Vis dar didesnė negu ankstesniais metais apklaustųjų dalis neturėjo nuomonės, kaip kis būsto kaina artimiausiu metu. Balandį tokių respondentų buvo 22 proc., kovą – 26 proc., o ankstesniais metais tokių neapsisprendusių gyventojų būdavo apie dešimtadalį. Ši apklaustųjų dalis yra pati jautriausia nuomonių pokyčiams viešojoje erdvėje ir jų lūkesčiai greitai gali pakisti į vieną ar kitą pusę.

Kovą pesimistiškiausiai galimą būsto kainų pokytį vertino Vilniaus regiono gyventojai, bet balandį iš jų pesimizmo lazdelę perėmė namų ūkiai Kauno regione, kur tik 14 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būstas brangs, o 43 proc. žmonių laukia būsto pigimo. Įdomu ir tai, kad optimistiškiau dėl būstų kainų yra nusiteikę mažesnes pajamas gaunantys jauni asmenys, o gerokai atsargesni yra didesnes pajamas gaunantys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės.

Skubotų sprendimų iš tokių balandžio gyventojų apklausos rezultatų daryti nereikėtų. Optimistai galėtų teigti, kad tai, jog balandį gyventojų lūkesčiai nebuvo blogesni negu kovą, yra teigiamas ženklas rinkai, rodantis, kad gyventojų pesimizmo pikas jau praeityje, ypač atsižvelgus į tai, kad karantino apribojimų gegužę mažėja, ir daugiau žmonių grįžta į darbus.

Pavyzdžiui, Švedijoje, kur gyventojams užduodamas toks pat klausimas dėl būsto kainų pokyčių skirtumas tarp galvojančių, kad būsto kaina didės, ir tų, kurie galvoja, kad mažės, kovo pabaigoje buvo -20 proc., arba beveik tiek pat kaip ir Lietuvoje (-21 proc.). Tačiau balandžio pabaigoje Švedijoje gyventojų lūkesčiai dar subjuro, ir skirtumas nusirito iki -26 proc., priešingai negu Lietuvoje, kur skirtumas susitraukė iki -16 procentų.

Pesimistai tokius balandžio apklausos rezultatus vertins kaip rinkos inertiškumo įrodymą, teigdami, kad ekonomikos ir būsto rinkos padėtis antrą metų pusmetį nebus tokia gera, kaip dauguma tikisi, todėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai ateityje bus prastesni.

Viešojoje erdvėje įprasta ieškoti kaltųjų, kodėl nekilnojamojo turto sandorių rinką sustingdė stiprus šaltukas, tačiau dažnai į antrą planą nukeliauja pagrindinė problemų priežastis – dėl koronaviruso protrūkio ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje sumažėjo kai kurių gyventojų pajamos, o tie, kurių pajamos liko tokios pat, jaučiasi ne taip saugiai kaip prieš keletą mėnesių dėl savo pajamų pokyčių ateityje. Padidėjus neapibrėžtumui dėl namų ūkių finansinės būklės, gyventojai elgiasi atsargiau priimdami sprendimą dėl gyvenamojo būsto pirkimo.

Pirminėje būsto rinkoje balandį vyravusį štilį rodo bendrovių „Inreal“ ir „Ober-Haus“ duomenys – Vilniuje sudaryta tik apie 50 naujų butų įsigijimo sandorių, arba maždaug 90 proc. mažiau negu prieš metus. Gegužę sandorių bus daugiau, tačiau metinis nuosmukis vis vien milžiniškas, todėl spaudimas nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms mažinti kainą didės. Juk kaina yra ta rinkos ekonomikos priemonė, kuri geriausiai padeda subalansuoja pasiūlą ir paklausą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose vidutinė būsto kaina balandį augo 0,1 procento. Tai yra geras ženklas, rodantis, kad panikos rinkoje nėra, nes nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje prieš koronaviruso protrūkį nebuvo perkaitusi.

Remiantis gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausos rezultatais, būtų galima teigti, kad jie rodo galimą kainų sumažėjimą truputį daugiau negu 5 proc. per artimiausius dvylika mėnesių. Tačiau gyventojų lūkesčiai gali greitai kisti pasikeitus kovos su koronavirusu rezultatui. Be to, vien per pastaruosius vienus metus vidutinė būsto kaina Lietuvoje padidėjo ne mažiau kaip 6 proc., todėl nedidelė būsto kainų korekcija neturėtų gąsdinti rinkos dalyvių. Juolab kad kitąmet prognozuojame ekonomikos augimą. Pasiteisinus tokiam scenarijui, kainų augimas vėl sugrįžtų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų kovo 28–30 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 532 18–74 metų gyventojų internetu. SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliekama gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa yra daroma nuo 2012 metų.