2024 gegužės 24 d. penktadienis, 3:28
Reklama  |  facebook

Elektros rinkos atvėrimo procese – „Drugelio efektas“, arba kokias pasekmes visai rinkai turės nesuvaldytos vienos įmonės rizikos

2022-08-23 09:22
Įvykiai, susiję su „Perlas energijos“ veiklos stabdymu bei elektros rinkos liberalizavimu Lietuvoje, privertė prisiminti „Drugelio efektu“ vadinamą chaoso teorijos metaforą, kurios vizitine kortele yra virtęs posakis, kad drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase. Perfrazuokime jį ir iš fantastikos žanro akimirksniu atsidursime realybėje – nenumatytos ir nesuvaldytos vienos įmonės rizikos ne tik kelia chaosą elektros rinkos liberalizavimo procese, bet ir griauna vartotojų pasitikėjimą laisva rinka ir visais jos dalyviais.
nuotrauka
Martynas GIGA, UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius


Minimos įmonės
Elektrum Lietuva, UAB
Perlas Energija, UAB
Rizikos ir jų valdymas, arba nevaldymas, yra esminiai visos šios situacijos aspektai. Rizikų valdymo procesas negali būti priepuolinis, intuityvus ar paremtas „gal viskas bus gerai“ mąstymu. Jokių neatsakytų klausimų, neapsvarstytų situacijų, neišbaigtų ateities prognozių čia negali būti.

Ką matome šiandien vykstant mūsų šalyje? Nepriklausomo tiekėjo „Perlas energija“ nesuvaldytos rizikos lėmė, kad „ant ledo“ liko 180 tūkst. jį pasirinkusių vartotojų, pykstančių ne tik ant tiekėjo, bet ir ant visos laisvos rinkos, o valdžios atstovai juos ramina trečiojo liberalizavimo etapo nukėlimu neaiškiam laikotarpiui. Matant tokį skubotą ir chaotišką sprendimų priėmimą, kyla pagrįstas klausimas – ar žinome, kuo rizikuojame, ir ar esame pasirengę tas rizikas suvaldyti?

Kas bendro tarp rizikų valdymo ir pasitikėjimo?

Energetikos sektorius yra labai specifinis ir reikalauja ypatingų kompetencijų. Rinkos naujokai šioje srityje gali susidurti su iššūkiais, nes patirties trūkumas trukdo numatyti visas be išimties galimas rizikas ir jas valdyti, ypač tuomet, kai nevaldomai kyla kainos. Elektros kainos banguoja visada, jų mažėjimas tuoj pat atsveriamas kartais net ir nemenku šuoliu aukštyn. Pavyzdžio iliustruoti situacijai ilgai ieškoti nereikia, jis šiandien vyksta prieš visų mūsų akis – nesuvaldytos rizikos, patirties ir žinių stoka paliko šimtus tūkstančių gyventojų likimo, arba kitaip biržos, valiai.

Lietuvoje susiklosčiusi situacija žmonėms sukėlė daug nerimo ir tai yra visiškai suprantama. Kitos Baltijos šalys taip pat neišvengė panašių atvejų, nes ne visi tiekėjai sugebėjo veikti išties specifinėje rinkoje. Besirinkdami nepriklausomą tiekėją visi tikisi, kad jis bus patikimas, prognozuojamas, laikysis duotų įsipareigojimų ir gebės valdyti situaciją ne tik kai kainos žemos, bet ir joms kylant.

Tokias savybes turintys deklaruoja visi, tačiau kur garantija, kad tai tiesa? Objektyvūs faktoriai, rodantys nepriklausomo tiekėjo patikimumą, yra stipraus akcininko užnugaris, pačių gaminama elektra, investicijos į atsinaujinančią energetiką, statomi saulės parkai, sukaupta didelė patirtis energetikos rinkoje, sėkmingai valdomos kainų rizikos.

Elektra yra mūsų „darbo įrankis“ jau daug dešimtmečių, tad esame jį įvaldę puikiai. Esame ne tik elektros tiekėjas, bet ir jos gamintojas, valdantis rizikas pasitelkiant nuosavą gamybą bei finansines išvestines priemones. Rizikų vertinimui įsteigtas padalinys, kurio specialistai nuolat stebi rinką, dirba su finansinio modeliavimo ir prognozavimo įrankiais bei prekiauja elektros biržoje.

Tokios priemonės leidžia ne tik siūlyti objektyviomis kainų prognozėmis bei detaliais skaičiavimais grįstus elektros planus vartotojams, bet ir iš anksto numatyti, kas artinasi. Mums šis kainų augimas, nors ir išties labai didelis, nebuvo visiškai neprognozuotas, apie tai kalbėjome jau kurį laiką, dalijomės savo įžvalgomis. Mes patys, matydami tokiais tempais augančias kainas, mažinome elektros pardavimo apimtis stambiems verslo klientams – panašu, kad šis sprendimas buvo priimtas laiku ir teisingas.

Svarbus saugiklis yra ir įmonės priklausymas Latvijos valstybės valdomai „Latvenergo“ grupei, kuri yra viena didžiausių elektros energijos gamintojų Baltijos šalyse, turinti didžiausią patirtį liberalizuojant elektros tiekimo rinkas 2013 m. Estijoje ir 2015 m. Latvijoje, kas taip pat leidžia sėkmingai numatyti ateities perspektyvas, galimas rizikas ir joms pasiruošti.

Išties apmaudu, kad tą gebėjo padaryti ne visi ir todėl dabar turime didelę dalį Lietuvos gyventojų, nusivylusių savo pasirinkimu ir nebetikinčių ne tik konkrečiu tiekėju, bet ir nepriklausoma elektros rinka. Pasitikėjimo neprideda ir valdžios sprendimas visus „Perlo energijos“ vartotojus automatiškai perkelti visuomeniniam tiekėjui. Kaip tokį siūlymą gali suprasti gyventojai? Atsakymas, manau, aiškus, ir jis tikrai ne laisvos rinkos ir jos dalyvių naudai.

„Senų gerų“ laikų ilgesys kainų nesumažins

„Perlo energijai“ pareiškus, kad įsipareigojimų nebegali vykdyti dėl išaugusių elektros kainų, visuomenėje akivaizdžiai susiformavo nuomonė, kad būtent liberalizacija ir tai, kad vartotojai perėjo pas nepriklausomus tiekėjus, tapo kainų kilimo kaltininke. Valdžios atstovai, kalbantys apie tai, kad liberalizaciją reikia ir vėl stabdyti, tik palaiko tokią klaidingą mintį.

Tiesa tokia, kad elektros rinkos liberalizacija ir elektros kainos visai nesusiję, šiandien kainos būtų aukštos ir tuo atveju, jei visi vartotojai vis dar būtų visuomeniniame tiekime. Naivu tikėti, kad paspaudus liberalizacijos proceso stabdymo mygtuką sustos ir kainų kilimas.

Lietuvoje taip sutapo, kad dalis žmonių į atvirą elektros rinką įžengė esant aukštoms elektros kainoms. Bet yra ir kita dalis, besidžiaugianti ypač žemomis kainomis, kurias jiems suteikė ta pati laisva rinka, stipriai žemesnėmis ir už dabar matomas biržoje, ir už tas, kurios nustatytos valstybės reguliuojamai rinkos daliai. Taip, toks yra laisvos rinkos paradoksas – reaguodama į geopolitines, ekonomines ir kitas aplinkybes ji keičiasi, keisdama ir sąlygas vartotojams.

Natūralu, kad dalį gyventojų ir net ekspertais save vadinančių asmenų tokie dalykai baugina, todėl jie piktinasi elektros rinkos liberalizacija ir šlovina „iki šiol puikiai veikusią, kam reikėjo keisti?“ reguliuojamą rinką, kai buvo vienas tiekėjas ir viena kaina, kurią nustatydavo rinkos reguliuotojas.

Tačiau ar visi žino, kad ir tas vienintelis tiekėjas niekada neturėjo ir dabar neturi stebuklingo šulinio, iš kurio galėtų „pasisemti“ visada pigios elektros. Ir anksčiau tas vienintelis tiekėjas pirkdavo elektrą arba rinkoje, arba gamino pats, kai pagamindavo nepakankamai, pirko rinkoje. Toje pačioje rinkoje, kurioje dabar matome išaugusias kainas.

Jeigu reguliuotojas nustato žemesnę nei rinkos kainą, už kurią tas vienintelis tiekėjas gali parduoti elektrą, pastarasis neišvengiamai patiria milžinišką nuostolį, kol vartotojai džiaugiasi žema kaina ir stabilumu. Nuostoliams dengti skiriamos didelės subsidijos iš valstybės lėšų, tačiau tai jau ne vartotojų rūpestis. Bet ar tikrai? Nes juk, kalbant paprastai, valstybė – tai mes visi, o jos lėšos – mūsų pinigai.

Liberalizacija, kurią dabar išgyvena Lietuva, jau prieš keletą metų įvyko kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Mūsų įmonė gerai pažįsta šių šalių rinkas, nes jose veikia nuo liberalizacijos pradžios. Ten taip pat buvo visko: vartotojai džiaugėsi žemomis kainomis, pyko dėl aukštų. Ir tai yra normalu – susigyventi su pokyčiais ir nustoti ilgėtis monopolininko reikia laiko.

