2022 gruodžio 10 d. šeštadienis, 4:07
Reklama  |  facebook

Energetikos specialistai: BRELL atjungimo atveju Lietuvai padės kaimyninės šalys

2022-05-30 12:01
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, diskusijos apie įvairių Lietuvos sektorių saugumo stiprinimą ir atsiribojimą nuo rusiškų ir baltarusiškų verslų netyla. Ne išimtis ir noras greičiau nei suplanuota atsiskirti nuo elektros perdavimo sistemos BRELL, jungiančios tris Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją bei ją valdančios dispečerinės Maskvoje. KTU ir akcinės bendrovės „Litgrid“ ekspertai sutartinai teigia, jog šis žingsnis „nėra vien mygtuko paspaudimas“.
nuotrauka
Asociatyvi LITGRID nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
Litgrid, AB
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pasiruošimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalauja laiko.

Atsijungti nuo BRELL yra svarbu

Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma šalimi ir atsijungti nuo postsovietinės elektros perdavimo sistemos planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Iki tol laukia dar keletas žingsnių, kaip antai rugsėjo mėnesį suplanuotas izoliuoto darbo bandymas. Anot KTU prof. S. Gudžiaus, šis prisijungimas – vienas iš Lietuvos strateginių tikslų, kurio įvykdymui yra sudarytas veiksmų planas.

Saulius GudžiusNuotraukoje –
profesorius Saulius Gudžius

„Energetinės sistemos struktūra yra labai sudėtinga: tai nėra vien mygtuko paspaudimas, tai yra fizinė struktūra, kuri matosi net iš kosmoso, todėl daryti joje kažkokius pakeitimus, kai energijos tiekimas negali nutrūkti nei sekundei, reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo. Tad, siekiant Lietuvos elektros sistemą prijungti prie kitos sistemos ir padaryti tai taip, kad niekas to nepajustų, reikia įvykdyti paruošiamuosius projektus“, – teigia prof. S. Gudžius.

Pasak specialistų, BRELL, kaip ir kitų sinchroninių zonų, tikslas – suteikti ir gauti pagalbą avarijos atveju, tačiau tarp šalių, kurias jungia postsovietinis žiedas, nėra jaučiamas abipusis pasitikėjimas, kuris svarbus sklandžiam žiedo darbui. Reaguodamas į tai, L. Varanavičius tikisi, jog atsiskyrimas pavyks anksčiau nei numatyta.

„Nors teisės aktuose yra nustatyta pareiga 2025 metais atsijungti nuo BRELL ir prisijungti per Lenkiją į kontinentinės Europos tinklą, įmonė kartu su akcininkais ir su Lietuvos vyriausybe daro viską, siekdami šią datą maksimaliai paankstinti ir tai padaryti pasiruošus, kokybiškai ir vartotojui nieko nepajutus. Aš manau, kad tai yra įmanoma“, – įsitikinęs L. Varanavičius.

Rusijos veiksmams yra pasiruošta

Pastaruoju metu buvo galima išgirsti nuomonių, jog Lietuvos energetikos sistema yra neatspari išoriniams veiksniams, o nuvertus vos keletą stulpų, šalies gyventojai netektų elektros, interneto. Tačiau L. Varanavičius įsitikinęs, jog tai – mitas.

Liutauras Varanavičius

Nuotraukoje –
Liutauras Varanavičius

„Galiu sutikti, kad tinklas turi jautresnių vietų, tačiau tinklo perdavimo sistemos operatorius egzistuoja jau dešimtmečius ir yra pasiruošęs visiems scenarijams. Esame numatę ir vienos iš kaimyninių jungčių praradimą dėl techninių priežasčių, kurios nutinka kasdien, ir visų jungčių atsijungimą, kuris mažai tikėtinas, ir kažkokių šalies regionų elektros energijos laikiną neveikimą, kuris turėtų būti nedelsiant atstatytas. Todėl vartotojams dėl to tikrai nereikia jaudintis“, – sako L. Varanavičius.

Grėsmė, kuriai taip pat yra pasiruošęs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius – Rusijos veiksmai. Nors visuomenėje anksčiau vyravo baimė, jog Rusija gali „išjungti“ elektrą Baltijos šalims, „Litgrid“ ekspertas primena, jog elektros importas iš Rusijos šį sekmadienį buvo sustabdytas. Direktoriaus nuomone, labiau tikėtina tai, jog Maskva „fiziškai atjungtų linijas, susietas su Baltijos šalimis“.

„Lietuvoje su Baltarusija veikiančios linijos yra dvi, o atjungimo atveju mūsų sistemos šį pokytį pajustų tik dėl pirminio dažnio valdymo, mat tokio valdymo pagalbos iš Rusijos ar Baltarusijos dėl atjungtų linijų tikėtis nebegalėtume. Šiam atvejui esame pasiruošę ir galėtume veikti savu režimu. Visgi, pabrėšiu, kad izoliuotas darbas nėra mūsų tikslas, todėl esame investavę į Alytuje veikiančius 3 transformatorius, kurie užtikrintų skubią sinchronizaciją su Lenkija jau tą pačią dieną“, – teigia L. Varanavičius.

