„Seimui priėmus mūsų siūlytą projektą reikšmingai mažiname finansinę naštą Lietuvos žmonėms ir suteikiame realią galimybę rinktis. Naujas būsto paskolų refinansavimo modelis skatins konkurenciją tarp paskolų teikėjų ir suteiks žmonėms galimybę išsirinkti geriausias bei pigiausias paskolos alternatyvas, o visas procesas sukurtas taip, jog nesudarys papildomų išlaidų žmonėms“, – sako pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Bent du trečdaliai suteiktų paskolų – didesnėmis nei būtina maržomis

Iki šiol kredito turėtojams refinansavimo procesas buvo nepatrauklus: reikia net kelis kartus eiti tiek į savo banką, tiek pas naująjį finansuotoją; naujajam bankui reikia pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą; gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį; už senos sutarties nutraukimą paprastai reikia mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris gali siekti net kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Skaičiuojama, kad vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai gali siekti daugiau nei 1000 eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą.

Seimo patvirtintame įstatyme numatoma, jog žmonėms pakaks kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.

Skaičiuojama, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, iš viso vartotojai ilguoju laikotarpiu galės sutaupyti iki 500 mln. eurų, sumokėdami mažiau palūkanų. Sutaupyta suma galės būti skiriama vartojimui ar investuojama.

Būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.

Kas pasikeis banko paslaugų gavėjams?

Procedūra gerokai supaprastės: žmonėms užteks kreiptis į naująjį būsto paskolos davėją, nebereikės rūpintis įkeičiamo nekilojamojo turto (NT) vertinimu (o jeigu reikėtų, jam būtų atlygintos patirtos išlaidos), taip pat jiems nereikės kreiptis į pirmąjį paskolos davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT antrine hipoteka.

Maža to, nuo šiol refinansavimo procesas bus nemokamas. Tai reiškia, kad pradinis ir naujasis būsto paskolos davėjai negalės vartotojui taikyti jokių savo nustatytų mokesčių, naujasis paskolos davėjas turės prisiimti NT vertinimo, notaro ir hipotekos išlaidas.

Be to, pradinis bankas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, bus suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi žmonėms atsiras daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų, net ir nekeičiant kredito davėjo.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. Natūralu, jog supaprastinto refinansavimo teisinis reguliavimas turės teigiamą įtaką tiek žmonėms, tiek Lietuvos ekonominei situacijai.

Įstatymas įsigalioja nuo 2025 metų vasario 1 d., todėl žmonės supaprastinto refinansavimo galimybe galės pasinaudoti jau netrukus.