Elektros rinkos atvėrimo procese – „Drugelio efektas“, arba kokias pasekmes visai rinkai turės nesuvaldytos vienos įmonės rizikos
2022-08-23 09:22
Įvykiai, susiję su „Perlas energijos“ veiklos stabdymu bei elektros rinkos liberalizavimu Lietuvoje, privertė prisiminti „Drugelio efektu“ vadinamą chaoso teorijos metaforą, kurios vizitine kortele yra virtęs posakis, kad drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase. Perfrazuokime jį ir iš fantastikos žanro akimirksniu atsidursime realybėje – nenumatytos ir nesuvaldytos vienos įmonės rizikos ne tik kelia chaosą elektros rinkos liberalizavimo procese, bet ir griauna vartotojų pasitikėjimą laisva rinka ir visais jos dalyviais.

Martynas GIGA, UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius
Rizikos ir jų valdymas, arba nevaldymas, yra esminiai visos šios situacijos aspektai. Rizikų valdymo procesas negali būti priepuolinis, intuityvus ar paremtas „gal viskas bus gerai“ mąstymu. Jokių neatsakytų klausimų, neapsvarstytų situacijų, neišbaigtų ateities prognozių čia negali būti.
Ką matome šiandien vykstant mūsų šalyje? Nepriklausomo tiekėjo „Perlas energija“ nesuvaldytos rizikos lėmė, kad „ant ledo“ liko 180 tūkst. jį pasirinkusių vartotojų, pykstančių ne tik ant tiekėjo, bet ir ant visos laisvos rinkos, o valdžios atstovai juos ramina trečiojo liberalizavimo etapo nukėlimu neaiškiam laikotarpiui. Matant tokį skubotą ir chaotišką sprendimų priėmimą, kyla pagrįstas klausimas – ar žinome, kuo rizikuojame, ir ar esame pasirengę tas rizikas suvaldyti?
Kas bendro tarp rizikų valdymo ir pasitikėjimo?
Energetikos sektorius yra labai specifinis ir reikalauja ypatingų kompetencijų. Rinkos naujokai šioje srityje gali susidurti su iššūkiais, nes patirties trūkumas trukdo numatyti visas be išimties galimas rizikas ir jas valdyti, ypač tuomet, kai nevaldomai kyla kainos. Elektros kainos banguoja visada, jų mažėjimas tuoj pat atsveriamas kartais net ir nemenku šuoliu aukštyn. Pavyzdžio iliustruoti situacijai ilgai ieškoti nereikia, jis šiandien vyksta prieš visų mūsų akis – nesuvaldytos rizikos, patirties ir žinių stoka paliko šimtus tūkstančių gyventojų likimo, arba kitaip biržos, valiai.
Lietuvoje susiklosčiusi situacija žmonėms sukėlė daug nerimo ir tai yra visiškai suprantama. Kitos Baltijos šalys taip pat neišvengė panašių atvejų, nes ne visi tiekėjai sugebėjo veikti išties specifinėje rinkoje. Besirinkdami nepriklausomą tiekėją visi tikisi, kad jis bus patikimas, prognozuojamas, laikysis duotų įsipareigojimų ir gebės valdyti situaciją ne tik kai kainos žemos, bet ir joms kylant.
Tokias savybes turintys deklaruoja visi, tačiau kur garantija, kad tai tiesa? Objektyvūs faktoriai, rodantys nepriklausomo tiekėjo patikimumą, yra stipraus akcininko užnugaris, pačių gaminama elektra, investicijos į atsinaujinančią energetiką, statomi saulės parkai, sukaupta didelė patirtis energetikos rinkoje, sėkmingai valdomos kainų rizikos.
Elektra yra mūsų „darbo įrankis“ jau daug dešimtmečių, tad esame jį įvaldę puikiai. Esame ne tik elektros tiekėjas, bet ir jos gamintojas, valdantis rizikas pasitelkiant nuosavą gamybą bei finansines išvestines priemones. Rizikų vertinimui įsteigtas padalinys, kurio specialistai nuolat stebi rinką, dirba su finansinio modeliavimo ir prognozavimo įrankiais bei prekiauja elektros biržoje.