Daug kas gėrisi žemomis elektros kainomis Švedijoje. Bet jos ten žemos ne dėl to, kad ten nebuvo liberalizacijos, nes ji įvykusi seniausiai, ar nėra biržos, nes birža veikia kaip ir pas mus. Ten tiesiog yra daug ir pigios elektros gamybos, ko neturime mes. Esame labiausiai importuojantis regionas Europos Sąjungoje, ir, dar svarbiau, – pas mus yra labai mažai pigios atsinaujinančios gamybos.

Tad į klausimą „tai kada tuomet atpigs elektra Lietuvoje?“ galiu atsakyti, jog tai bus tada, kai atsiras naujų jungčių tiesiai į perteklinius ir pigius regionus, atsiras daug ir pigios gamybos Lietuvoje, išsispręs brangių dujų klausimas. O ne tada, kai sustabdysime liberalizavimo procesą, „įšaldysime“ elektros rinką ir grįšime į „seną gerą“ reguliuojamos rinkos modelį.
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-05-23 13:40
Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-23 10:01
2024 m. padėtas pagrindas ilgai lauktam architektūros ir urbanistikos kokybės proveržiui Lietuvoje. Sukurti įrankiai savivaldybėms, regioninėms architektų taryboms, architektams ir projektuotojams, kurie suteikia daugiau aiškumo, skaidrumo verslui, įtvirtina gyventojų ir bendruomenių lūkesčius.
nuotrauka
2024-05-21 14:08
Darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir d...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Ką reikėtų žinoti susidūrus su tokia situacija, pataria „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-05-14 13:21
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis peri...
nuotrauka
2024-05-14 09:50
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC...
nuotrauka
2024-05-10 07:44
Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas šiuo metu naudingas tik vienai pusei. Iš ve...
nuotrauka
2024-05-08 13:37
Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Taigi ...
nuotrauka
2024-05-06 09:24
Nors tyčinio bankroto bylose daugiausia dėmesio skiriama įmonės vykdytos veiklos ir sandorių vertinimui, advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS VENSLAUSKAS teisininkas Vilius Vismantas įsitikinęs, kad labai svarbu nepamiršti ir vadovo vaidmens.
nuotrauka
2024-04-30 16:15
Visiems būsto paskolos gavėjams tenka spręsti tą patį klausimą – rinktis anuitetinį (kintamą) ar linijinį (fiksuotą) mokėjimo grafiką. Apie abiejų variantų privalumus ir trūkumus pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-04-30 16:13
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas, pasakoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kom...
nuotrauka
2024-04-29 10:05
Pirmasis šių metų ketvirtis komercinio nekilnojamo turto (NT) įmonėms – sunkiai prognozuojamas. Rinkoje vyravusi nežinomybė dėl kainos pokyčių turėjo tiesioginės įtakos ir komercinio NT sandoriams, kurie vyko vangiai, sako Mindaugas Liaudanskas, SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica A...
nuotrauka
2024-04-26 09:55
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniojo teisininko, advokato Eimanto Čepo, įprastas tokios situacijos sp...
nuotrauka
2024-04-25 10:36
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės, pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankini...
nuotrauka
2024-04-24 08:08
„Šildymo sezonas nutrauktas per anksti“, konstatuoja Algimantas, pro savo virtuvės langą žvelgdamas į šlapią sniegą, dengiantį daugiabučio kiemą. „Šalta“, priduria Algimantas, žvelgdamas į vidaus termometrą, kuris rodo 16 laipsnių Celsijaus.
nuotrauka
2024-04-22 14:23
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių...
nuotrauka
2024-04-19 12:39
Ar galima nustatyti išbandymo terminą darbuotojui, perkėlus jį į kitas pareigas? O sudarius susitarimą dėl papildomo darbo? Šie ir kiti klausimai apie išbandymo laikotarpį dažnai kyla daugeliui darbuotojų. Taigi ką reikia žinoti apie šį – išbandymo – terminą ir kokios darbuotojo teisės?
nuotrauka
2024-04-19 09:47
Šiais metais ne viena šventinė diena „išpuola" viduryje savaitės. Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena šiemet bus trečiadienį, ir tai prasčiausias variantas tiems, kurie stengiasi nepraleisti nė vienos progos susikurti ilgesnį atokvėpį. Galimybių pratęsti savaitgalius turi ir darbdavys, ir d...
nuotrauka
2024-04-16 14:42
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Apie jos sudarymą bei darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios...
nuotrauka
2024-04-12 13:29
Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras