Finansiniai įsipareigojimai namų ūkiams yra našta

Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 665,9 tūkst. namų ūkių. Statistiškai vidutinį namų ūkį sudarė 1,74 asmens. Remiantis Lietuvos banko apklausos rezultatais, dažniausiai namų ūkiai savo finansinę padėtį vertino vidutiniškai (47,1 proc.). O palankiausiai ją apibūdino didmiesčiuose gyvenantys vidutinio amžiaus (30-49 metų) asmenys.

Finansinio raštingumo prasme dažniausiai yra laikomasi nuostatos, kad asmens turimi mėnesio finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. jo gaunamų mėnesio pajamų. Šios taisyklės praktiniame lygmenyje laikosi ir Lietuvos namų ūkiai: namų ūkių mėnesio pajamų dalis, tenkanti mokėjimams už turimus finansinius įsipareigojimus, siekė 21-30 proc. (35,4 proc.) arba 11-20 proc. (21,6 proc.). Vis dėlto, šie turimi finansiniai įsipareigojimai buvo įvardinami, kaip našta, juos vykdant (64,6 proc.). Ši tendencija vyrauja nuo 2022 m. Dažniausiai ši problema pasireikšdavo namų ūkiams, kurių mėnesio pajamos sudarė iki 1000 eurų, 30-49 metų amžiaus ir kituose (ne didžiuosiuose) miestuose gyventiems asmenims.

Remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2024 m. III ketvirtį Lietuvos namų ūkių finansinių įsipareigojimų 75,1 proc. sudarė ilgalaikės paskolos (virš 1 metų; iš jų 78,5 proc. būstui įsigyti) ir 1,7 proc. – trumpalaikės paskolos.

Kita finansinio raštingumo rekomendacijų yra susijusi su santaupų kaupimu, atsidėjimu „juodai“ dienai. Dažniausiai yra rekomenduojama turėti bent trijų-šešių mėnesių pajamų rezervą. Vis dėlto, tik nedidelė dalis namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę minėto dydžio finansinį rezervą. Visgi dažniausiai namų ūkiai Lietuvoje nurodė, kad turi 1-3 mėnesių (29,5 proc.) arba 1 savaitės-1 mėnesio (24,5 proc.) gaunamų mėnesio pajamų finansinę pagalvę. Sudėtingiausiai kaupti finansines atsargas sekėsi jaunesniems (18-29 metų) ir kaimo vietovėse gyvenantiems respondentams. Remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2024 m. III ketvirtį 34,5 proc. Lietuvos namų ūkių finansinio turto sudarė grynieji pinigai ir indėliai.

Pexels nuotr.

Būstas vis dar išlieka patraukliausia investicija

Dažniausiai keturi iš dešimties namų ūkų vidutiniškai per mėnesį sutaupė nuo 31 euro iki 150 eurų (39 proc.). Dažniausiai dominuojančios taupymo ir investavimo priemonės yra sąskaita banke arba kredito unijoje ir santaupos namuose grynaisiais pinigais. Analogiška tendencija vyravo ir 2022-2023 m. Taupymo priežastimis dažniausiai yra nenumatytos išlaidos, finansinės būklės pablogėjimas ir ilgalaikiai tikslai. Vis dėlto, būstas (ar kitas nekilnojamasis turtas) išlieka patraukliausia namų ūkių investicija (47 proc.), nors ir pasižymi mažėjimo tendencija nuo 2023 m. Tokia situacija logiška: pokyčiai susiję su Europos Centrinio banko vykdyta griežta monetarine politika neabejotinai turėjo tam įtakos: investicijos į nekilnojamąjį turtą tapo mažiau patrauklios. Antroje vietoje galima būtų išskirti auksą ir meno dirbinius, kurių patrauklumas 2024 m. padidėjo 2,6 proc. punktais, lyginant su 2023 m.

Nuosavas būstas lietuviams dažnai yra patraukli investicija, kuris dažnai yra įsigyjamas, pasiskolinant lėšas. Pavyzdžiui, 2024 m. du iš dešimties namų ūkių Lietuvoje (23,4 proc.) nurodė, kad ketina pasiskolinti lėšas nuosavo būsto įsigijimui, nors 2023 m. net kas antras namų ūkis Lietuvoje (50 proc.) ketino pasiskolinti lėšas nuosavo būsto įsigijimui. Vis dėlto, kas antram namų ūkiui Lietuvoje (50 proc.) sunkiausia įvykdoma kredito įstaigos sąlyga, norint gauti būsto paskolą, buvo pradinis įnašas. Šis reikalavimas daugiausiai rūpesčių kėlė jaunesnio amžiaus (18-29 metų) namų ūkiams ir vyresniems (50 metų ir vyresni) asmenims.

Mikhail Nilov nuotr.

Ateities lūkesčiai

Lietuvos namų ūkiai tikisi stabilumo per 2025 m.: didžioji jų dalis (49 proc.) tikisi, kad jų pajamos nepakis. Kita vertus, didžioji dalis namų ūkių viliasi, kad turimi įsipareigojimai per 2025 m. išliks našta (57 proc.). Vis dėlto, šis dominuojantis atsakymas nesikeičia nuo 2022 m.

Apytiksliai keturiems iš dešimties namų ūkių (43 proc.) didžiausią susirūpinimą per 2025 m. pirmą pusmetį arba ištisus metus kelia didėjančios būtinosios išlaidos tokios kaip komunaliniai mokesčiai, maisto produktai, paslaugų ir kuro kainos. Nerimą dėl ateities, ypač darbo rinkos kontekste, galima pastebėti dėl mažėjančių pajamų grėsmės (17 proc.). Vis dėlto, Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais infliacija turėtų padidėti 2,4 proc. punktais ir siekti 3,3 proc. Projektuojama, kad sąlyginai didžiausias kainų augimas šiais metais bus paslaugų ir maisto produktų (įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabako produktus) kategorijose. Kita vertus, yra prognozuojamas lėtesnis vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio augimas, lyginant su praėjusiais metais: 2024 m. – 10,2 proc. (Lietuvos bankas – 9,2 proc.), 2025 – 8,4 proc. (Lietuvos bankas – 8,3 proc.).