Dividendai – ne tik finansinė grąža, bet ir atsakomybė
2025-01-09 09:11
Lietuvoje įstatymai reglamentuoja, kada ir kaip dividendai gali būti skirstomi, užtikrinant, kad būtų išlaikomas įmonės mokumas ir akcininkų teisės.

Aistė GERVELĖ, „Pretax“ steigėja ir vadovaujanti partnerė
Minimos įmonės
Pretax, UAB
Kada įmonė gali mokėti dividendus?- įmonė būtų uždirbusi pelno ne tik einamaisiais metais, tačiau ir turėtų skirstytino pelno, kuris yra per visą įmonės gyvavimo laikotarpį sukauptas pelnas ir nuostoliai, sumažinti anksčiau išmokėtais dividendais.
- būtų sudaryti rezervai, kurie yra formuojami iš pelno (pvz., privalomasis rezervas),
- įmonės finansinė padėtis (pinigų srautai) leidžia įmonei skirti lėšų dividendams mokėti ir įmonė neturi pradelstų skolų.
„Remiantis įstatymais, sprendimas dėl dividendų turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Paskirti dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad dauguma dividendų turėtų būti išmokami gegužės mėnesį. Tačiau yra ir išimčių, kai įmonės skiria tarpinius dividendus per finansinius metus. Tarpinių dividendų skyrimas taip pat reglamentuojamas. Tokiu atveju turi būti parengtas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir, jei tokios įmonės ataskaitos turi būti audituojamas, turi būti atliktas auditas. Papildomas reikalavimas tarpiniams dividendams – jei finansiniais metais jau buvo skirti tarpiniai dividendai, tai kitus tarpinius dividendus skirti galima ne anksčiau nei po 3 mėnesių“, – teigia „Pretax“ steigėja ir vadovaujanti partnerė Aistė Gervelė.
Finansų ekspertė priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį, kad dividendus mokėti avansu draudžiama, išimtis yra mažosios bendrijos (MB), kurių nariai gali išsimokėti dividendus avansu. Vis dėlto ir čia nederėtų pamiršti, kad apskaičiavus galutinį pelną ir paaiškėjus, jog MB narys išsimokėjo didesnę sumą nei skirstytinas pelnas, ją privalo grąžinti įmonei.
Praktiniai dividendų skyrimo aspektai ir mokestinės rizikos
Lietuvoje dividendai privalo būti mokami tik pinigine forma. Visi kiti sandoriai būtų mainų sandoriai, pvz., įmonė sutarė (žodžiu) su akcininku, kad dividendus sumokės įmonės turtu, kurių vertė vienoda. Nepaisant to, kad pinigai nebūtų pervedami iš įmonės akcininkui ir iš akcininko įmonei, formaliai (apskaitos ir mokesčių atžvilgiu) toks sandoris išsiskaidytų į 2 sandorius – dividendų mokėjimas ir turto pardavimas akcininkui. Šie sandoriai apmokestinami atskirai pagal tokius sandorius reglamentuojančius mokesčių įstatymus.
Pasak A. Gervelės, teisę gauti dividendus turi tie asmenys, kurie dividendų paskelbimo dienos pabaigoje buvo įmonės akcininkai. Ši teisė taip pat gali būti perleista. Perleidimas mokestine prasme reiškia, kad teisė gali būti parduota arba padovanota. Tokiu atveju svarbu įsivertinti sandorio mokestines pasekmes, kurios skiriasi, priklausomai nuo to, ar perleidimas vyksta tarp fizinių ar juridinių asmenų.
Praktikoje nutinka, kad, paskyrus dividendus, pasikeičia įmonės finansinė padėtis ir neužtenka finansinių lėšų dividendams išmokėti, todėl tokie dividendai būna perkvalifikuojami į paskolas. Tokiu atveju kyla rizika, kad toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip akcininko paskola dividendams (sau) išmokėti, o tokios paskolos palūkanos bendrovei gali būti pripažintos neleidžiamais atskaitymais, t. y. tokiomis palūkanomis negalima mažinti pelno mokesčio.
„Dividendų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo to, ar gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniams asmenims taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį išskaičiuoja ir sumoka pati įmonė (kalbant apie MB, GPM susimoka pats narys). Juridiniams asmenims, ypač Lietuvos mokesčių rezidentams, taikomas palankus režimas – jei juridinis asmuo turi bent 10 proc. akcijų ir jas išlaikė bent metus (arba ketina išlaikyti), dividendai nėra apmokestinami.
Nors dividendai yra svarbus akcininkų grąžos šaltinis, tačiau į sprendimą juos išmokėti reikia žiūrėti itin atsakingai“, – sako „Pretax“ vadovaujanti partnerė.
Komentaras
2025-11-06 14:02
Nuo kitų metų pradžios daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje savo algalapiuose išvys pokyčių – minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 1 038 iki 1153 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro. Tai vienas didesnių pastarųjų metų šuolių. Nors šis sprendimas neabejotinai dž...
2025-11-06 13:59
2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42 700 kv. ...
2025-11-04 15:41
Verslo ginčai – neišvengiama realybė, o vis daugiau įmonių jų sprendimui renkasi arbitražą: greitesnę, lankstesnę ir konfidencialią alternatyvą teismui. Tačiau tam, kad arbitražas iš tiesų būtų veiksmingas, nepakanka vien įtraukti arbitražinę išlygą į sutartį – būtina atsakingai pasirinkti arbitražo...
2025-10-27 12:57
Lietuvos banko sprendimu nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10 proc. vietoje iki šiol galiojusios minimalios 15 proc. ribos. NT ekspertų teigimu, tai – naujakuriams itin reikšmingas ir rinkoje pastebimus pokyčius tikrai lemsiantis sprendimas, kuris, tikėtina, ...
2025-10-23 11:08
Ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonių restruktūrizavimas vis dažniau tampa gelbėjimosi ratu verslui, tačiau kartu – sudėtingu išbandymu partneriams bei kreditoriams. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pozityvus procesas, leidžiantis išsaugoti veiklą ir darbo vietas. Vis dėlto už gražios idėjos sly...
2025-10-21 08:28
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys 1000 narių Kauno ir Marijampolės regionuose, pažymi, kad politinis siekis iš padidintų mokesčių surinktas lėšas skirti šalies gynybai yra suprantamas ir savalaikis.
2025-10-16 14:58
Vilnius yra sparčiai augantis miestas – neseniai tapome didžiausiais Baltijos šalyse. Čia kasmet atvyksta vis daugiau žmonių dirbti, mokytis, kurti šeimas bei verslus. Lietuvoje nėra kitų vietų, siūlančių tiek galimybių, todėl turime tai labai vertinti. Su šia plėtra kyla ir natūralus iššūkis – žmon...
2025-10-15 14:54
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
2025-10-13 08:35
Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje laikomas viena patikimiausių investicijų formų. Nors įsigyti jį tik kaip gyvenamąjį būstą sau tebėra dažnas pasirinkimas, kiti savo NT nutaria išnuomoti. Apie tai, kokie veiksniai lemia, ar nuoma bus finansiškai naudinga, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srit...
2025-10-08 13:28
Įmonės apskaitos tvarkymas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta užduotis. Tačiau stokojantiems patirties ji gali kelti daug iššūkių. Anot buhalterinių paslaugų bendrovės „Buhalterės.lt“ vadovo Laimio Jančiūno, savarankiškai tai darantys uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ar mažųjų bendrijų (MB) dažnai d...
2025-10-02 14:27
Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus – „Eurostat" duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą. Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, ...
2025-10-01 09:42
Įsivaizduokite situaciją: jūsų darbo grafike aiškiai pažymėtos laisvos dienos, tačiau darbdavys paprašo (ar net nurodo) ateiti dirbti. Atlyginimo dieną paaiškėja, kad už tokį darbą sumokėta ne dvigubai, kaip numato Darbo kodeksas, o gerokai mažiau. Ar darbdavys gali taip elgtis?
2025-09-25 13:06
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies visus gyventojus, turinčius nekilnojamojo turto, – nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Kartu keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnoj...
2025-09-24 14:18
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas, konferencijoje kalbėdamas tema „Ateities gairės: kur link juda viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje?“ apžvelgė viešųjų pirkimų viziją. Atsakydamas į klausimą, kur link juda viešųjų pirkimų sistema, VPT vadovas, sakė, jog ji turėtų judėti link...
2025-09-23 10:29
Konversijų projektai šiandien tampa vienu svarbiausių miestų plėtros instrumentų. Jie leidžia prikelti naujam gyvenimui senus, savo pirminę funkciją praradusius pastatus ar ištisas teritorijas – buvusias gamyklas, sandėlius, administracinius ar net sakralinius objektus. Tačiau šios konversijos kol k...
2025-09-22 13:42
Lietuvos gyventojai aktyviau investuoja į saulės energiją ir energetinio efektyvumo sprendimus. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius vidutinė paskolos suma šioms investicijoms siekė 7 tūkst. eurų, o išduotų paskolų skaičius išaugo 13 proc., rodo „Luminor“ banko duomenys. Kas lemia šią tendencij...
2025-09-19 06:50
Statybų sektorius Lietuvoje jau ne vienerius metus nepraranda „lyderio“ pozicijų pagal įsiskolinimus ir bankroto riziką. Iš paskos vejasi prekybos, transporto bei gamybos įmonės, kuriose taip pat gausu pradelstų skolų. Skolų problema versle yra nuolatinė ir ji paliečia ne tik pažeidžiamus sektorius....
2025-09-18 11:10
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ investuoja į ryšio saugumą ir atnaujina šviesolaidžio tinklo magistralę. Įmonės investicija, kuri siekia 1 mln. eurų, sumažins riziką, kad nutrūktų gyvybiškai svarbus ryšys, nuo kurio priklauso bankų, sveikatos priežiūros, elektros tiekimo ir kitų itin svarbių siste...
2025-09-15 10:44
Lietuvoje vidurinė klasė dažnai apibūdinama kaip „nei turtingi, nei vargšai“ – neuždirbantys tiek, kad galėtų nevaržomai skolintis ar investuoti, tačiau jau per daug, kad gautų socialines išmokas. Didžiausią mokesčių naštą nešanti grupė neturi užtikrinto saugumo – nei dėl būsto, nei dėl santaupų.
2025-09-10 12:06
Per pastaruosius 50 metų Lietuvoje žiemos tapo trumpesnės – sniego danga išsilaiko vidutiniškai 17 dienų trumpiau, o jos maksimalus storis sumažėjo 3,5 cm. Vasarą daugėja sausrų ir ekstremalių reiškinių: stiprių liūčių, vėtrų. Akivaizdu, kad šie pokyčiai veikia ne tik gamtą, bet ir palieka vis ryške...



























































| www.julija.eu