Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų
2019-10-14 10:11
Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo gyvavimą užbaigia ne teismo keliu. Statistika yra tokia: daugiau kaip 90 proc. bankrutuojančių įmonių atvejų nagrinėja teismai. Tai iškalbinga vien tuo aspektu, kad teismus pasiekusios bylos iš esmės reiškia nesutarimus dėl verslo valdymo, veiklos aplinkybių bei priežasčių, kodėl įmonė galiausiai atsidūrė duobėje.
Marius LIATUKAS, MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinės bendrijos vadovaujantis partneris
Minimos įmonės
MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinė bendrija,
Šachmatų žaidime nelieka dalies figūrų
Jei nesutarimų bei skirtingo traktavimo įmonių bankroto procesuose ir dabar užtenka per akis, įsigaliojus pokyčiams jų gali atsirasti dar daugiau.
Naujajame įstatyme nemokumo sąvoka palieka didesnę erdvę interpretacijoms vien dėl to, jog jame nelieka sąlygos, kad įmonės įsipareigojimai turi būti pradelsti. Taip, jie turės viršyti įmonės turimą turtą, tačiau ekonomikai lėtėjant tai tik prideda nerimo, nes įmonė rizikos zonoje atsidurti gali dėl objektyvių priežasčių laikinai smukus nekilnojamojo turto ar turimų vertybinių popierių vertei.
Pagal dabar taikomą Įmonių bankroto įstatymą (ĮBĮ) vertinama įmonės balanse esančio turto vertė, o pagal JANĮ – turimo turto vertė. Visiškai neaišku, kokį turtą įstatymas turi omenyje, todėl neatmesčiau spekuliavimo, kad vien didesnės paskolos suteikimas pradedančiam verslui gali tapti tariamo nemokumo priežastimi, jei tegu ir ilgalaikių įsipareigojimų suma taptų didesnė negu turimo turto vertė.
Vienareikšmiškai – naujasis JAN įstatymas stokoja aiškumo.
Laisvės duota, žinių nereikalaujama
Taigi, bankroto bylų praktika klostysis taip, kaip įmonių valdymo ir veiklos aspektus traktuos teismai. Čia iškyla dar viena, šįkart jau ekonominio raštingumo problema.
Be abejonių bus blogai, jeigu stokojant ekonominių žinių ir toliau bus sprendžiama, ar įmonė buvo blogai valdoma ir ar toks valdymas lėmė bankrotą. Nerimą kelia vien faktas, jog nagrinėjant bylas nedvejojant pasisakoma už specialistų pasitelkimą sprendžiant, pavyzdžiui, asmens ligos priežastis ar statybų broko klausimus, tačiau toks poreikis žymiai rečiau iškyla prireikus įvertinti verslo sprendimus.
Tai, kad verslo logika, apskaitos niuansai bei įmonės ekonominių rodiklių, kaip ir priežasčių bei pasekmių sąsajos traktavimas gali skirtis, tampa dar vienu naujojo įstatymo taikymo minusu.
Trūksta administratorių kontrolės
Tikėtina, kad įmonę bankrotui pasmerkti bus paprasčiau. Ekonominių žinių nepadaugės. Dar viena svarbi įmonių bankroto proceso grandis – administratoriai, irgi nusipelno dėmesio. Teisinio reguliavimo pokyčiai neduos naudos nesutvarkius administratorių priežiūros.
Praktika rodo, kad veikia sudėtinga kai kurių bankroto administratorių pasipelnymo sistema, kurios neišsprendė prieš kelerius metus įvykusi bankroto administratorių skyrimo reforma.
Asmeniškai susidūriau su atvejais, kuomet kai kurie bankroto administratoriai per susijusius asmenis įsigyja administruojamos įmonės turtą, vilkina procesus siekdami „įsisavinti“ atlyginimą arba inicijuoja bylas vien tam, kad galėtų daryti spaudimą kreditoriams.
Pastarieji, beje, irgi neteks dalies dabar turimų galimybių, pavyzdžiui, nebegalės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, jei žinojo apie susirinkimą, bet jame nedalyvavo. Ar asmens teisės kreiptis į teismą atėmimas tikrai paspartins bankroto procesą? Efektyviau būtų dėti akcentą ant turimo kreditorinio reikalavimo dydžio, nes būtent didžiausias kreditorius labiausiai ir nukenčia įmonei bankrutavus.
Bankroto teisinė rinka yra veikiama daug interesų grupių. JAN įstatymas sudaro prielaidas labiau koncentruotis ne į bankrotą, o į įmonių restruktūrizavimą, nes jame atsiranda sąvoka juridinio asmens „gyvybingumas“. Belieka tikėtis, kad įsigaliojus JAN įmonių perspektyvas pavyks išmintingai pasverti.
Komentaras
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
2021-06-09 15:40
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 m. gegužės mėnesio reikšmė išaugo 2,7% (2021 m. balandį buvo fiksuojamas 1,4% augimas).
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
2021-06-01 09:00
Sostinėje per gegužės mėnesį „Citus“ analitikai fiksavo 756 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos sutartis – rinka vis dar buvo labai aktyvi. Tai daugiau nei bet kurį ankstesnį bet kurių visų ankstesnių metų mėnesį bei sausį ir vasarį šiemet, nors kiek mažiau nei balandį ir kovą.
2021-05-26 09:38
Per ateinančius 2–3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas.
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.
| www.julija.eu