Atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir vartojimo projektams – 3,3 mln. eurų ES investicijų
2019-12-23 11:32
Siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus pramonės įmonėms įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.

Statybunaujienos.lt (KTU) archyvo nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad tiek pirmuoju labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtu kvietimu, tiek antruoju kvietimu, kuriuo gali pasinaudoti didelės įmonės, numatoma skirti po 1,65 mln. eurų ES investicijų. Iš viso šiais kvietimais pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ numatoma investuoti iki 3,3 mln. eurų ES fondų lėšų.
„Minėta ES investicijų priemonė pramonės įmonėms suteiks galimybę optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje ir padidinti jų veiklos efektyvumą. Be to, įgyvendinant aplinkai palankius projektus, mažės į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Įmonėms taip pat bus sudaryta galimybė įrengti modernias ir efektyvias saulės jėgaines bei biokuro katilines“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, cituojama pranešime.
Pagal ES investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galimi pareiškėjai – ne trumpiau kaip 3 metus veikiančios pramonės įmonės. Didelių įmonių vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės negu 300 tūkst. eurų, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių – ne mažesnės negu 145 tūkst. eurų.
Pareiškėjų remiama veikla – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas ir naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas bei diegimas pramonės įmonėse. Vykdant šią veiklą pramonės įmonės galės naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir, esant galimybei, perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetinius tinklus.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. eurų.
Finansavimą siekiančios gauti pramonės įmonės turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2020 m. balandžio 20 dienos.
Iš viso 2014–2020 metų laikotarpiu pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ planuojama paskirstyti 19,9 mln. eurų ES investicijų. Pagal šios ES investicijų priemonės ankstesniuosius kvietimus 92 projektams paskirstyta 20,7 mln. eurų ES investicijų.
„Minėta ES investicijų priemonė pramonės įmonėms suteiks galimybę optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje ir padidinti jų veiklos efektyvumą. Be to, įgyvendinant aplinkai palankius projektus, mažės į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Įmonėms taip pat bus sudaryta galimybė įrengti modernias ir efektyvias saulės jėgaines bei biokuro katilines“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, cituojama pranešime.
Pagal ES investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galimi pareiškėjai – ne trumpiau kaip 3 metus veikiančios pramonės įmonės. Didelių įmonių vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės negu 300 tūkst. eurų, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių – ne mažesnės negu 145 tūkst. eurų.
Pareiškėjų remiama veikla – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas ir naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas bei diegimas pramonės įmonėse. Vykdant šią veiklą pramonės įmonės galės naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir, esant galimybei, perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetinius tinklus.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. eurų.
Finansavimą siekiančios gauti pramonės įmonės turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2020 m. balandžio 20 dienos.
Iš viso 2014–2020 metų laikotarpiu pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ planuojama paskirstyti 19,9 mln. eurų ES investicijų. Pagal šios ES investicijų priemonės ankstesniuosius kvietimus 92 projektams paskirstyta 20,7 mln. eurų ES investicijų.
Infrastruktūra
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
2023-03-14 17:01
Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania...
2023-03-09 11:13
Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv...
2023-03-08 06:11
Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus.
2023-03-07 07:35
Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis.
2023-03-03 15:58
Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože...
2023-03-03 12:23
„Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja.
2023-02-25 08:47
Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri...
2023-02-24 04:49
Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią.
2023-02-23 09:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone.
2023-02-22 05:16
Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start...
2023-02-21 14:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart...
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
2023-02-20 13:59
Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandž...
2023-02-15 15:48
Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomuose objektuose atsakingi rangovai.
2023-02-15 06:17
Lietuvos automobilių kelių direkcija su rangovu sutarė, kad vasario 20 d. rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km rekonstrukcijos darbai. Siekiant užtikrinti susisiekimą pėstiesiems, bus atstatomas ir la...
2023-02-14 11:28
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) įrengiant 45 tūkst. kv. metrų ploto biokuro sandėliavimo aikštelę, įmonė „Inti“ paklojo nuotekų ir vandens tiekimo tinklus bei įrengė paviršinio vandens nuotekų valymo sistemą.
2023-02-14 10:01
Papildomai vykdomi tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų tvirtinimo darbai. Šiuo metu tiltu naudotis saugu. Rangovas, vykdantis darbus šalia minėto tilto, užtikrina saugą statybvietėje. AB „Kelių priežiūra“ pagal poreikį atlieka papildomus tais...
2023-02-13 05:55
Vasario 10 d. ryte, gavus informaciją apie tilto per Nerį ties Kaunu (pietinis tiltas, esantis šalia tvarkomo A. Meškinio tilto) turėklų pažeidimus, įvykio padariniai buvo pašalinti iškarto.
2023-02-09 13:04
Įsigaliojo sutartis sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius, panaudojant perdirbtų padangų gumą, ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes.