2024 kovo 29 d. penktadienis, 16:04
Reklama  |  facebook

Benas Berkmonas. Atsitiktinumas lėmė karjerą

2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. Kviečiame susipažinti su nepaprasta vyro gyvenimo sėkmės istorija.
nuotrauka
Benas Berkmonas. Pašnekovo asm. archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Kelprojektas, UAB
Kauno technikos kolegija,
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Benai, kodėl taip anksti norėjote palikti mokyklą ir ieškoti profesijos?

Žvelgdamas iš šiandienos perspektyvos tikrai nesuprantu savo sprendimo. Tačiau tada, būdamas 15-os metų, nebenorėjau mokytis mokykloje, o norėjau kažko kito. Tad perėjau į Aukštesniąją technikos mokyklą (dabartinė Kauno technikos kolegija). Tuo metu buvo labai populiari automobilių remonto specialybė. Šio amato ir norėjau išmokti. Tačiau artimieji patarė atsisakyti šios idėjos ir paklausė, kokias dar specialybes galima pasirinkti. Atsakius, jog be automobilių remonto, dar galima pasirinkti elektrotechnikos ir kelių statybos specialybes, patarė stoti į kelius.

Gerai prisimenu, kad atnešus dokumentus manęs kelis kartus paklausė, ar tikrai pasirinkau norimą specialybę. Stojamųjų tuo metu nebuvo, o rugsėjo 1-ąją supratau, kodėl manęs klausė. Bendras grupės vidurkis buvo apie 6, o mano mokymosi vidurkis siekė virš 8.5. Pradėjusiųjų mokslus buvo virš 30, o baigėme tik 12.

Ar buvote patenkintas pasirinktu keliu, ką veikėte baigęs ATM?

Aukštesnėje mokykloje baigiau 12 klasių, po metų - profesinio rengimo skyrių, dar po dviejų metų įgijau jau ir aukštesnįjį išsilavinimą. Nusprendžiau, kad noriu pamėginti studijuoti universitete. Pasirinkau Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybų studijų programą. Tačiau studijos man nepatiko. Reikėjo visko mokytis iš naujo. Man buvo 21-eri, kiti studijavo tik pirmą kartą. Taip pat vyravo ir gąsdinimo kultūra, kur visi sakė, kad pusė iš jūsų iškris, nepatemps ir t.t. Man tai netiko, todėl studijas nutraukiau.

Paskambinau savo buvusiam dėstytojui ir pasakiau, kad studijos KTU nepatiko ir noriu pamėginti dirbti UAB „Kelprojekte“, kur jis yra dirbęs. Jis suderino susitikimą su įmonės direktoriumi ir skyriaus vadovu. Pasikalbėjome ir gavau progą pabandyti. Dabar jau 15 metų dirbu šioje kompanijoje.

Tuo pačiu Aukštesnioji technikos mokykla tapo Kauno technikos kolegija ir joje atsirado išlyginamosios profesinio bakalauro studijos, kurias baigiau ir tapau KTK bakalauru – kelių inžinieriumi.

Ar niekada nedvejojote savo pasirinkimu ir nesigailėjote?

Kai nusprendžiau pereiti į aukštesniąją mokyklą, man tebuvo 15-a metų. Mokydamasis joje iki vidurio mokslų dar nesupratau, kur aš einu, ką reikės dirbti ir kaip gyventi. Tada prasidėjo pažintinės praktikos, kurių metu važiuodavome į įvairias kompanijas ir susipažindavome su darbo specifika. Atvykus į „Kelprojektą“ ir greta esantį „Kelių ir transporto tyrimų institutą“, pagalvojau, kad čia ir norėčiau dirbti, nes darbas buvo susijęs su gatvių, kelių, tiltų projektavimu, dokumentacijos rengimu, inžinerine veikla. Galiausiai taip ir susiklostė, kad po kelių metų ir įsidarbinau čia.

Pradėjote nuo žemiausių pareigų, o šiandien esate jaunas, tačiau svarbias pareigas įmonėje užimantis žmogus. Ar sunkus buvo šis kelias?
Karjerą pradėjau nuo techniko pareigų, kuris yra kaip pagalbinis darbuotojas, atsakingas už žiniaraščių supildymą, tvarkymą, dokumentų kopijavimą ir kitus darbus, kuriuos reikia padaryti. Techniku dirbau porą metų, kol KTK baigiau bakalauro studijas.

Kai gavau KTK aukštojo mokslo diplomą, mane pakėlė pareigose ir tapau inžinieriumi. Juo buvau gana ilgą laiką. Apie 5-erius metus. Jų metu baigiau ir magistrantūros studijas.

