Darbuotojai praranda galimybę apginti savo teises: VDI įvardijo 5 dažniausias klaidas

Terminų praleidimas ir netinkamai pateiktas prašymas
Į darbo ginčų komisiją (DGK) dėl individualaus darbo ginčo paprastai galima kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Neteisėto atleidimo, nušalinimo nuo darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais taikomas trumpesnis – vieno mėnesio – terminas.
Praleistą terminą DGK gali atnaujinti, jeigu pripažįsta jo praleidimo priežastis svarbiomis. Kiekviena situacija vertinama individualiai. Jei terminas neatnaujinamas, per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo galima kreiptis į teismą.Kita dažna klaida – nepasirašytas prašymas. Jis turi būti pateiktas taip, kad būtų galima nustatyti pareiškėjo tapatybę ir patikrinti dokumento autentiškumą. Prašymą būtina pasirašyti fiziniu arba elektroniniu parašu.
Pasirašytą prašymą galima siųsti elektroniniu paštu, registruotuoju laišku arba pateikti artimiausiame VDI teritoriniame skyriuje. Taip pat dokumentus galima pateikti per elektroninių paslaugų sistemą „Mano VDI“. VDI rekomenduoja naudotis pavyzdine prašymo forma.
Neaiškūs reikalavimai ir įrodymų trūkumas
Darbuotojai neretai nenurodo, ko konkrečiai siekia, arba savo reikalavimus suformuluoja pernelyg abstrakčiai. Pavyzdžiui, prašo tiesiog „išspręsti problemą“, tačiau neįvardija, kokios teisės buvo pažeistos ir kokio sprendimo tikisi.
Jeigu reikalaujama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją ar kitą išmoką, būtina nurodyti konkrečią sumą. Taip pat prašyme reikia išdėstyti ginčui reikšmingas aplinkybes ir pateikti turimus įrodymus.Jais gali būti darbo sutartis, įsakymų kopijos, atsiskaitymo lapeliai, elektroniniai laiškai, SMS žinutės, garso ar vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai.
VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pabrėžia, kad tinkamai parengtas prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai padeda DGK įvertinti ginčo aplinkybes ir priimti sprendimą.
Kada kreiptis į darbo ginčų komisiją, o kada – į VDI?
Dar viena darbuotojų klaida – DGK teikiami reikalavimai, kurie nepriskirti jos kompetencijai. Darbo ginčų komisija nagrinėja individualius darbo ginčus ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Ji gali įpareigoti kitą šalį atkurti pažeistas teises, priteisti turtinę ar neturtinę žalą, nutraukti arba pakeisti teisinius santykius.
Tačiau jeigu darbuotojas nori pranešti apie galimą darbo teisės pažeidimą ir inicijuoti patikrinimą, kreiptis reikėtų į VDI. Tai aktualu pranešant apie neužtikrinamas saugias darbo sąlygas, nelegalų darbą, psichologinį smurtą ar netinkamą darbo laiko apskaitą.Atlikusi patikrinimą, VDI gali nustatyti pažeidimus ir pareikalauti juos pašalinti arba surašyti pažeidimų protokolą.
Todėl prieš kreipiantis svarbu aiškiai apsibrėžti tikslą: norint apginti individualias pažeistas teises ir išspręsti darbo ginčą, reikia kreiptis į DGK, o norint pranešti apie galimą pažeidimą ir paskatinti patikrinimą – į VDI.



































































| www.julija.eu