2025 m. liepos 19 d. šeštadienis, 17:08:02
Reklama  |  facebook

Atsigavusioms Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms grasina ekonominės karo pasekmės

2022-06-02 09:20
Atsigavusios po koronaviruso pandemijos šoko, 2021 metais Baltijos šalių ekonomikos žengė spartaus augimo keliu. Jeigu praėjusiais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augo po 4,8%, tai Estijos ekonomikos augimas siekė net 8,3%. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augantis vartojimas bei išliekančios patrauklios finansavimo sąlygos, daugeliui sektorių suteikė daugiau optimizmo ir tuo pačiu papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkos augimui tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek ir likusiuose šių šalių regionuose.
nuotrauka
Asociatyvi „Lords LB Asset Management“ nuotr.


Minimos įmonės
Ober-Haus, UAB

Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus atitinkamai išaugo net 41%, 38% ir 35% ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas.

„Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23% butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15% butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas. Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11%. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – cituojamas Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą. Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ - rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto.

„Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas. Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis

2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.). „Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5% iki 4,0%. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19% daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.

Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.

„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas

O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau. Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).

Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą.

„Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą. Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis. 

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-18 09:30
Aplinkos ministerija toliau nuosekliai stiprina esamų medžių apsaugos teisinį pagrindą statybų metu. Pasibaigus konsultacijų etapui su architektų, statybininkų ir nekilnojamojo turto plėtros atstovais bei sulaukus pirmųjų savivaldybių įžvalgų, pradedamas statybos teisės aktų koregavimas.
nuotrauka
2025-07-17 14:47
Didžioji dalis teisminių procesų tarp Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“ – baigti. Abi pusės susitarė taikiai, išvengdamos ilgų ir brangių bylų tarptautiniuose bei nacionaliniuose teismuose.
nuotrauka
2025-07-17 11:38
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kietojo biokuro pelenus ir šlaką plačiau panaudoti kaip žaliavą.
nuotrauka
2025-07-17 10:14
Atsižvelgdama į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) naudotojų – tiek pirkimų vykdytojų, tiek tiekėjų – išsakytą nuomonę ir pastabas, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko reikšmingus techninius sistemos patobulinimus. Nuo 2025 m. liepos 16 d. įsigaliojo atnaujinimai, kurių tiksla...
nuotrauka
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
nuotrauka
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
nuotrauka
2025-07-16 14:25
Prezidentas G. Nausėda pasirašė Finansų ministerijos pasiūlytus ir Vyriausybės patvirtintus, Seimo pastarosiomis savaitėmis papildytus ir priimtus mokestinių įstatymų pakeitimus, kuriais didinamas Valstybės gynybos fondo finansavimas ir tuo pačiu užtikrinamos tvarios ilgalaikės pajamos į šalies biud...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-16 11:31
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie kelias per pastarąsias savaites įvykusias nelaimes darbo vietose, tarp jų – ir mirtinas. Įvykiai rodo pavojingą tendenciją: sauga dažnai tvarkoma formaliai, o darbuotojų sveikata ir net gyvybė paliekama atsitiktinumui. VDI pradėjo tyrimus ir vertins ...
nuotrauka
2025-07-16 09:10
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pastangomis 2025 m. I pusmetį įveiklinta 14 620 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 27,03 mln. eurų, atitinkamai – 16,94 mln. eurų ir 10,09 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-15 09:11
Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama gyventojams suteikti paslaugas kuo arčiau namų, Mazūriškiuose statys modernų viešųjų paslaugų centrą, kuriame įsikurs net 5 įstaigos – Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro ir J. Lankučio bibliotekos padalinia...
nuotrauka
2025-07-14 14:36
Teisės aktai neužtikrina valdybų sudarymo skaidrumo bei jų nepriklausomumo, todėl kyla rizika dėl valdybų politizavimo ir interesų konfliktų. Tokią išvadą daro Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi du antikorupcinius vertinimus dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių, valdomų bend...
nuotrauka
2025-07-14 11:03
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 23 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų naujam būstui galėtų skirti 250 tūkst. ir daugiau eurų. Tai – 9 procentiniais punktais didesnė gyventojų dalis nei pe...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 15:06
Klaipėdos miesto centre esanti Atgimimo aikštė – viena svarbiausių viešųjų erdvių, kurioje jau keliolika metų planuojama didelė rekonstrukcija. Šiandien projektas pagaliau įgyvendinamas – aikštėje įrengta statybvietė, pradėti intensyvūs parengiamieji darbai, tarp jų ir teritorijos išminavimas bei ar...
nuotrauka
2025-07-11 14:52
Š. m. liepos 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką ilgai trukusioje byloje dėl Visagine esančios Tarybų gatvės pavadinimo. Teismas atmetė Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centr...
nuotrauka
2025-07-11 10:23
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), rašoma ministerijos pranešime, parengė ir pateikė derinti Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma tikslinti reikalavimus gyvenamosioms vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Pakeitimais siekiama sumažinti pertekline...
nuotrauka
2025-07-10 13:06
Nuo šių metų pradžios Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo aktyviai konsultuoti savivaldybių specialistus, siekdama užtikrinti sklandų valstybinės žemės valdymą. Šių pastangų rezultatai jau matomi – per mėnesį nustatomų pažeidimų skaičius žemės sandoriuose sumažėjo 7 proc.
nuotrauka
2025-07-10 12:58
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena: įvykdžius privalomąjį nurodymą, pranešti apie tai reikia ne tik teismui ar antstoliui – svarbiausia raštu informuoti pačią Statybps inspekciją. Priešingu atveju gali kilti nereikalingų teisinių pasekmių.
nuotrauka
2025-07-10 10:00
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė reikšmingą nutartį dėl nekilnojamojo turto agentūrų sutarčių – vienašališkai parengtos brokerių sutartys, kuriose numatytos pareigos mokėti komisinius ir už neįvykdytas paslaugas, laikytinos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos