vytinės ir vadinamieji baidokai iki Nemuno, juo žemyn, per Kuršių marias į Karaliaučių. Taip vyko prekyba. Kėdainiai viliasi, kad netrukus Nevėžiu vėl plaukys laiveliai. Tai turėtų tapti patrauklia pramoga tiek miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Kėdainiuose ketinama statyti vytinę – upinį, plokščiadugnį laivą, kokie buvo naudojami 15–19 a. 

Tilto atnaujinimo projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų.

Vizualizacijų autorius – Edgaras Jasenka