Šiai minčiai pritaria ir KTU profesorius S. Gudžius, kurio nuomone po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Lietuva planuoja ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su Baltijos regiono šalimis užtikrinant patikimą elektros tiekimą.

„Mes turime jungtis su kaimynais lenkais („LitPol Link“), latviais, švedais („NordBalt“). Lietuva jau dabar yra pakankamai gerai integruota į Baltijos regiono elektros energetinę sistemą, tad nemanau, kad kada nors būsime palikti vieni likimo valiai. Turbūt visuomet dirbsime kartu su kaimynais, prireikus gausime pagalbą ir jiems padėsime. Juk būtent toks ir yra elektros sistemos veikimo principas“, – sako jis.

KTU keičia Lietuvos energetikos sistemą

KTU Elektros energetikos sistemų katedra, kaip ir KTU, šiemet švenčia šimtmetį ir ne vienerius metus dirba prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų: yra prisidėjusi prie Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo įvertinimo, techninių parametrų nustatymo sistemos veikimui iki ir po Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

„Dabar katedros darbuotojai dirba prie nacionalinių projektų, kurie įgalintų buitinį vartotoją „uždirbti“ daugiausiai iš savo turimų energijos šaltinių: saulės, vėjo, akumuliavimo. Prisidedame ir prie sinchronizacijos projektų bei Lietuvos energijos kaupiklių projekto, kuriame numatytos 200 MW baterijos pakeis BRELL žiedo teikiamus resursus ir suteiks Lietuvai elektros rezervą. Taip pat su didžiosiomis pramonės įmonėmis ieškome būdų, kaip išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius jų energijos poreikių tenkinimui, o su kolegomis iš Estijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos sukūrėme nuotolinio mokymo programas, padedančias vartotojams susipažinti su tuo, kaip gaminama energija“, – teigia katedros vedėjas prof. S. Gudžius.

„Litgrid“ atstovas L. Varanavičius džiaugiasi bendradarbiavimu su KTU ir yra įsitikinęs, jog bendrovę su Elektros energetikos sistemų katedra vienijantys projektai neša naudą Lietuvos energetikos sistemai.

„Į KTU kreipiamės dėl įvairių užsakomųjų projektų, kaip antai tikimybinis ateities modeliavimas, mat mūsų įmonėje neužtenka žmogiškųjų resursų, o kartais pritrūkstame ir kompetencijos šiuose specifiniuose skaičiavimuose. Universitetas mums kaip trečios ar ketvirtos hinduizmo deivės Šivos rankos, pagelbėjančios susidūrus su moderniais iššūkiais“, – juokauja L. Varanavičius.

Pasak jo, specialistų ugdymas – viena svarbiausių ilgamečio bendradarbiavimo pusių.

„KTU yra alma mater daugumai „Litgrid“ specialistų, o universiteto dėstytojus mes laikome savo „inžinierių kalviais“, mat absolventai, dirbdami Lietuvos energetikos srityje jau šiandien keičia jos kryptį, sinchronizuoja su kontinentine Europa, integruoja atsinaujinančius šaltinius. Kasmet turime vis naujų praktikantų iš KTU ir tuo labai džiaugiamės. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad didžioji jų dalis po to sėkmingai įsidarbina arba bent susižavi energetikos sektoriumi“, – pasakoja L. Varanavičius.

Sektoriaus žinovai pastebi, jog dabar jaučiamas energetikų trūkumas, nes šiuo metu gyvename energetikos transformacijos etape.
„Jei su kontinentinės Europos tinklais sinchronizuosimės iki 2025 metų ar anksčiau, ties tuo energetika nepasibaigs. Tiesą sakant atvirkščiai – tik įsibėgės. Ateityje spręsime atsinaujinančių išteklių problemas, ieškant būdų kaip juos integruoti į sistemą neprarandant jos stabilumo.

Mūsų laukia daugybė energetinių iššūkių, kuriuos iki 2030 ir po 2030 metų turime išspręsti. Rūpintis jaunųjų specialistų pamaina turime dabar, nes po mūsų turės ateiti kažkas, kas padarys šiuos dalykus geriau nei mes, pasiūlys inovatyvesnių sprendimų“, – pasakoja L. Varanavičius. 

