Kaip rodo „Luminor“ banko atlikta 20–30 metų reprezentatyvi jaunimo apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, maždaug pusė apklaustųjų ketina pirkti savo būstą, o svarbiausi kriterijai renkantis namus yra vieta ir kaina. Tiesa, kaip dalijasi „Luminor“, lietuviai yra mažiausiai išrankūs - vos 25 proc. jų svarbu, kad būstas iš karto būtų tinkamas gyventi, tuo metu Latvijoje taip teigia 45 proc., Estijoje – 46 proc. jaunimo.

Net 79 proc. 20-30 metų žmonių Lietuvoje teigia, kad nekilnojamasis turtas yra gera ateities investicija, Latvijoje taip galvoja 75 proc., Estijoje – 82 proc. Taip pat didžioji dauguma Baltijos šalių jaunuolių - per 70 proc. sutinka, kad geriau mokėti paskolą negu nuomą.

„Lietuviai į būsto įsigijimą žiūri optimistiškiausiai ir mato tai vienu iš savo prioritetų – per ateinančius metus pirkti sau namus planuoja 12 proc. jaunimo, kai kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje taip galvojančiųjų – 5 proc. Būstą įsigyti norėtų dauguma jaunimo, tačiau akivaizdu, kad norus riboja finansinės galimybės - daugiau kaip pusė neturi pakankamų pajamų, panaši dalis - reikalingo pradinio įnašo. Kita vertus, per artimiausius 5 metus būstą pirkti žada apie ketvirtadalis jaunimo – tai reiškia, kad mūsų jaunimas į nekilnojamąjį turtą žiūri konservatyviai, prieraišiai ir pirmuosius savo namus įsigyja būdami 30-ies metų“, – pranešime cituojamas „Luminor“ banko būsto paskolų produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Diskusijoje dalyvavęs ilgametę darbo su jaunąja karta patirtį sukaupęs žinomas psichiatras Linas Slušnys, cituojamas „Luminor“ pranešime,  sako atvirkščiai, kad šiuolaikinis jaunimas skeptiškas sėslaus gyvenimo atžvilgiu ir iki 30 metų paprastai galvoja tik apie keliones ir naujas patirtis, o ne paskolas ir namus.

„Šiandienos jaunimas atsakys, kad visas pasaulis yra atviras, jie gali dirbti kur nori ir karantinas tai tik patvirtino. Todėl jauni žmonės nėra linkę imti paskolas ir vargti. Taip, mąstymas keičiasi galbūt po 25-28 metų, kuomet prasideda šeimos kūrimo etapas, tačiau ir šiuolaikinėms poroms neretai tinka gyvenimas ant ratų. Jaunas žmogus nėra prisirišęs prie vienos mašinos, vieno daikto, vieno darbo, vieno buto. Šiandien nebereikia galvoti - bus pavalgyti ar ne, taip ir su namais, nes stogas virš galvos šiaip ar taip bus. Tampame civilizuota valstybe, jaučiamės saugūs, todėl nėra poreikio tenkinti bazinius instinktus - pirkti namus ir kaupti atsargas“, - teigia L. Slušnys.

Tuo tarpu A. Kvakšys teigia, kad Lietuvoje darboholizmas nėra tokia didelė vertybė, kaip JAV, todėl namai ir vyresnėms, ir jaunesnėms kartoms vis dar yra svarbesni negu darbas.

„Tyrimas atskleidė, kad estams ir latviams labiau negu lietuviams rūpi tolimesnis rajono vystymasis ir viešasis transportas, esantis šalia namų. Vakarų pasaulyje įprasta nuomotis butą šalia darbo, kai keiti darbą – keiti ir nuomojamą vietą. O lietuviai – visiškai priešingai, išsirenkame, kur gyvename, o darbas kaip jau išeis: gal valandą į darbą važiuosiu, o gal 10 minučių. Tai tik dar kartą parodo, kad Lietuvos gyventojams yra svarbiausia nusipirkti būstą ir žmonės jį renkasi pagal tai, kad čia būtų gera gyventi“, – cituojamas A. Kvakšys.

Pasak A. Kvakšio, dar vienas Lietuvos išskirtinumas yra tas, kad nesame vieno miesto šalis ir jaunimas nori gyventi ne tik Vilniuje. „Luminor“ bankas šiemet 30 proc. kreditų išdavė Vilniuje, dar 30 proc. buvo išduota kituose dideliuose miestuose, likusi dalis – regionuose.

Baltijos šalių jaunimo apklausą rugsėjo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausta 1,2 tūkst. 20-30 metų jaunimo.