Dirbdamas inžinieriumi buvau atsakingas už brėžinius, atitinkamas projekto dalis, skaičiavimus. Taip pat dėsčiau studentams Kauno technikos kolegijoje.

Vėliau man pasiūlė projekto dalies vadovo pareigas. Jose išdirbau apie gerą pusmetį. Tada keitėsi vienas iš projektų vadovų ir man pasiūlė šias pareigas. Žinoma, sutikau. Projektu vadovu dirbau apie 3 metus. Tada tapau įmonės kelių projektavimo skyriaus vadovu, o nuo šio rugpjūčio mėnesio esu atsakingas už visą kelių departamentą ir Švedijos rinką.

Kaip manote, kas lėmė tokią sėkmingą jūsų karjerą?

Manau, kad man labai padėjo tai, jog esu komandinio darbo žmogus. Kelių inžinerija nėra sportas, kur gali vienas parsivežti medalį. Čia visi turi savo užduotis, kurias turi tinkamai atlikti ir tik tada galima tikėtis gero rezultato. 

Taip pat labai svarbu turėti norą dirbti, daryti daugiau nei iš tavęs prašo, stengtis labiau, ieškoti atsakymų, užduoti klausimus, norėti tobulėti. Per visą darbo laikotarpį kiekvieną užduotį priimdavau kaip iššūkį. Niekada neklausiau, ar čia man priklauso daryti pagal pareigybes ar nepriklauso. Visur sėmiausi patirties. Žinoma, stengiausi būti ir maksimaliai atviras, kalbėti nuoširdžiai ir atvirai.

Visas tas nueitas kelias davė man labai daug. Perėjau visas pozicijas, mačiau visų darbų specifiką, todėl šiandien lengviau suprantu įmonėje dirbančius žmones, žinau kaip spręsti kylančius iššūkius. Labai daug išmokau iš savo vadovų, sekiau geraisiais jų pavyzdžiais. Tačiau vis dar mokausi ir augu, tikiuosi, kad padedu augti ir kitiems. Tai turi būti nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis procesas. 

Užsiminėte, kad dėstote KTK. Tai dar vienas iššūkis, esant tokiam užimtumui?

Taip, kolegijoje kaip dėstytojas vėl atsidūriau netikėtai, nes tuo metu trūko kelių projektavimą dėstančių dėstytojų. Išmėginti save lektoriaus pozicijoje pasiūlė mano vadovas. Aš sutikau vieneriems metams, tačiau tačiau taip patiko, kad kolegijoje dirbu jau 11 metų.

Žinoma, pradžioje buvo labai įdomu pamatyti akademinę virtuvę iš vidaus, būnant ne studentu, o dėstytoju. Taip pat reikėjo įveikti save. Man tebuvo 25-eri, tad reikėjo perlipti psichologinį barjerą, norint dėstyti vos ne bendraamžiams su kuriais neseniai pats studijavau, dirbti drauge su buvusiais savo vadovais ir dėstytojais.

Šiandien labai džiaugiuosi šiuo darbu. Tai man tarsi grynas oras ir galimybė pabėgti iš kasdieninės rutinos. Taip pat jame nuolat turiu semtis žinių, augti profesine prasme. Darbas su jaunimu neleidžia ir pačiam senti. Galiausiai naudos čia yra ir mano įmonei, į kurią esu pakvietęs ne vieną gabų studentą, kuris nori tapti kelių inžinieriumi. 

Ar dirbdamas su jaunimu matote kažkokių jame pokyčių? Kaip jie žvelgia į gyvenimą ar jūsų karta ir šiandieninė skiriasi?

Išskirti kažkokių grupių negaliu, tačiau tikrai jaučiasi, kad jaunus žmones paveikė spartus gyvenimo tempas. Dabar jie nori visko iš karto, čia ir dabar. Kai aš mokiausi, viskas vyko kur kas lėčiau.

Sunku kovoti su tokiu tempu, bet žmonių yra visokių. Visi turi savo tikslus. Vieni nori visko greitai ir perdega, kiti auga iki kažkurio laipsnio ir tada nori stabilumo, todėl ten ir sustoja. Treti niekada nenustoja augti, visada mokosi ir stengiasi pasiekti kuo daugiau. 

Žinoma, reikia suprasti, kad gyvenime ne viskas pinigais matuojama ir kad laiko turi užtekti viskam. Mano darbe augama su kiekvienu projektu ir, kai jau turi jų bazę, tik tada gali kažką kurti naujo, augti kaip inžinierius, kaip specialistas, o didelio atlyginimo ir aukštų pareigų nereikia tikėtis iš karto. Tai yra sudėtinga paaiškinti jaunam žmogui. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra kaip jautiesi, ar esi laimingas, ar patinka tai, ką darai.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos