Tuo įsitikinęs vienos žymiausių pasaulyje architektūros studijų „Studio Libeskind“ partneris Yama Karim. Jo manymu, ypatingai didelė reikšmė tenka biurų pastatams, kurie šiuolaikiniuose miestuose sudaro svarbų urbanistinio kraštovaizdžio sluoksnį. Architektui pritaria ir verslo psichologė Laura Rimkutė, pažyminti, kad nuo fizinės darbo vietos priklauso ir darbuotojų motyvacija bei produktyvumas.

Architektūros poveikį jaučiame nuolat

Konstitucijos prospekte statomą 20 aukštų verslo centrą „Artery“ suprojektavusios „Studio Libeskind“ partneris sako, kad architektūra mus veikia tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai. Ji supa mus praktiškai nuolatos, todėl dažnai net nejaučiame, kiek daug įtakos pastatai ir architektūriniai sprendimai gali turėti mūsų elgesiui bei įpročiams.

„Architektūra yra taip arti mūsų ir taip glaudžiai įsiskverbusi į kasdienybę, kad kartais reikia šiek tiek atsitraukti – pavyzdžiui, išvykti į kitą miestą – tam, kad pajustum tikrąją jos galią. Pakeitę įprastą aplinką imame labiau pastebėti tam tikrus architektūrinius sprendimus ir detales, jų fizinį, estetinį ar net psichologinį poveikį. Jis daugiausiai atsiskleidžia per vizualinį santykį su pastatais ir kitais statiniais. Kitaip tariant, nebūtina tam tikrame pastate gyventi ar dirbti, kad pajustum jo buvimą mieste ir įtaką“, – cituojamas Y. Karim.

Biurų pastatų poveikį patvirtina ir moksliniai tyrimai

Verslo centrai ir biurai, kuriuose šiuolaikinėse visuomenėse dirba didelė dalis žmonių, anot garsaus architekto, turi ypatingą reikšmę ne tik formuojant miesto veidą, bet ir išlaisvinant bei paskatinant darbuotojų produktyvumą, kūrybiškumą ir motyvaciją.

„Studio Libeskind“ partneris Yama Karim

„Biuruose dalis žmonių praleidžia didžiąją dalį laiko, todėl kuriant verslo centrus svarbu galvoti apie erdves ir elementus, kurie įkvėptų jų darbuotojus ir aplinkinius. Turbūt tikrai nemažai darbuotojų vos atėję į darbą galvoja apie tai, kaip būtų gera grįžti namo ir prigulti ant sofos. Tačiau jei biuras patogus, jame gera būti, šios mintys nutolsta. Kartu, manau, kad tinkamai suplanuotos ir įrengtos erdvės prisideda prie darbuotojų produktyvumo, motyvacijos ir koncentracijos. Jiems tampa svarbios ne tiek darbo valandos, kurias reikia „atidirbti“, o užduotys ir veiklos. Jomis mėgautis šiuolaikiškame biure tampa lengviau“, – teigia JAV įsikūrusios studijos partneris.

Verslo psichologė L. Rimkutė pažymi, kad biuras ir jo vieta mieste gali lemti net ir organizacijos pasirinkimą darbinantis. Dėl to konkurencijai dėl darbuotojų didėjant kokybiškas ir patrauklus biuras įmonėms tampa vis svarbesniu faktoriumi. Be to, moksliniai tyrimai patvirtina, kad fizinė darbo vieta yra vienas iš veiksnių, lemiančių tai, kaip gerai ir efektyviai dirbama.

„Nors per karantiną kai kurie darbuotojai suprato, kad jiems geriausia dirbti iš namų, vis tik daugybei žmonių darbo vieta biure yra labai svarbi ir stipriai prisideda prie produktyvumo, pasitenkinimo darbu ir motyvacijos. Inovatyviausios ir madas personalo srityje diktuojančios organizacijos tikrai stengiasi surasti sprendimus, leidžiančius biurui būti ta vieta, kuria darbuotojai džiaugtųsi ir norėtų joje būti. Ir asmeniškai tenka susidurti su įmonių darbuotojais, kurie tikrai didžiuojasi savo biurais, nepraleidžia progos juos aprodyti“, – cituojama L. Rimkutė.

Y. Karim priduria, kad dėl pandemijos keitėsi ne tik darbuotojų požiūris. Atsižvelgdami į naujus darbo modelius vystytojai, architektai ir interjero dizaineriai ėmė dar daugiau dėmesio skirti naudojamoms medžiagoms, šviesos ir patalpų oro kokybei, laisvalaikio bei poilsio erdvėms. Taip pat, eksperto teigimu, tikėtina, jog greitu metu biuruose atsiras ir daugiau balanso tarp bendrųjų ir asmeninių erdvių.

Biurai turi atitikti koncentruoto, patogaus ir tvaraus miesto principus

Verslo psichologė pažymi, kad vertinant biurus iš darbuotojų perspektyvos, kiekvienam žmogui gali būti svarbūs skirtingi biuro niuansai ir aspektai. Dažnam yra svarbi verslo centro lokacija ir tai, kad biurą būtų patogu pasiekti. Kiti didelį dėmesį skiria erdvių jaukumui, modernumui. Kai kam gali būti reikšmingas vaizdas pro langą, architektūriniai ir interjero sprendimai. Daugeliu atvejų norima optimalios šių aspektų kombinacijos, tačiau tik išskirtiniai verslo centrai gali pasiūlyti visus privalumus.

Verslo psichologė Laura Rimkutė

Biuro lokaciją, kaip vieną svarbiausių jo aspektų, išskiria ir Y. Karim. Jo teigimu, per pastaruosius 20–30 metų urbanistikos prioritetas keitėsi nuo ėjimo į priemiesčius prie grįžimo atgal į miesto centrą. Anot architekto, tai pirmiausiai susiję su tendencija, kai po Antrojo pasaulinio karo į priemiesčius išsikėlę gyventojai tapo izoliuoti, o miestų plėtra į išorę ėmė lemti iššūkius transporto infrastruktūrai bei socialinį, kultūrinį ir ekonominį miestų segmentavimąsi.

„Kartu miestų tankinimas yra susijęs ir su tvarumu. Žmonės jau ima įsisąmoninti, kad negali ir toliau beatodairiškai plėstis, kad tam yra ribos. Todėl vietoj miestų plėtros į išorę, juose kyla dangoraižiai, siekiama efektyviai išnaudoti ir suaktyvinti centrines teritorijas. Tam pasitelkiami architektūriniai ir urbanistiniai sprendimai, leidžiantys koncentruotai sutelkti žmones bei paslaugas ir kartu padedantys sumažinti transporto poveikį aplinkai. Koncentruotas miestas yra patogesnis ir jo gyventojams. Apie tai galvojome ir kurdami „Artery“ projektą“, – sako Y. Karim.

Visgi kalbėdamas apie ateities biurus Y. Karim nesiryžta spėlioti, kokie tiksliai jie bus ir kokias transformacijas patirs. Architekto manymu, biuro erdvių evoliucija yra organinis procesas, tiesiogiai priklausantis mūsų pačių naujai susiformavusios elgsenos ir ilgainiui įvyksiančio grįžimo į biurus. Visgi pagrindiniu šio proceso varikliu, architekto įsitikinimu, turėtų būti siekis dar labiau suartinti namų ir biuro erdves bei suteikti darbuotojams įkvepiančią ir motyvuojančią darbo aplinką. Biurų architektūra tam ir toliau turės esminės įtakos.