Tokios priemonės leidžia ne tik siūlyti objektyviomis kainų prognozėmis bei detaliais skaičiavimais grįstus elektros planus vartotojams, bet ir iš anksto numatyti, kas artinasi. Mums šis kainų augimas, nors ir išties labai didelis, nebuvo visiškai neprognozuotas, apie tai kalbėjome jau kurį laiką, dalijomės savo įžvalgomis. Mes patys, matydami tokiais tempais augančias kainas, mažinome elektros pardavimo apimtis stambiems verslo klientams – panašu, kad šis sprendimas buvo priimtas laiku ir teisingas.
Svarbus saugiklis yra ir įmonės priklausymas Latvijos valstybės valdomai „Latvenergo“ grupei, kuri yra viena didžiausių elektros energijos gamintojų Baltijos šalyse, turinti didžiausią patirtį liberalizuojant elektros tiekimo rinkas 2013 m. Estijoje ir 2015 m. Latvijoje, kas taip pat leidžia sėkmingai numatyti ateities perspektyvas, galimas rizikas ir joms pasiruošti.
Išties apmaudu, kad tą gebėjo padaryti ne visi ir todėl dabar turime didelę dalį Lietuvos gyventojų, nusivylusių savo pasirinkimu ir nebetikinčių ne tik konkrečiu tiekėju, bet ir nepriklausoma elektros rinka. Pasitikėjimo neprideda ir valdžios sprendimas visus „Perlo energijos“ vartotojus automatiškai perkelti visuomeniniam tiekėjui. Kaip tokį siūlymą gali suprasti gyventojai? Atsakymas, manau, aiškus, ir jis tikrai ne laisvos rinkos ir jos dalyvių naudai.
„Senų gerų“ laikų ilgesys kainų nesumažins
„Perlo energijai“ pareiškus, kad įsipareigojimų nebegali vykdyti dėl išaugusių elektros kainų, visuomenėje akivaizdžiai susiformavo nuomonė, kad būtent liberalizacija ir tai, kad vartotojai perėjo pas nepriklausomus tiekėjus, tapo kainų kilimo kaltininke. Valdžios atstovai, kalbantys apie tai, kad liberalizaciją reikia ir vėl stabdyti, tik palaiko tokią klaidingą mintį.
Tiesa tokia, kad elektros rinkos liberalizacija ir elektros kainos visai nesusiję, šiandien kainos būtų aukštos ir tuo atveju, jei visi vartotojai vis dar būtų visuomeniniame tiekime. Naivu tikėti, kad paspaudus liberalizacijos proceso stabdymo mygtuką sustos ir kainų kilimas.
Lietuvoje taip sutapo, kad dalis žmonių į atvirą elektros rinką įžengė esant aukštoms elektros kainoms. Bet yra ir kita dalis, besidžiaugianti ypač žemomis kainomis, kurias jiems suteikė ta pati laisva rinka, stipriai žemesnėmis ir už dabar matomas biržoje, ir už tas, kurios nustatytos valstybės reguliuojamai rinkos daliai. Taip, toks yra laisvos rinkos paradoksas – reaguodama į geopolitines, ekonomines ir kitas aplinkybes ji keičiasi, keisdama ir sąlygas vartotojams.
Natūralu, kad dalį gyventojų ir net ekspertais save vadinančių asmenų tokie dalykai baugina, todėl jie piktinasi elektros rinkos liberalizacija ir šlovina „iki šiol puikiai veikusią, kam reikėjo keisti?“ reguliuojamą rinką, kai buvo vienas tiekėjas ir viena kaina, kurią nustatydavo rinkos reguliuotojas.
