Įsigaliojus įstatymo pataisoms, po 2016 m. sausio 1 d. parduodamam nekilnojamajam turtui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nustatyta pajamų mokesčio lengvata, kuri buvo taikoma, jei nuo to turto įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn praėjo 5 metai, galios tuo atveju, kai turtas nuosavybėje bus išlaikytas 10 metų.

Tačiau šis įstatymo pakeitimas (dviguvai prailgintas terminas – red. past.) taikomas kitam nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamajam turtui.

Taip pat išlieka galioti lengvatos pajamoms, gautoms už gyvenamojo būsto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, nustatytos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose. Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis būstas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, buvo išlaikytas trumpiau nei 2 metus, bet jį pardavus gautos pajamos per vienerius metus panaudojamos kito būsto įsigijimui, tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Tam tikri išskirtiniai turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai numatyti, kai parduodamas paveldėtas, gautas dovanų, grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turtas ir pan. Pavyzdžiui, kai parduodamas paveldėtas turtas, iš pajamų, gautų pardavus šį turtą, gali būti atimama turto vertintojų nustatyta jo įsigijimo kaina (turto kaina jo paveldėjimo metu – red. past.).

Turto įsigijimo kaina laikomos ir visos tam turtui pastatyti gyventojo ar sutuoktinio lėšos, kai būstą pastato pats gyventojas, bei išlaidos, patirtos šio turto rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui – kaip tokie darbai apibrėžti Statybos įstatyme. Tačiau paprasto remonto išlaidos statinio (būsto) įsigijimo kainai nepriskiriamos. Kai gyventojai įsigyja neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus ar neįrengtus namus arba kitas neįrengtas patalpas, ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai išleidžia pinigų, apskaičiuojant šių patalpų įsigijimo kainą prie sumos, sumokėtos įsigyjant turtą, pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų išlaidų suma. Į ją įtraukiama ir šiems tikslams pasiskolintų bei sugrąžintų lėšų dalis.

Tačiau šiais atvejais gyventojo patirtos išlaidos (tiek nuosavos, tiek skolintos lėšos) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Jei turto įsigijimo ir išlaidų dokumentai neišsaugoti ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama, todėl GPM skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą.

Statybunaujienos.lt: Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimams, galimybė pasinaudoti GPM lengvata parduodant nekilnojamąjį turtą nutolo dvigubai: ši lengvata bus taikoma, kai nuo būsto įsigijimo iki jo pardavimo bus praėję ne 5, o 10 metų. Tačiau mokėti 15 proc. GPM nuo skirtumo tarp turto pardavimo ir to turto įsigijimo kainų teks ne visiems.