Padažnėjus klimato atšilimo reiškiniams (liūtys, sausra, karštis), pasikeitė ir visuomenės požiūris. Tapo suprantamas vienas pagrindinių darnaus miestų vystymosi koncepcijos tikslų – padaryti miestus saugiais, atspariais (stichinėms nelaimėms) ir darniais, užtikrinti visiems gyventojams prieigą prie prieinamos (lengvai pasiekiamos), patikimos, darnios ir modernios energijos. Matydamos centrinės valdžios pastangas, savivaldybės pradeda suprasti Klimato kaitos programos ir darnaus vystymosi koncepcijos svarbą.

Pastarąjį pusmetį stipriai išaugo susidomėjimas galimybėmis panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) visuomeninės paskirties pastatuose. Savivalda vis dažniau klausia architektų – kaip teisingai atrinkti statybines medžiagas, atitinkančias Klimato kaitos programai skirtas lėšas, kaip suderinti su darnaus miestų vystymosi koncepcija.

Daugiausia paklausimų gauta (iš savivaldybių ir gyventojų) dėl saulės energijos sistemų, kurioms numatytos kompensacinės išmokos (fiziniams asmenims). Dažniausia klausiama: ką geriau ir efektyviau naudoti – ar saulės fotovoltinius elementus, skirtus gaminti ekologišką elektros energiją, ar saulės kolektorius karšto vandens paruošimui? Ką daryti karštą lietuviškos vasaros dieną, kai saulės fotovoltinių elementų sistemos įkaista iki 80°C ir automatiškai atsijungia?

Klimato kaitos programa turi būti ne tik ekologiška elektros energija pagrįsta ekonominė plėtra ir visuomenės gerovės siekis. Tai gilesnė koncepcija, paliečianti vartojimo stilių, keičianti pagrindinių vertybių nuostatas. Kęstutis Girdzijauskas

Vokietijos gamintojas „Nelskamp“ siūlo patentuotą hibridinę sistemą „2Power“, kuri sujungia abi sistemas į vieną modulį ir tiekia elektros energiją, karštą vandenį. „2Power“ moduliai veikia sumuštinio principu. Modulio viršuje yra saulės fotovoltiniai elementai, skirti elektros energijai gaminti. Apatinėje saulės modulio dalyje tekantis skystis šilumą perduoda į karšto vandens šilumos kaupiklį. Tokiu būdu fotovoltinių elementų temperatūra mažėja, o sistema tiekia daugiau energijos. Pažangi „2Power“ sistema pasižymi geriausiu efektyvumu, pagamindama 15% daugiau elektros energijos, nei tokio pat dydžio paprasta fotovoltinė panelė be aušinimo.

Specialistus domina, ar yra galimybė montuoti saulės energijos sistemas ant betoninių čerpių „Climalife“, turinčių orą valančių savybių. Vokiečių kompanija „Nelskamp“ yra sukūrusi tokią rūšį čerpių, kurios perdirba NOx esančius ore, paversdamos juos nitratais, prilimpančiais prie stogo. „Climalife“ čerpės yra padengtos specialiu „Longlife“ paviršiumi, kuris nuplauna prilipusius prie stogo nitratus, sudarydamas iki 10 proc. leistino nitratų kiekio geriamam vandeniui. Tokia aktyvia aplinkosauga mažiausiai 30 metų galima „valyti“ miestus ir miestelius. 

Kiek gi oro išvalo toks stogas? 200 kv. m stogas išvalo per metus tiek teršalų, kiek jų išmeta Euro4 variklį turintis lengvasis automobilis, kuris nuvažiuoja 17000 km per metus. Yra pasiūlymų dalį lėšų, gautų iš automobilių taršos mokesčio, nukreipti į NOx perdirbimui (oro taršos valymui) skirtą kompensacinį fondą. Tai įgalintų kompensuoti bent po 5 €/kv. m orą valančio stogo kainos ir paskatinti gyventojus investuoti į aktyvią aplinkosaugą.

Klimato kaitos programa tūri būti ne tik ekologiška elektros energija pagrįsta ekonominė plėtra ir visuomenės gerovės siekis, tai gilesnė koncepcija, paliečianti vartojimo stilių, keičianti pagrindinių vertybių nuostatas, formuojanti ir palaikanti ekologišką būties filosofiją. Mąstyk ekologiškai, rinkis kokybę!

UAB „Progressus Group“ informacija