Tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos, 14 proc. Latvijos ir 9 proc. Estijos gyventojų šią vasarą planuoja dirbti be atostogų. Pastebėtina, kad daugiau vyrų nei moterų ketina atsisakyti poilsio. Lietuvoje šiltuoju sezonu atsisakyti atostogų ketina penktadalis 20-24 metų žmonių. Lyginant šalies miestus, dažniausiai dirbą be atostogų šią vasarą rinksis Klaipėdos gyventojai.

Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige" užsakymu „NielsenIQ" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Svarbu įsivardinti, kodėl renkamės neatostogauti

„Darbas be atostogų gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Įmonėje kuriame aplinką, padedančią darbuotojams harmoningai derinti darbo ir poilsio laiką. Pastebime, kad kolegos nebeima visų atostogų tik vasarą. Populiaru išvykti ilsėtis balandį, gegužę, rugsėjį, kai šiltose šalyse jau galima pajusti vasarą ir dar sutaupyti, nes aktyvusis sezonas būna dar neprasidėjęs arba jau pasibaigęs. Tai labai padeda didesnėse komandose užtikrinti sklandų darbą vasarą", – kalba pranešime cituojama draudimo bendrovės „Gjensidige" Žmonių ir kultūros vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė.

Pasak ekspertės, įmonėje žmonės kas penkerius darbo metus gauna po vieną papildomą atostogų dieną, penkias dienas žiemos atostogų, gimtadienio laisvadienį, dieną sau. „Papildomos laisvos dienos padeda darbuotojams pasiilginti ilguosius savaitgalius ir taip atostogauti dažniau. Lankstaus darbo kultūra suteikia žmonėms galimybę padirbėti prie jūros ar sodybose, kur po darbo galima dar pasidžiaugti gamta ir atsipalaiduoti. Taip žmonės subalansuoja savo darbo ir poilsio laiką ir visus metus išlieka energingi", – pastebi R. Rakštelienė.

Klinikos „InMedica" gydytoja psichiatrė Aurelija Vaitkevičienė neigiamai vertina darbuotojų apsisprendimą neatostogauti. „Visada svarbu įsivardinti priežastis, kodėl apsisprendžiama dirbti be atostogų: dėl noro daugiau užsidirbti, dėl nesugebėjimo laiku susitvarkyti su užduotimis, o gal tiesiog, dėl nepilnavertiškumo komplekso, kai asmuo jaučiasi svarbus tik tiek, kiek sugeba įsitvirtinti ir išsilaikyti darbe", – sako gydytoja psichiatrė.

Jos teigimu, darbdavys visada turėtų būti suinteresuotas geru darbuotojo poilsiu, nes jei dirbantis žmogus nemoka ilsėtis, jis nemokės ir dirbti. „Jei vadovas nepalaiko darbuotojo siekio dirbti be atostogų, tokiam darbuotojui pasisekė, tačiau jei darbdavys skatina dirbti neatostogaujant, verta pagalvoti apie darbo keitimą, nes darbas be efektyvaus poilsio, kasdienė įtampa ir nepatenkinti darbuotojo lūkesčiai gali būti perdegimo sindromo priežastimi", – vardija pranešime cituojama A. Vaitkevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pirmiausia darbo našumo sumažėjimas rodo, jog darbuotojui būtina atsipūsti. „Kai tai pačiai užduočiai atlikti reikia daugiau laiko nei įprastai, tai yra signalas, kad darbuotojui būtinas poilsis. Be to, sutrikęs miegas, vidinė įtampa ir anksčiau džiuginusių pomėgių netekimas signalizuoja apie būtinybę planuoti atostogas", – sako gydytoja psichiatrė.

Freepik nuotr.

Trys savaitės – optimali atostogų trukmė

A.Vaitkevičienės teigimu, atostogų periodiškumas labai individualus dalykas, tačiau trumpos kelių dienų atostogos ar ilgesni savaitgaliai kartą į ketvirtį bei kartą į metus 2-3 savaičių atostogos yra tinkamas variantas dirbančiam žmogui.

„Rekomenduotina bent kartą per metus atostogauti ne trumpiau kaip 3 savaites. Tai yra optimali atostogų trukmė, nes vien „persijungimui" iš darbo į poilsio režimą reikia 5-7 dienų. Tiek pat reikia ir pasiruošimui grįžti į darbą. Taigi, iš trijų savaičių lieka 7-9 dienos pilnaverčio poilsio. Žinoma, jis tokiu bus tik tada, kai atostogausite be profesinių įsipareigojimų, žadintuvo, griežto plano ir skambučių iš darbo", – kalba gydytoja psichiatrė.

Pasak A. Vaitkevičienės, kelių dienų poilsis yra vertingas tuomet, kai reikia trumpam sustoti, pasisemti jėgų, tačiau toks laikotarpis jokiu būdu neatstoja pilnaverčių atostogų. Gydytoja atkreipia dėmesį ir į atostogų reglamentavimą: „Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, numatyta, kad vienos atostogos per metus negali būti trumpesnės nei 10 darbo dienų."

Poilsio metu ji pataria užsiimti visiškai priešinga nei darbinė veikla. „Intelektinį darbą dirbančiam žmogui, pavyzdžiui, dėstytojui, nereikėtų siūlyti atostogaujant paskaityti rimtą veikalą, nes tuomet jis tikrai nepailsės! Taip pat ir griovius kasantis žmogus vargu ar galės pailsėti mūrydamas sieną. Bet kelionės, kopimas į kalnus ar gulėjimas prie jūros būtų tinkama veikla", – sako A. Vaitkevičienė.

Žmonės, dirbantys be atostogų, pasak gydytojos, patiria daug sveikatos sutrikimų. „Sutrikęs miegas, nerimas, įtampa, virškinimo sutrikimą ar panikos atakos gali atsirasti nuo darbo be poilsio. Sunkų sutrikimą – perdegimo sindromą – lydi visiškas emocinis išsekimas ir motyvacijos dirbti netekimas. Paprastai tokie žmonės nesugeba dirbti, o tai lydi ir įvairios nemalonios pasekmės. Japonijoje netgi yra nustatyti keli tūkstančiai atvejų, kai žmonės mirė dėl nuovargio darbe. Toks reiškinys yra vadinamas „karochi". Lietuvoje to dar nėra užfiksuota, tačiau būtų gerai, kad toks reiškinys mūsų šalies darbuotojus aplenktų ir jie tinkamai rūpintųsi savo poilsiu", – apibendrina A. Vaitkevičienė.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.