Bet jau birželį gyventojai buvo daug optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių negu balandį, ir SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas gerokai priartėjo prie lygio, buvusio prieš koronaviruso protrūkio pradžią.

SEB banko užsakymu birželio antroje pusėje atlikta apklausa atskleidė, kad 47 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių padidės, 18 proc. prognozuoja, kad būstas pigs, 25 proc. nesitiki pokyčių, o likę 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas, kuris apskaičiuojamas kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, dalies skirtumas, buvo 29 punktai. Balandžio mėnesį būsto kainų indeksas buvo -16 punktų, t. y., kad būstas brangs, galvojo 23 proc., jog pigs, – 39 proc. apklaustųjų. Akivaizdu, kad, pasibaigus karantinui ir gyventojų finansinei padėčiai nukentėjus mažiau, negu buvo baimintasi, gyventojų būsto kainų lūkesčiai tapo gerokai veržlesni. Tiesa, lūkesčiai tebėra prastesni negu prieš metus, kai besitikinčių, kad būstas brangs, buvo 53 proc., jog pigs – 11 procentų.

Vilniaus regione laukiančių, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, buvo 57 proc., Kauno – 42 proc., o Klaipėdos – tik 31 proc. apklaustų asmenų. Praėjusių metų pabaigoje Kauno regionas buvo perėmęs lyderio pagal optimistų dėl būsto kainų pokyčių vaidmenį, tačiau per koronaviruso protrūkį šio regiono gyventojų lūkesčiai dėl būsto rinkos ateities krito labiau negu sostinės gyventojų. Labiausiai per metus krito Šiaulių ir Panevėžio regionų gyventojų lūkesčiai. Atrodo, sunkiai įtikėtina, bet Vilniaus regione galvojančių, kad būstas per artimiausius metus brangs, buvo vos 2 proc. punktais mažiau negu prieš metus. Toks skirtumas patenka į statistinės paklaidos intervalą ir rodo, kad lūkesčiai sostinės regione jau panašūs į buvusius praėjusių metų vasarą.

Įšalo nekilnojamojo turto rinkoje atitirpimą rodo ir sandorių skaičiaus pokyčiai. Nors birželį Registrų centre buvo registruota 27 proc. mažiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių negu prieš metus, toks nuosmukis jau buvo kuklesnis negu balandį ar gegužę. Birželį pirkėjai taip pat pradėjo grįžti ir į pirminę būsto rinką. Balandį ir gegužę Vilniuje buvo parduota vos po 50 naujų butų, tačiau birželį sandorių skaičius priartėjo prie 250. Kita vertus, sandorių vis dar gerokai mažiau iki praėjusiais metais tapusio įprasto 500 sandorių per mėnesį vidurkio sostinėje. Kauno nekilnojamojo turto rinkoje aktyvumas antrą ketvirtį smuko labiau negu sostinėje.

Tokią pat apklausą SEB grupė atlieka ir Švedijoje, kur birželį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų šoktelėjo aukštyn neįprastai smarkiai. Švedijoje būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė buvo 24 punktai, kai prieš mėnesį skirtumas tarp gyventojų dalies, kurie galvoja, kad kainos didės ir mažės, buvo net -25 procentai. Tai padeda drąsiau teigti, kad gyventojų lūkesčių pagerėjimas Lietuvoje birželį nebuvo atsitiktinis ir kad tai labiausiai susiję su tuo, kad gyventojai daug optimistiškiau žiūri į būsto rinkos pokyčius ne tik vertindami galimą ekonomikos pokytį, bet ir matydami, kad būsto kainos kovo–birželio mėnesiais nekrito.

Pavyzdžiui, bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose vidutinė būsto kaina balandį augo 0,1 proc., gegužę nepakito, o birželį vėl didėjo 0,2 procento. Panašu, kad ekonomikos nuosmukis Lietuvoje buvo pernelyg trumpas, o gyventojai taip smarkiai nenukentėjo, kad būsto rinkoje įsisiūbuotų kainų smukimo tendencijos. Apskritai būsto kainos pastaraisiais metais augo normaliu ir gyventojų pajamų pokyčius atitinkančiu tempu, todėl nebuvo susiformavę akivaizdesnių burbulų. Be to, nekilnojamojo turto rinkoje buvo santykinai mažiau skolintų pinigų negu prieš 2008 metus, o ir kredito įstaigos dabar padėjo ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms, ir būsto paskolų turėtojams, kurie galėjo atidėti paskolų grąžinimą.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių artimiausią pusmetį vienareikšmiškai priklausys nuo to, kaip keisis epidemiologinė situacija Lietuvoje ir eksporto rinkose, nes nuo to priklausys ir ekonomikos, ir kiekvieno namų ūkio finansinė padėtis. Netgi išvengus naujo užsikrėtusiųjų koronaviruso protrūkio Lietuvoje, tikėtina, kad gyventojų būsto kainų lūkesčiai gali kiek prastėti, nes paprasčiausiai birželį matytas optimizmo šuolis (kaip ir pesimizmo pliūpsnis kovo mėnesį) buvo įtartinai didelis ir susigyvenant su koronavirusu bus surastas mažiau emocijomis ir labiau faktais pagrįstas lūkesčių balansas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1000 15–74 metų gyventojų 108-iose šalies vietovėse.