Šaltinis – KTU

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-12-09 13:52
Tarptautinei magistralei „Via Baltica“ priklausančio magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 76 km įkasta kapsulė – prasideda šio kelio vieno ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbai.
nuotrauka
2022-12-09 10:22
Besibaigiantys 2022 metai susisiekimo sektoriuje buvo išskirtiniai įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus – pradėti nauji projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ etapai, modernizuojama Klaipėdos uosto ir oro uostų infrastruktūra. Tarp svarbiausių nuveiktų darbų Susisiekimo ministerija ...
nuotrauka
2022-12-08 09:49
Visi gyventojai, teikę paraiškas valstybės paramai gauti saulės elektrinių įsirengimui birželio 30 d. kvietime, ją gaus ir raginami pradėti įsirengimo darbus. Energetikos ministerija tam skyrė papildomus 30 mln. eurų rezerviniam paraiškų sąrašui.
nuotrauka
2022-12-07 11:58
Tęsiamas teritorijų planavimas įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą – pradedami viešinti Panevėžio ir Kauno geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų konkretizuoti sprendiniai. Specialiajame teritorijų planavimo dokumente, kuris bus prieinamas visoms suinteresuotoms šalims, numatytos depų bei su...
nuotrauka
2022-12-06 10:26
Susidomėjimas saulės elektrinėmis namų ūkiuose neslūgsta, o gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje perkopė 40 tūkstančių, rodo naujausi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys.
nuotrauka
2022-12-06 10:04
Kaune virš Nemuno iškilęs ir Panemunės šilą su Biržiškų gatve jungiantis Trijų mergelių tiltas pasitinka kapitalinį remontą. Nuo gruodžio 5 dienos ši pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo jungtis beveik metams bus visiškai uždaryta. Tiltas sulauks naujos dangos, turėklų, apšvietimo ir kitų svarbių po...
nuotrauka
2022-12-02 09:38
Kasmet antroje metų pusėje peržiūrimos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tokiu būdu dar prieš mėnesį akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ perskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų. Bendrovės teigimu, šios lėšos jau leido sutaisyti net 141 tūkst. kv. m pavienių išdaužų ir paž...
nuotrauka
2022-12-01 08:47
Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas ir gyventojai galės teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Šiai priemonei iš Kl...
nuotrauka
2022-11-29 14:50
2023 m. bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir ...
nuotrauka
2022-11-27 06:42
Eismas pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte ir susisiekimas su aplinkinėmis gyvenvietėmis taps patogesnis ir saugesnis. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks per Palangos miestą einančio rajoninio kelio Kunigiškiai-Palanga daugiau nei 4 km ilgio ruožo remontą. Dar...
nuotrauka
2022-11-24 09:55
Į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą bus įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose. Tam pritarė Vyriausybė.
nuotrauka
2022-11-21 16:19
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra" Jonavoje baigė geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukciją. Vieno svarbiausių šalies geležinkelio tiltų, kuris jungia Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Kaunu ir kitomis svarbiomis kryptimis, rekonstrukciją darbų vertė s...
nuotrauka
2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos ...
nuotrauka
2022-11-18 15:59
Klaipėdos miestas jau gali tęsti Baltijos prospekto rekonstravimo darbus – Susisiekimo ministerijos siūlymu šiam projektui užtikrintos trūkstamos 4 mln. eurų investicijos iš valstybės biudžeto. Tai numatyta Vyriausybės patikslintame valstybės investicijų 2022–2024 m. programos lėšų paskirstyme.
nuotrauka
2022-11-17 10:47
Netylant diskusijoms apie išaugusias energijos išteklių kainas bei miglotą jų perspektyvą, naujakuriams svarbiu būsto pasirinkimo kriterijumi tapo jo išlaikymasi. NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ vadovės Dalios Andrulionienės teigimu, tai – vienas iš dažniausiai pirkėjų užduodamų klausimų....
nuotrauka
2022-11-16 10:33
Lietuvai rengiantis kitąmet skelbti aukcioną pirmojo jūrinio vėjo parko vystymui, planuojamas dar vienas jūros vėjo parkas. Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriose apibrėžiamos konkurso sąlygos dar vieno iki 700 MW jūros vėjo parko ...
nuotrauka
2022-11-08 13:12
Įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Pagal su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viaduka...
nuotrauka
2022-11-07 14:46
Gyventojai, ieškantys, kaip sumažinti elektros sąskaitas, skuba įsigyti nutolusias saulės elektrines – jos išperkamos per minutes, o tokias turinčių gyventojų skaičius Lietuvoje jau apie 9 tūkst. Į ką būtina atsižvelgti renkantis nutolusią saulės elektrinę, kokio dydžio elektrinę pasirinkti, kokie j...
nuotrauka
2022-11-07 10:15
Išskirtinio dydžio krovinys atplukdytas Nemunu į Klaipėdos uostą: stambiagabaritinį krovinį sudarė 4 metalinės talpyklos, kurių didžiausia – 22 metrų ilgio, 6 metro skersmens ir aukščio.
nuotrauka
2022-11-04 09:55
„Darnu Group“ ant sporto komplekso „SEB arena“ statys 400 kW galios saulės jėgainę. Bendra projekto įgyvendinimo vertė – 320 tūkst. eurų, iš kurių 70 tūkst. finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra