Hibridiniu formatu vykusiame renginyje dalyvavo ir pasisakė aukšto lygio Lietuvos ir Ukrainos vyriausybinių institucijų vadovai – Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir viceministrė Jovita Neliupšienė, Ukrainos pirmoji vicepremjerė, ekonomikos vystymo ir prekybos ministrė Yulia Svyrydenko ir ministrės pavaduotojas Taras Kachka, infrastruktūros ministro pavaduotojas Mustafa Nayyem, bendruomenių ir teritorijų plėtros viceministras Ivan Lukeria, Europos parlamento narys Andrius Kubilius, Europos Komisijos, Pasaulio banko, Ukrainos regionų, abiejų šalių įvairių sričių ekspertai, Lietuvos verslo atstovai, taip pat ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Gedvilas. 

Statybos sektorius Ukrainai

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotr.

LPK viceprezidentas dalyvavo ekspertų diskusijoje „Skubaus atstatymo prioritetai ir darbai“, kur pasisakė už tvarius Ukrainos infrastruktūros atstatymo sprendimus, pasitelkiant ir skaitmenines objektų projektavimo technologijas, bei akcentavo, kad „Lietuvos statybos verslo veiklai Ukrainoje yra svarbu gauti paramą apdraudžiant siunčiamus dirbti į Ukrainą specialistus bei vežamas ten statybines medžiagas bei įrangą“. D. Gedvilas pažymėjo, kad draudimo klausimai aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių verslui Ukrainoje, todėl jie aptartini ir ES lygmeniu. D. Gedvilas taip pat pasiūlė Lietuvos institucijoms įtraukti verslo atstovus į Ukrainos atstatymui skirtų konkrečių paramos Lietuvos verslui priemonių aptarimą. 

Ką būtina padaryti pirmiausia

Konferencijoje, dalijasi ministerija, aptarta, kad reikia sutelkti dėmesį į svarbiausias ekonomines ir socialines bėdas, kurios spręstinos neatidėliojant. Pirmiausia būtina kuo skubiau sudaryti galimybes Ukrainos verslui parduoti prekes, paslaugas ir žemės ūkio produkciją, ruoštis ateinančiam šildymo sezonui. Todėl vienas prioritetų – transporto koridorių atkūrimas, nes Rusijos okupantai sunaikino apie 300 tiltų, geležinkelio ir pasienio kontrolės punktų. Dabartinė tiesioginė žala Ukrainos infrastruktūrai jau viršija 130 milijardų dolerių.

Šiuo metu Ukrainos biudžeto pajamos padengia mažiau nei pusę išlaidų po Rusijos invazijos ir šalis kas mėnesį turi skolintis 5 mlrd. USD nuostoliams padengti – dalis iš jų yra būtina viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams mokėti. Ukrainos BVP šiais metais susitrauks mažiausiai 35 proc., nors prieš karą buvo tikimasi, kad jis augs 3 proc.

Demokratinės valstybės rengiasi Ukrainos pergalei ir atkūrimui

Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės ieško perspektyvų – diskusijos dėl šalies atkūrimo įvyko ne tik Vilniuje, bet ir Lugane (Šveicarija) bei dar keliuose miestuose. Tai svarbi žinia visam pasauliui – demokratinės valstybės rengiasi Ukrainos pergalei ir atkūrimui.

Parama šalį pasiekia iš ES, JAV, taip pat ir nacionalinių vyriausybių – tik šią savaitę Lietuvos Vyriausybė patvirtino 10 mln. paramą, o bendra Lietuvos parama, įskaitant skiriamą pabėgėliams priimti, siekia apie 0,5 mlrd. eurų. Ukrainos ekonomika stabilizavosi po pirminio karo šoko, o ukrainiečių dvasia ir ryžtas prikelti šalį yra labai stiprūs.

Kol kas sunku apskaičiuoti, rašoma pranešime, tikslią rekonstrukcijai reikalingų lėšų sumą – minimos nuo 500 iki 750 mlrd. eurų sumos, tačiau, kai kuriais skaičiavimais, tam prireiks daugiau kaip 1 trilijono eurų. Kalbėta, kad Ukrainai atkurti turėtų būti panaudotos užsienio bankuose įšaldytos Rusijos ir jos oligarchų lėšos.

Trys dedamosios: „rankos“, „smegenys“ ir „grūdai“

Konferencijos metu teigta, kad ilgalaikei Ukrainos ekonomikos ateičiai svarbiausios trys dedamosios: „rankos“, „smegenys“ ir „grūdai“.

„Rankos“ – tai gamyba ir infrastruktūra, kuri šiuo metu sugriauta. Jai atkurti prireiks laiko ir investicijų. Kijevo ekonomikos mokyklos duomenimis, sunaikinta mažiausiai 1123 vidurinio ir aukštojo mokslo mokyklos, 621 vaikų darželis, 643 sveikatos priežiūros įstaigos, 2912 mažmeninės prekybos įstaigų.

„Smegenys“ – informacinės ir ryšių technologijos. Kalbėta, kad svarbu pereiti į kitą – aukštesnį – lygį. Ukrainiečiai neslepia ambicijų imtis esminės transformacijos ir tapti viena labiausiai skaitmenizuotų pasaulio šalių.

„Grūdai“ – žemės ūkis. Atkuriant Ukrainą, reikėtų susitelkti ne į tai, kaip pasiekti iki karo buvusį žemės ūkio lygį, bet į pastangas jį modernizuoti, kad Ukraina galėtų pateikti ir eksportuoti gerokai daugiau žemės ūkio produkcijos, nei iki šiol. Siekiant šio tikslo ir sklandesnės integracijos į ES būtų, verta nutiesti geležinkelio „Rail Baltica“ atšaką į Ukrainą.