2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 23:28
Reklama  |  facebook

Energetikos specialistai: BRELL atjungimo atveju Lietuvai padės kaimyninės šalys

2022-05-30 12:01
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, diskusijos apie įvairių Lietuvos sektorių saugumo stiprinimą ir atsiribojimą nuo rusiškų ir baltarusiškų verslų netyla. Ne išimtis ir noras greičiau nei suplanuota atsiskirti nuo elektros perdavimo sistemos BRELL, jungiančios tris Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją bei ją valdančios dispečerinės Maskvoje. KTU ir akcinės bendrovės „Litgrid“ ekspertai sutartinai teigia, jog šis žingsnis „nėra vien mygtuko paspaudimas“.
nuotrauka
Asociatyvi LITGRID nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
Litgrid, AB
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pasiruošimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalauja laiko.

Atsijungti nuo BRELL yra svarbu

Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma šalimi ir atsijungti nuo postsovietinės elektros perdavimo sistemos planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Iki tol laukia dar keletas žingsnių, kaip antai rugsėjo mėnesį suplanuotas izoliuoto darbo bandymas. Anot KTU prof. S. Gudžiaus, šis prisijungimas – vienas iš Lietuvos strateginių tikslų, kurio įvykdymui yra sudarytas veiksmų planas.

Saulius GudžiusNuotraukoje –
profesorius Saulius Gudžius

„Energetinės sistemos struktūra yra labai sudėtinga: tai nėra vien mygtuko paspaudimas, tai yra fizinė struktūra, kuri matosi net iš kosmoso, todėl daryti joje kažkokius pakeitimus, kai energijos tiekimas negali nutrūkti nei sekundei, reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo. Tad, siekiant Lietuvos elektros sistemą prijungti prie kitos sistemos ir padaryti tai taip, kad niekas to nepajustų, reikia įvykdyti paruošiamuosius projektus“, – teigia prof. S. Gudžius.

Pasak specialistų, BRELL, kaip ir kitų sinchroninių zonų, tikslas – suteikti ir gauti pagalbą avarijos atveju, tačiau tarp šalių, kurias jungia postsovietinis žiedas, nėra jaučiamas abipusis pasitikėjimas, kuris svarbus sklandžiam žiedo darbui. Reaguodamas į tai, L. Varanavičius tikisi, jog atsiskyrimas pavyks anksčiau nei numatyta.

„Nors teisės aktuose yra nustatyta pareiga 2025 metais atsijungti nuo BRELL ir prisijungti per Lenkiją į kontinentinės Europos tinklą, įmonė kartu su akcininkais ir su Lietuvos vyriausybe daro viską, siekdami šią datą maksimaliai paankstinti ir tai padaryti pasiruošus, kokybiškai ir vartotojui nieko nepajutus. Aš manau, kad tai yra įmanoma“, – įsitikinęs L. Varanavičius.

Rusijos veiksmams yra pasiruošta

Pastaruoju metu buvo galima išgirsti nuomonių, jog Lietuvos energetikos sistema yra neatspari išoriniams veiksniams, o nuvertus vos keletą stulpų, šalies gyventojai netektų elektros, interneto. Tačiau L. Varanavičius įsitikinęs, jog tai – mitas.

Liutauras Varanavičius

Nuotraukoje –
Liutauras Varanavičius

„Galiu sutikti, kad tinklas turi jautresnių vietų, tačiau tinklo perdavimo sistemos operatorius egzistuoja jau dešimtmečius ir yra pasiruošęs visiems scenarijams. Esame numatę ir vienos iš kaimyninių jungčių praradimą dėl techninių priežasčių, kurios nutinka kasdien, ir visų jungčių atsijungimą, kuris mažai tikėtinas, ir kažkokių šalies regionų elektros energijos laikiną neveikimą, kuris turėtų būti nedelsiant atstatytas. Todėl vartotojams dėl to tikrai nereikia jaudintis“, – sako L. Varanavičius.

Grėsmė, kuriai taip pat yra pasiruošęs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius – Rusijos veiksmai. Nors visuomenėje anksčiau vyravo baimė, jog Rusija gali „išjungti“ elektrą Baltijos šalims, „Litgrid“ ekspertas primena, jog elektros importas iš Rusijos šį sekmadienį buvo sustabdytas. Direktoriaus nuomone, labiau tikėtina tai, jog Maskva „fiziškai atjungtų linijas, susietas su Baltijos šalimis“.

„Lietuvoje su Baltarusija veikiančios linijos yra dvi, o atjungimo atveju mūsų sistemos šį pokytį pajustų tik dėl pirminio dažnio valdymo, mat tokio valdymo pagalbos iš Rusijos ar Baltarusijos dėl atjungtų linijų tikėtis nebegalėtume. Šiam atvejui esame pasiruošę ir galėtume veikti savu režimu. Visgi, pabrėšiu, kad izoliuotas darbas nėra mūsų tikslas, todėl esame investavę į Alytuje veikiančius 3 transformatorius, kurie užtikrintų skubią sinchronizaciją su Lenkija jau tą pačią dieną“, – teigia L. Varanavičius.

Šiai minčiai pritaria ir KTU profesorius S. Gudžius, kurio nuomone po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Lietuva planuoja ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su Baltijos regiono šalimis užtikrinant patikimą elektros tiekimą.

„Mes turime jungtis su kaimynais lenkais („LitPol Link“), latviais, švedais („NordBalt“). Lietuva jau dabar yra pakankamai gerai integruota į Baltijos regiono elektros energetinę sistemą, tad nemanau, kad kada nors būsime palikti vieni likimo valiai. Turbūt visuomet dirbsime kartu su kaimynais, prireikus gausime pagalbą ir jiems padėsime. Juk būtent toks ir yra elektros sistemos veikimo principas“, – sako jis.

