2024 liepos 15 d. pirmadienis, 11:10
Reklama  |  facebook

Energetikos specialistai: BRELL atjungimo atveju Lietuvai padės kaimyninės šalys

2022-05-30 12:01
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, diskusijos apie įvairių Lietuvos sektorių saugumo stiprinimą ir atsiribojimą nuo rusiškų ir baltarusiškų verslų netyla. Ne išimtis ir noras greičiau nei suplanuota atsiskirti nuo elektros perdavimo sistemos BRELL, jungiančios tris Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją bei ją valdančios dispečerinės Maskvoje. KTU ir akcinės bendrovės „Litgrid“ ekspertai sutartinai teigia, jog šis žingsnis „nėra vien mygtuko paspaudimas“.
nuotrauka
Asociatyvi LITGRID nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
Litgrid, AB
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pasiruošimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalauja laiko.

Atsijungti nuo BRELL yra svarbu

Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma šalimi ir atsijungti nuo postsovietinės elektros perdavimo sistemos planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Iki tol laukia dar keletas žingsnių, kaip antai rugsėjo mėnesį suplanuotas izoliuoto darbo bandymas. Anot KTU prof. S. Gudžiaus, šis prisijungimas – vienas iš Lietuvos strateginių tikslų, kurio įvykdymui yra sudarytas veiksmų planas.

Saulius GudžiusNuotraukoje –
profesorius Saulius Gudžius

„Energetinės sistemos struktūra yra labai sudėtinga: tai nėra vien mygtuko paspaudimas, tai yra fizinė struktūra, kuri matosi net iš kosmoso, todėl daryti joje kažkokius pakeitimus, kai energijos tiekimas negali nutrūkti nei sekundei, reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo. Tad, siekiant Lietuvos elektros sistemą prijungti prie kitos sistemos ir padaryti tai taip, kad niekas to nepajustų, reikia įvykdyti paruošiamuosius projektus“, – teigia prof. S. Gudžius.

Pasak specialistų, BRELL, kaip ir kitų sinchroninių zonų, tikslas – suteikti ir gauti pagalbą avarijos atveju, tačiau tarp šalių, kurias jungia postsovietinis žiedas, nėra jaučiamas abipusis pasitikėjimas, kuris svarbus sklandžiam žiedo darbui. Reaguodamas į tai, L. Varanavičius tikisi, jog atsiskyrimas pavyks anksčiau nei numatyta.

„Nors teisės aktuose yra nustatyta pareiga 2025 metais atsijungti nuo BRELL ir prisijungti per Lenkiją į kontinentinės Europos tinklą, įmonė kartu su akcininkais ir su Lietuvos vyriausybe daro viską, siekdami šią datą maksimaliai paankstinti ir tai padaryti pasiruošus, kokybiškai ir vartotojui nieko nepajutus. Aš manau, kad tai yra įmanoma“, – įsitikinęs L. Varanavičius.

Rusijos veiksmams yra pasiruošta

Pastaruoju metu buvo galima išgirsti nuomonių, jog Lietuvos energetikos sistema yra neatspari išoriniams veiksniams, o nuvertus vos keletą stulpų, šalies gyventojai netektų elektros, interneto. Tačiau L. Varanavičius įsitikinęs, jog tai – mitas.

Liutauras Varanavičius

Nuotraukoje –
Liutauras Varanavičius

„Galiu sutikti, kad tinklas turi jautresnių vietų, tačiau tinklo perdavimo sistemos operatorius egzistuoja jau dešimtmečius ir yra pasiruošęs visiems scenarijams. Esame numatę ir vienos iš kaimyninių jungčių praradimą dėl techninių priežasčių, kurios nutinka kasdien, ir visų jungčių atsijungimą, kuris mažai tikėtinas, ir kažkokių šalies regionų elektros energijos laikiną neveikimą, kuris turėtų būti nedelsiant atstatytas. Todėl vartotojams dėl to tikrai nereikia jaudintis“, – sako L. Varanavičius.

Grėsmė, kuriai taip pat yra pasiruošęs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius – Rusijos veiksmai. Nors visuomenėje anksčiau vyravo baimė, jog Rusija gali „išjungti“ elektrą Baltijos šalims, „Litgrid“ ekspertas primena, jog elektros importas iš Rusijos šį sekmadienį buvo sustabdytas. Direktoriaus nuomone, labiau tikėtina tai, jog Maskva „fiziškai atjungtų linijas, susietas su Baltijos šalimis“.

