Tiesa, Vilniaus pirminės rinkos rezultatas, vertinant visus vienuolika šių metų mėnesių, jau yra beveik penktadaliu didesnis nei visų praėjusių metų rezultatas (atitinkamai, 3 209 ir 2 698). Kaune jis „pasivijo" 2023–iuosius (730 ir 727), o Klaipėdoje kol kas atsilieka – per šiuos metus realizuotas 241 butas ir kotedžas, pernai per visus metus – 274. Taigi, atotrūkis tarp sostinės ir kitų didmiesčių pirminių rinkų išaugo.

„Sezoninis“ rinkos sulėtėjimas gali būti susijęs ir su rinkimais

„Per paskutinius 5-6 metus, tik 2021 m. išsiskyrė rinkos aktyvumo augimu paskutiniais metų mėnesiais. Tad šie metai ir praėjęs lapkritis – niekuo neypatingas, stebimas sezoninis metų pabaigos sulėtėjimas. Iš kitos pusės, pavyko išlaikyti ir net simboliškai, vienu vienetu pagerinti spalio mėn. rezultatą, taigi, toliau galime deklaruoti rinkos atsigavimą sostinėje. Pasiūla pasipildė gan stipriai, tačiau bendras asortimentas išliko tame pačiame lygyje. Kainos taip pat koregavosi tik simboliškai", – apibendrina „Citus" analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.

Jos teigimu, ramesniam mėnesiui įtakos turėti galėjo ir Seimo rinkimai Lietuvoje ar net prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes naujų politinių sprendimų laukimas paprastai ekonomiką kiek atvėsina. Ekspertė prognozuoja, kad gruodis taip pat išliks panašus, nes jau prasidėjęs prieššventinis maratonas žmonių mintis nukelia į pasiruošimą Kalėdoms ir metų pabaigai. Tačiau, jos nuomone, kitų metų pradžioje turėtume vėl sulaukti paklausos augimo ir, tikėtina, spartesnio kainų didėjimo.

Projektas „Kaip Niujorke“. Bendrovės „Citus“ nuotr.

Išaugo ekonominės klasės būstų paklausa

Praėjusį mėnesį Vilniuje susitarta dėl 242 ekonominės klasės (apie 63 proc. visų sandorių), 116 vidutinės (apie 30 proc.) ir 29 prestižinės klasės (apie 7 proc.) būstų. Panašūs skaičiai fiksuoti ir ankstesnį mėnesį, o lyginant su praėjusiais metais, ekonominės klasės būstų dalis bendroje paklausoje išaugo apie 40 proc.

Naujai pasiūloje per mėnesį atsirado 397 nauji būstai (357 butai ir 40 kotedžų) penkiuose naujuose projektuose. Šiuo metu asortimentą Vilniuje sudaro 5 352 būstai – 0,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį, beveik 24 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 21 proc. daugiau nei lapkričio pabaigoje, prieš metus. Šiuo metu ekonominės klasės būstai sudaro 61 proc. (3 249 vnt.), vidutinės – 28 proc. (1 520), prestižinės – 11 proc. (583). Taigi, pasiūla ir paklausa pagal klases yra suderinta.

Projektas „Mūnai by Citus“.

„Citus“ vizualizacija

Klaipėdoje kainos mažėjo ryškiausiai

Kaune ir Klaipėdoje pokyčiai – mažesni, tačiau įvairesni. Laikinojoje sostinėje lapkritį pasiūla mažėjo beveik trimis proc., iki 1 052 būstų. Nuo metų pradžios būstų „sandėlis" ūgtelėjo apie 10 proc., per metus – apie 8 proc. Tiesa, Kaune lapkritį nebuvo jokių naujienų – nestartavo nei naujų projektų, nei naujų anksčiau pradėtų projektų etapų.

Uostamiestyje asortimentas per mėnesį padidėjo 3,5 proc. ir pasiekė 509 būstus. Pirkėjams pristatytas vienas naujas anksčiau pradėto projekto etapas su 27 butais. Beje, šių metų pradžioje pasiūla Klaipėdoje buvo beveik 7 proc. didesnė, nors per metus ji išaugo apie 11 proc.

Naujo būsto kainos Vilniuje ir Kaune per mėnesį taip pat beveik nepasikeitė. Statistiškai, vidutinė butų pasiūlos vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje sumažėjo 2 Eur (0,06 proc.) iki 3 390 Eur/kv. m, o per praėjusius 12 mėn. augo 2,57 proc. Kaune per mėnesį padidėjo 0,32 proc., iki 2 803 Eur/kv. m, o per metus – 7,81 proc.

Klaipėdoje fiksuotas kiek didesnis statistinės vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sumažėjimas: ji per mėnesį susitraukė 3,83 proc., nuo 2 269 iki 2 182 Eur/kv. m. Analitikų teigimu, taip įvyko ir dėl žemesnių startavusio projekto etapo kainų, ir dėl plėtotojų veiksmų, siekiant suaktyvinti paklausą. Šis sumažėjimas sąlygojo ir mažėjimą lyginant su paėjusių metų lapkričio kainomis: tuomet jos siekė 2 213 Eur/kv. m ir buvo 1,41 proc. aukštesnės.