Tačiau ar visi žino, kad ir tas vienintelis tiekėjas niekada neturėjo ir dabar neturi stebuklingo šulinio, iš kurio galėtų „pasisemti“ visada pigios elektros. Ir anksčiau tas vienintelis tiekėjas pirkdavo elektrą arba rinkoje, arba gamino pats, kai pagamindavo nepakankamai, pirko rinkoje. Toje pačioje rinkoje, kurioje dabar matome išaugusias kainas.
Jeigu reguliuotojas nustato žemesnę nei rinkos kainą, už kurią tas vienintelis tiekėjas gali parduoti elektrą, pastarasis neišvengiamai patiria milžinišką nuostolį, kol vartotojai džiaugiasi žema kaina ir stabilumu. Nuostoliams dengti skiriamos didelės subsidijos iš valstybės lėšų, tačiau tai jau ne vartotojų rūpestis. Bet ar tikrai? Nes juk, kalbant paprastai, valstybė – tai mes visi, o jos lėšos – mūsų pinigai.
Liberalizacija, kurią dabar išgyvena Lietuva, jau prieš keletą metų įvyko kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Mūsų įmonė gerai pažįsta šių šalių rinkas, nes jose veikia nuo liberalizacijos pradžios. Ten taip pat buvo visko: vartotojai džiaugėsi žemomis kainomis, pyko dėl aukštų. Ir tai yra normalu – susigyventi su pokyčiais ir nustoti ilgėtis monopolininko reikia laiko.
Daug kas gėrisi žemomis elektros kainomis Švedijoje. Bet jos ten žemos ne dėl to, kad ten nebuvo liberalizacijos, nes ji įvykusi seniausiai, ar nėra biržos, nes birža veikia kaip ir pas mus. Ten tiesiog yra daug ir pigios elektros gamybos, ko neturime mes. Esame labiausiai importuojantis regionas Europos Sąjungoje, ir, dar svarbiau, – pas mus yra labai mažai pigios atsinaujinančios gamybos.
Tad į klausimą „tai kada tuomet atpigs elektra Lietuvoje?“ galiu atsakyti, jog tai bus tada, kai atsiras naujų jungčių tiesiai į perteklinius ir pigius regionus, atsiras daug ir pigios gamybos Lietuvoje, išsispręs brangių dujų klausimas. O ne tada, kai sustabdysime liberalizavimo procesą, „įšaldysime“ elektros rinką ir grįšime į „seną gerą“ reguliuojamos rinkos modelį.
Ką matome šiandien vykstant mūsų šalyje? Nepriklausomo tiekėjo „Perlas energija“ nesuvaldytos rizikos lėmė, kad „ant ledo“ liko 180 tūkst. jį pasirinkusių vartotojų, pykstančių ne tik ant tiekėjo, bet ir ant visos laisvos rinkos, o valdžios atstovai juos ramina trečiojo liberalizavimo etapo nukėlimu neaiškiam laikotarpiui. Matant tokį skubotą ir chaotišką sprendimų priėmimą, kyla pagrįstas klausimas – ar žinome, kuo rizikuojame, ir ar esame pasirengę tas rizikas suvaldyti?
Kas bendro tarp rizikų valdymo ir pasitikėjimo?
Energetikos sektorius yra labai specifinis ir reikalauja ypatingų kompetencijų. Rinkos naujokai šioje srityje gali susidurti su iššūkiais, nes patirties trūkumas trukdo numatyti visas be išimties galimas rizikas ir jas valdyti, ypač tuomet, kai nevaldomai kyla kainos. Elektros kainos banguoja visada, jų mažėjimas tuoj pat atsveriamas kartais net ir nemenku šuoliu aukštyn. Pavyzdžio iliustruoti situacijai ilgai ieškoti nereikia, jis šiandien vyksta prieš visų mūsų akis – nesuvaldytos rizikos, patirties ir žinių stoka paliko šimtus tūkstančių gyventojų likimo, arba kitaip biržos, valiai.