„Lietuvoje su Baltarusija veikiančios linijos yra dvi, o atjungimo atveju mūsų sistemos šį pokytį pajustų tik dėl pirminio dažnio valdymo, mat tokio valdymo pagalbos iš Rusijos ar Baltarusijos dėl atjungtų linijų tikėtis nebegalėtume. Šiam atvejui esame pasiruošę ir galėtume veikti savu režimu. Visgi, pabrėšiu, kad izoliuotas darbas nėra mūsų tikslas, todėl esame investavę į Alytuje veikiančius 3 transformatorius, kurie užtikrintų skubią sinchronizaciją su Lenkija jau tą pačią dieną“, – teigia L. Varanavičius.

Šiai minčiai pritaria ir KTU profesorius S. Gudžius, kurio nuomone po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Lietuva planuoja ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su Baltijos regiono šalimis užtikrinant patikimą elektros tiekimą.

„Mes turime jungtis su kaimynais lenkais („LitPol Link“), latviais, švedais („NordBalt“). Lietuva jau dabar yra pakankamai gerai integruota į Baltijos regiono elektros energetinę sistemą, tad nemanau, kad kada nors būsime palikti vieni likimo valiai. Turbūt visuomet dirbsime kartu su kaimynais, prireikus gausime pagalbą ir jiems padėsime. Juk būtent toks ir yra elektros sistemos veikimo principas“, – sako jis.

KTU keičia Lietuvos energetikos sistemą

KTU Elektros energetikos sistemų katedra, kaip ir KTU, šiemet švenčia šimtmetį ir ne vienerius metus dirba prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų: yra prisidėjusi prie Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo įvertinimo, techninių parametrų nustatymo sistemos veikimui iki ir po Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

„Dabar katedros darbuotojai dirba prie nacionalinių projektų, kurie įgalintų buitinį vartotoją „uždirbti“ daugiausiai iš savo turimų energijos šaltinių: saulės, vėjo, akumuliavimo. Prisidedame ir prie sinchronizacijos projektų bei Lietuvos energijos kaupiklių projekto, kuriame numatytos 200 MW baterijos pakeis BRELL žiedo teikiamus resursus ir suteiks Lietuvai elektros rezervą. Taip pat su didžiosiomis pramonės įmonėmis ieškome būdų, kaip išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius jų energijos poreikių tenkinimui, o su kolegomis iš Estijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos sukūrėme nuotolinio mokymo programas, padedančias vartotojams susipažinti su tuo, kaip gaminama energija“, – teigia katedros vedėjas prof. S. Gudžius.

„Litgrid“ atstovas L. Varanavičius džiaugiasi bendradarbiavimu su KTU ir yra įsitikinęs, jog bendrovę su Elektros energetikos sistemų katedra vienijantys projektai neša naudą Lietuvos energetikos sistemai.

„Į KTU kreipiamės dėl įvairių užsakomųjų projektų, kaip antai tikimybinis ateities modeliavimas, mat mūsų įmonėje neužtenka žmogiškųjų resursų, o kartais pritrūkstame ir kompetencijos šiuose specifiniuose skaičiavimuose. Universitetas mums kaip trečios ar ketvirtos hinduizmo deivės Šivos rankos, pagelbėjančios susidūrus su moderniais iššūkiais“, – juokauja L. Varanavičius.

Pasak jo, specialistų ugdymas – viena svarbiausių ilgamečio bendradarbiavimo pusių.

„KTU yra alma mater daugumai „Litgrid“ specialistų, o universiteto dėstytojus mes laikome savo „inžinierių kalviais“, mat absolventai, dirbdami Lietuvos energetikos srityje jau šiandien keičia jos kryptį, sinchronizuoja su kontinentine Europa, integruoja atsinaujinančius šaltinius. Kasmet turime vis naujų praktikantų iš KTU ir tuo labai džiaugiamės. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad didžioji jų dalis po to sėkmingai įsidarbina arba bent susižavi energetikos sektoriumi“, – pasakoja L. Varanavičius.

Sektoriaus žinovai pastebi, jog dabar jaučiamas energetikų trūkumas, nes šiuo metu gyvename energetikos transformacijos etape.
„Jei su kontinentinės Europos tinklais sinchronizuosimės iki 2025 metų ar anksčiau, ties tuo energetika nepasibaigs. Tiesą sakant atvirkščiai – tik įsibėgės. Ateityje spręsime atsinaujinančių išteklių problemas, ieškant būdų kaip juos integruoti į sistemą neprarandant jos stabilumo.

Mūsų laukia daugybė energetinių iššūkių, kuriuos iki 2030 ir po 2030 metų turime išspręsti. Rūpintis jaunųjų specialistų pamaina turime dabar, nes po mūsų turės ateiti kažkas, kas padarys šiuos dalykus geriau nei mes, pasiūlys inovatyvesnių sprendimų“, – pasakoja L. Varanavičius. 

Šaltinis – KTU

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-07-12 11:19
Liepos 15 d. pradedami fiziniai tilto per Dubysą rekonstravimo darbai. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, keisis eismo organizavimo tvarka – transporto eismas vyks apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu. Planuojama, kad tilto rekonstravimo darbai bus baigti keliais mėnesiais anks...
nuotrauka
2024-07-12 09:45
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir ž...
nuotrauka
2024-07-12 09:38
Viena populiariausių vasaros atostogų vietų – Kunigiškių priemiestis Palangoje – nuo šiol dar patogiau pasiekiama kurorto gyventojams bei svečiams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pabaigė į šį rajoną vedančio kelio remontą.
nuotrauka
2024-07-11 13:28
Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje šiemet toliau tiesiamas pietinis aplinkkelis. Šiuo metu darbai vyksta ruože nuo Vytauto gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės.
nuotrauka
2024-07-11 13:21
Atsinaujinančios energetikos investicinių fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management", vykdanti veiklą Baltijos bei Vidurio Rytų Europos šalyse, ir bankas „Swedbank AS" susitarė dėl 20 mln. eurų finansavimo 57 MW galios saulės jėgainių portfelio statyboms Latvijoje.
nuotrauka
2024-07-11 09:38
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė virš 13 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 mln. eurų, jau rezervuot...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 11:03
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 99,70 Eur/MWh.
nuotrauka
2024-07-09 09:52
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai. Šiose Dvarčionių gyvenamajame rajone esančiose gatvėse, užtikrinant saugų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimą, bus paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai, pakeistas apšvietimas.
nuotrauka
2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos spren...
nuotrauka
2024-07-05 14:13
„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje.
nuotrauka
2024-07-04 13:50
Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir...
nuotrauka
2024-07-04 13:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo pr...
nuotrauka
2024-07-04 09:36
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Per tris mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 10 ...
nuotrauka
2024-07-03 09:29
idžiausio Baltijos šalių viešo elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė bei techninės ir programinės įrangos kūrėja „Inbalance grid" susitarė dėl strateginės plėtros su stambiu Lenkijos prekybos tinklu „Stokrotka". Lietuvos bendrovė įdiegs ir valdys išmaniąsias įkrovimo stoteles ties 114 „Stokrotka"...
nuotrauka
2024-07-02 15:04
Vilniaus miesto savivaldybė pristato sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – dalys. Planuojama įsigyti kontrmobilumo priemonių, įrengti treniruočių erdvę dronams, plėsti priedangų tinklą.
nuotrauka
2024-07-01 09:41
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2024-06-28 14:49
„Via Lietuva“ šiais metais didina savo veikloje taikomus aplinkosauginius sprendimus. Dar šiais metais įmonė ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus įrengs saulės modulius. Jų pagaminta žalioji energija bus naudojama kelio ženklų apšvietimui.
nuotrauka
2024-06-27 10:24
AB „Via Lietuva“ priklausančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 164, ruošiantis tilto per Šunijos upę rekonstravimo darbams, greta įrengtas laikinasis tiltas, kuriuo darbų laikotarpiu ir bus kreipiamas visas šia atkarpa važiuojantis transporto srautas.
nuotrauka
2024-06-25 09:32
Klaipėdoje pasirašytas memorandumas, kuriuo numatyta glaudžiau bendradarbiauti, priimant sprendimus dėl naujosios europinės vėžės geležinkelio linijos plėtros į Klaipėdą.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.