Naujosios saulės jėgainės gaminamą elektros energiją, kaip pranešama, „Lifosa“ naudos vidaus reikmėms. Dabar per metus bendrovė papildomai įsigyja 16 GWh elektros energijos. Saulės jėgainės pagaminta elektros energija sudarys beveik 6 proc. šio kiekio.

Į bendrovės investicinius planus jėgainė įtraukta prieš metus. Vertindami šio projekto poreikį, „Lifosos“ specialistai atsižvelgė į faktą, kad iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų perkamos elektros energijos kiekis yra linkęs didėti. Šiemet buvo įsigyta 18 GWh elektros energijos.

„Per pastaruosius kelerius metus, gamykloje iškilus naujiems gamybos cechams, ūgtelėjo ir garo poreikis. Tai reiškia, kad gamyboje sunaudojant daugiau garo, mažiau jo lieka elektros energijos gamybai ir didesnį trūkstamą jo kiekį tenka įsigyti iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Naujoji jėgainė leis tenkinti išaugusius energijos poreikius taikant tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – pranešime cituojamas Evaldas Šerelis, AB „Lifosa“ gamybos ir techninio aptarnavimo direktorius.

Jo minimi naujieji padaliniai – tai 2017 m. įmonėje pradėjęs veikti aukštos kokybės tirpias monoamonio fosfato trąšas gaminantis cechas ir 2018 m. atidarytas padalinys, kuriame gaminamos tirpios karbamido fosfato trąšos.

Saulės elektrinės projektas pradėtas įgyvendinti šių metų rugpjūtį. Įrengiant jėgainę iš viso sumontuoti 2272 saulės moduliai. Jėgainei įrengti gamyklos teritorijoje buvo numatytos dvi vietos. Didžioji dalis elektrinės įrengta dviejų hektarų ploto sklype, likę moduliai sumontuoti ant vieno gamyklos pastato stogo. Bendras visų saulės modulių paviršių plotas – beveik 5 000 kvadratinių metrų. Visus projektavimo ir statybos darbus atliko generalinis projekto rangovas UAB „GreenGenius“.

„Visais savo sprendimais ir investicijomis siekiame didinti gamybos efektyvumą, našumą ir tvarumą. Apsirūpindami elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių prisidedame prie teigiamo poveikio aplinkai kūrimo bei Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Tai nepaprastai svarbu ir mums, ir mūsų klientams bei partneriams visame pasaulyje“, - pažymi Rimantas Proscevičius, AB „Lifosa“ technikos direktorius.

Pasak jo, bendrovė jau daugelį metų taiko alternatyvius elektros ir šilumos energijos gamybos būdus. Dar 1998 m. sieros rūgšties gamybos metu išsiskirianti technologinė šiluma pradėta naudoti Kėdainių miesto objektams apšildyti. 2000 m. įgyvendinus sieros rūgšties gamybos cecho rekonstrukciją, iš sieros rūgšties gamyboje susidarančių garų pradėta gaminti elektros energija. 2007 m. sieros rūgšties gamybos ceche įdiegus šilumos utilizavimo sistemą, žemo potencialo technologinė šiluma taip pat buvo pradėta naudoti šilumos ir elektros gamyboje.

Šiuo metu AB „Lifosa“ pagamina apie 250 mln. kWh elektros energijos ir Kėdainių miestui tiekia apie 100 tūkst. MWh šilumos energijos per metus. Norint tokį kiekį energijos pagaminti Lietuvos elektrinėse bei katilinėse, turėtų būti sudeginti virš 70 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, dėl ko į aplinką būtų išmetami teršalai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dalijasi „Lifosa“.