Lietuvoje susiklosčiusi situacija žmonėms sukėlė daug nerimo ir tai yra visiškai suprantama. Kitos Baltijos šalys taip pat neišvengė panašių atvejų, nes ne visi tiekėjai sugebėjo veikti išties specifinėje rinkoje. Besirinkdami nepriklausomą tiekėją visi tikisi, kad jis bus patikimas, prognozuojamas, laikysis duotų įsipareigojimų ir gebės valdyti situaciją ne tik kai kainos žemos, bet ir joms kylant.
Tokias savybes turintys deklaruoja visi, tačiau kur garantija, kad tai tiesa? Objektyvūs faktoriai, rodantys nepriklausomo tiekėjo patikimumą, yra stipraus akcininko užnugaris, pačių gaminama elektra, investicijos į atsinaujinančią energetiką, statomi saulės parkai, sukaupta didelė patirtis energetikos rinkoje, sėkmingai valdomos kainų rizikos.
Elektra yra mūsų „darbo įrankis“ jau daug dešimtmečių, tad esame jį įvaldę puikiai. Esame ne tik elektros tiekėjas, bet ir jos gamintojas, valdantis rizikas pasitelkiant nuosavą gamybą bei finansines išvestines priemones. Rizikų vertinimui įsteigtas padalinys, kurio specialistai nuolat stebi rinką, dirba su finansinio modeliavimo ir prognozavimo įrankiais bei prekiauja elektros biržoje.
Tokios priemonės leidžia ne tik siūlyti objektyviomis kainų prognozėmis bei detaliais skaičiavimais grįstus elektros planus vartotojams, bet ir iš anksto numatyti, kas artinasi. Mums šis kainų augimas, nors ir išties labai didelis, nebuvo visiškai neprognozuotas, apie tai kalbėjome jau kurį laiką, dalijomės savo įžvalgomis. Mes patys, matydami tokiais tempais augančias kainas, mažinome elektros pardavimo apimtis stambiems verslo klientams – panašu, kad šis sprendimas buvo priimtas laiku ir teisingas.
Svarbus saugiklis yra ir įmonės priklausymas Latvijos valstybės valdomai „Latvenergo“ grupei, kuri yra viena didžiausių elektros energijos gamintojų Baltijos šalyse, turinti didžiausią patirtį liberalizuojant elektros tiekimo rinkas 2013 m. Estijoje ir 2015 m. Latvijoje, kas taip pat leidžia sėkmingai numatyti ateities perspektyvas, galimas rizikas ir joms pasiruošti.
Išties apmaudu, kad tą gebėjo padaryti ne visi ir todėl dabar turime didelę dalį Lietuvos gyventojų, nusivylusių savo pasirinkimu ir nebetikinčių ne tik konkrečiu tiekėju, bet ir nepriklausoma elektros rinka. Pasitikėjimo neprideda ir valdžios sprendimas visus „Perlo energijos“ vartotojus automatiškai perkelti visuomeniniam tiekėjui. Kaip tokį siūlymą gali suprasti gyventojai? Atsakymas, manau, aiškus, ir jis tikrai ne laisvos rinkos ir jos dalyvių naudai.
„Senų gerų“ laikų ilgesys kainų nesumažins
„Perlo energijai“ pareiškus, kad įsipareigojimų nebegali vykdyti dėl išaugusių elektros kainų, visuomenėje akivaizdžiai susiformavo nuomonė, kad būtent liberalizacija ir tai, kad vartotojai perėjo pas nepriklausomus tiekėjus, tapo kainų kilimo kaltininke. Valdžios atstovai, kalbantys apie tai, kad liberalizaciją reikia ir vėl stabdyti, tik palaiko tokią klaidingą mintį.
Tiesa tokia, kad elektros rinkos liberalizacija ir elektros kainos visai nesusiję, šiandien kainos būtų aukštos ir tuo atveju, jei visi vartotojai vis dar būtų visuomeniniame tiekime. Naivu tikėti, kad paspaudus liberalizacijos proceso stabdymo mygtuką sustos ir kainų kilimas.
Lietuvoje taip sutapo, kad dalis žmonių į atvirą elektros rinką įžengė esant aukštoms elektros kainoms. Bet yra ir kita dalis, besidžiaugianti ypač žemomis kainomis, kurias jiems suteikė ta pati laisva rinka, stipriai žemesnėmis ir už dabar matomas biržoje, ir už tas, kurios nustatytos valstybės reguliuojamai rinkos daliai. Taip, toks yra laisvos rinkos paradoksas – reaguodama į geopolitines, ekonomines ir kitas aplinkybes ji keičiasi, keisdama ir sąlygas vartotojams.
Natūralu, kad dalį gyventojų ir net ekspertais save vadinančių asmenų tokie dalykai baugina, todėl jie piktinasi elektros rinkos liberalizacija ir šlovina „iki šiol puikiai veikusią, kam reikėjo keisti?“ reguliuojamą rinką, kai buvo vienas tiekėjas ir viena kaina, kurią nustatydavo rinkos reguliuotojas.
Tačiau ar visi žino, kad ir tas vienintelis tiekėjas niekada neturėjo ir dabar neturi stebuklingo šulinio, iš kurio galėtų „pasisemti“ visada pigios elektros. Ir anksčiau tas vienintelis tiekėjas pirkdavo elektrą arba rinkoje, arba gamino pats, kai pagamindavo nepakankamai, pirko rinkoje. Toje pačioje rinkoje, kurioje dabar matome išaugusias kainas.
Jeigu reguliuotojas nustato žemesnę nei rinkos kainą, už kurią tas vienintelis tiekėjas gali parduoti elektrą, pastarasis neišvengiamai patiria milžinišką nuostolį, kol vartotojai džiaugiasi žema kaina ir stabilumu. Nuostoliams dengti skiriamos didelės subsidijos iš valstybės lėšų, tačiau tai jau ne vartotojų rūpestis. Bet ar tikrai? Nes juk, kalbant paprastai, valstybė – tai mes visi, o jos lėšos – mūsų pinigai.
Liberalizacija, kurią dabar išgyvena Lietuva, jau prieš keletą metų įvyko kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Mūsų įmonė gerai pažįsta šių šalių rinkas, nes jose veikia nuo liberalizacijos pradžios. Ten taip pat buvo visko: vartotojai džiaugėsi žemomis kainomis, pyko dėl aukštų. Ir tai yra normalu – susigyventi su pokyčiais ir nustoti ilgėtis monopolininko reikia laiko.
Daug kas gėrisi žemomis elektros kainomis Švedijoje. Bet jos ten žemos ne dėl to, kad ten nebuvo liberalizacijos, nes ji įvykusi seniausiai, ar nėra biržos, nes birža veikia kaip ir pas mus. Ten tiesiog yra daug ir pigios elektros gamybos, ko neturime mes. Esame labiausiai importuojantis regionas Europos Sąjungoje, ir, dar svarbiau, – pas mus yra labai mažai pigios atsinaujinančios gamybos.
Tad į klausimą „tai kada tuomet atpigs elektra Lietuvoje?“ galiu atsakyti, jog tai bus tada, kai atsiras naujų jungčių tiesiai į perteklinius ir pigius regionus, atsiras daug ir pigios gamybos Lietuvoje, išsispręs brangių dujų klausimas. O ne tada, kai sustabdysime liberalizavimo procesą, „įšaldysime“ elektros rinką ir grįšime į „seną gerą“ reguliuojamos rinkos modelį.
Komentaras
2025-02-13 15:28
Visuomenėje tęsiantis diskusijoms dėl Keistuolių teatro atsakomybės už viešųjų pirkimų pažeidimus, Lietuvos teismai nagrinėjo kitą reikšmingą viešųjų pirkimų srities klausimą. Sprendimai buvo susiję su ypatingos svarbos renginiu – NATO valstybių vadovų susitikimu Vilniuje ir asmenine viešųjų pirkimų...
2025-02-13 09:43
Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad darbdaviai privalo laikytis aiškių ir objektyvių kriterijų, jei nusprendžia taikyti mažesnius dienpinigius.
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilni...
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...