KTU keičia Lietuvos energetikos sistemą

KTU Elektros energetikos sistemų katedra, kaip ir KTU, šiemet švenčia šimtmetį ir ne vienerius metus dirba prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų: yra prisidėjusi prie Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo įvertinimo, techninių parametrų nustatymo sistemos veikimui iki ir po Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

„Dabar katedros darbuotojai dirba prie nacionalinių projektų, kurie įgalintų buitinį vartotoją „uždirbti“ daugiausiai iš savo turimų energijos šaltinių: saulės, vėjo, akumuliavimo. Prisidedame ir prie sinchronizacijos projektų bei Lietuvos energijos kaupiklių projekto, kuriame numatytos 200 MW baterijos pakeis BRELL žiedo teikiamus resursus ir suteiks Lietuvai elektros rezervą. Taip pat su didžiosiomis pramonės įmonėmis ieškome būdų, kaip išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius jų energijos poreikių tenkinimui, o su kolegomis iš Estijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos sukūrėme nuotolinio mokymo programas, padedančias vartotojams susipažinti su tuo, kaip gaminama energija“, – teigia katedros vedėjas prof. S. Gudžius.

„Litgrid“ atstovas L. Varanavičius džiaugiasi bendradarbiavimu su KTU ir yra įsitikinęs, jog bendrovę su Elektros energetikos sistemų katedra vienijantys projektai neša naudą Lietuvos energetikos sistemai.

„Į KTU kreipiamės dėl įvairių užsakomųjų projektų, kaip antai tikimybinis ateities modeliavimas, mat mūsų įmonėje neužtenka žmogiškųjų resursų, o kartais pritrūkstame ir kompetencijos šiuose specifiniuose skaičiavimuose. Universitetas mums kaip trečios ar ketvirtos hinduizmo deivės Šivos rankos, pagelbėjančios susidūrus su moderniais iššūkiais“, – juokauja L. Varanavičius.

Pasak jo, specialistų ugdymas – viena svarbiausių ilgamečio bendradarbiavimo pusių.

„KTU yra alma mater daugumai „Litgrid“ specialistų, o universiteto dėstytojus mes laikome savo „inžinierių kalviais“, mat absolventai, dirbdami Lietuvos energetikos srityje jau šiandien keičia jos kryptį, sinchronizuoja su kontinentine Europa, integruoja atsinaujinančius šaltinius. Kasmet turime vis naujų praktikantų iš KTU ir tuo labai džiaugiamės. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad didžioji jų dalis po to sėkmingai įsidarbina arba bent susižavi energetikos sektoriumi“, – pasakoja L. Varanavičius.

Sektoriaus žinovai pastebi, jog dabar jaučiamas energetikų trūkumas, nes šiuo metu gyvename energetikos transformacijos etape.
„Jei su kontinentinės Europos tinklais sinchronizuosimės iki 2025 metų ar anksčiau, ties tuo energetika nepasibaigs. Tiesą sakant atvirkščiai – tik įsibėgės. Ateityje spręsime atsinaujinančių išteklių problemas, ieškant būdų kaip juos integruoti į sistemą neprarandant jos stabilumo.

Mūsų laukia daugybė energetinių iššūkių, kuriuos iki 2030 ir po 2030 metų turime išspręsti. Rūpintis jaunųjų specialistų pamaina turime dabar, nes po mūsų turės ateiti kažkas, kas padarys šiuos dalykus geriau nei mes, pasiūlys inovatyvesnių sprendimų“, – pasakoja L. Varanavičius. 

Šaltinis – KTU

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-20 11:54
„Via Lietuva" (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) jau antrus metus iš eilės ypač didelį dėmesį skiria kelių būklės gerinimui ir kelio dangos remonto darbų projektams pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Per šiuos metus planuojama sutvarkyti beveik 23 km šios š...
nuotrauka
2024-03-20 10:58
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
nuotrauka
2024-03-20 08:40
Panevėžio miesto savivaldybė modernizuoja pagrindinių miesto gatvių apšvietimo tinklus – įdiegtos išmaniosios technologijos leis efektyviai eksploatuoti miesto gatvių apšvietimo sistemą. Tamsiuoju paros metu bus automatiškai reguliuojamas apšvietimo srautas, pritaikant pritemdymo sistemą ir taip sum...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-15 12:18
Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupės atstovai šią savaitę susitiko su Panevėžio rajono meru Antanu Pociumi iškilusiems klausimams aptarti, po to, kai „Rail Baltica" Panevėžio geležinkelio linijos infrastruktūrinės plėtros SPAV, koncepcija 2023 metų rugpjūtį buvo pristatyta visuom...
nuotrauka
2024-03-15 09:00
Klimato kaita yra grėsmė, su kuria kovoti padeda tradicinės energijos šaltinių pakeitimas atsinaujinančių išteklių gamyba. Taip mano vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Klaipėdos rajono Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijų gyventojus. Šiose seniūnijose, 85 proc. gyventojų sutinka, kad pasaulyj...
nuotrauka
2024-03-14 15:22
Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų ...
nuotrauka
2024-03-13 14:06
Infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Kartu bus tvarkomi ir daugiabučių kiemai, kurie priklauso savivaldybei. Vairuotojai raginami būti atidesni dėl atsivėrusių duobių ir supr...
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
nuotrauka
2024-03-07 15:35
Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, siekiančios beveik 30 km, rekonstrukciją „Via Lietuva" (anksčiau – LAKD) planuoja baigti dar šiais metais.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra