Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pasiruošimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalauja laiko.

Atsijungti nuo BRELL yra svarbu

Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma šalimi ir atsijungti nuo postsovietinės elektros perdavimo sistemos planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Iki tol laukia dar keletas žingsnių, kaip antai rugsėjo mėnesį suplanuotas izoliuoto darbo bandymas. Anot KTU prof. S. Gudžiaus, šis prisijungimas – vienas iš Lietuvos strateginių tikslų, kurio įvykdymui yra sudarytas veiksmų planas.

Nuotraukoje –

profesorius Saulius Gudžius

„Energetinės sistemos struktūra yra labai sudėtinga: tai nėra vien mygtuko paspaudimas, tai yra fizinė struktūra, kuri matosi net iš kosmoso, todėl daryti joje kažkokius pakeitimus, kai energijos tiekimas negali nutrūkti nei sekundei, reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo. Tad, siekiant Lietuvos elektros sistemą prijungti prie kitos sistemos ir padaryti tai taip, kad niekas to nepajustų, reikia įvykdyti paruošiamuosius projektus“, – teigia prof. S. Gudžius.

Pasak specialistų, BRELL, kaip ir kitų sinchroninių zonų, tikslas – suteikti ir gauti pagalbą avarijos atveju, tačiau tarp šalių, kurias jungia postsovietinis žiedas, nėra jaučiamas abipusis pasitikėjimas, kuris svarbus sklandžiam žiedo darbui. Reaguodamas į tai, L. Varanavičius tikisi, jog atsiskyrimas pavyks anksčiau nei numatyta.

„Nors teisės aktuose yra nustatyta pareiga 2025 metais atsijungti nuo BRELL ir prisijungti per Lenkiją į kontinentinės Europos tinklą, įmonė kartu su akcininkais ir su Lietuvos vyriausybe daro viską, siekdami šią datą maksimaliai paankstinti ir tai padaryti pasiruošus, kokybiškai ir vartotojui nieko nepajutus. Aš manau, kad tai yra įmanoma“, – įsitikinęs L. Varanavičius.

Rusijos veiksmams yra pasiruošta

Pastaruoju metu buvo galima išgirsti nuomonių, jog Lietuvos energetikos sistema yra neatspari išoriniams veiksniams, o nuvertus vos keletą stulpų, šalies gyventojai netektų elektros, interneto. Tačiau L. Varanavičius įsitikinęs, jog tai – mitas.

Nuotraukoje –

Liutauras Varanavičius

„Galiu sutikti, kad tinklas turi jautresnių vietų, tačiau tinklo perdavimo sistemos operatorius egzistuoja jau dešimtmečius ir yra pasiruošęs visiems scenarijams. Esame numatę ir vienos iš kaimyninių jungčių praradimą dėl techninių priežasčių, kurios nutinka kasdien, ir visų jungčių atsijungimą, kuris mažai tikėtinas, ir kažkokių šalies regionų elektros energijos laikiną neveikimą, kuris turėtų būti nedelsiant atstatytas. Todėl vartotojams dėl to tikrai nereikia jaudintis“, – sako L. Varanavičius.

Grėsmė, kuriai taip pat yra pasiruošęs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius – Rusijos veiksmai. Nors visuomenėje anksčiau vyravo baimė, jog Rusija gali „išjungti“ elektrą Baltijos šalims, „Litgrid“ ekspertas primena, jog elektros importas iš Rusijos šį sekmadienį buvo sustabdytas. Direktoriaus nuomone, labiau tikėtina tai, jog Maskva „fiziškai atjungtų linijas, susietas su Baltijos šalimis“.

„Lietuvoje su Baltarusija veikiančios linijos yra dvi, o atjungimo atveju mūsų sistemos šį pokytį pajustų tik dėl pirminio dažnio valdymo, mat tokio valdymo pagalbos iš Rusijos ar Baltarusijos dėl atjungtų linijų tikėtis nebegalėtume. Šiam atvejui esame pasiruošę ir galėtume veikti savu režimu. Visgi, pabrėšiu, kad izoliuotas darbas nėra mūsų tikslas, todėl esame investavę į Alytuje veikiančius 3 transformatorius, kurie užtikrintų skubią sinchronizaciją su Lenkija jau tą pačią dieną“, – teigia L. Varanavičius.

Šiai minčiai pritaria ir KTU profesorius S. Gudžius, kurio nuomone po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Lietuva planuoja ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su Baltijos regiono šalimis užtikrinant patikimą elektros tiekimą.

„Mes turime jungtis su kaimynais lenkais („LitPol Link“), latviais, švedais („NordBalt“). Lietuva jau dabar yra pakankamai gerai integruota į Baltijos regiono elektros energetinę sistemą, tad nemanau, kad kada nors būsime palikti vieni likimo valiai. Turbūt visuomet dirbsime kartu su kaimynais, prireikus gausime pagalbą ir jiems padėsime. Juk būtent toks ir yra elektros sistemos veikimo principas“, – sako jis.

KTU keičia Lietuvos energetikos sistemą

KTU Elektros energetikos sistemų katedra, kaip ir KTU, šiemet švenčia šimtmetį ir ne vienerius metus dirba prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų: yra prisidėjusi prie Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo įvertinimo, techninių parametrų nustatymo sistemos veikimui iki ir po Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

„Dabar katedros darbuotojai dirba prie nacionalinių projektų, kurie įgalintų buitinį vartotoją „uždirbti“ daugiausiai iš savo turimų energijos šaltinių: saulės, vėjo, akumuliavimo. Prisidedame ir prie sinchronizacijos projektų bei Lietuvos energijos kaupiklių projekto, kuriame numatytos 200 MW baterijos pakeis BRELL žiedo teikiamus resursus ir suteiks Lietuvai elektros rezervą. Taip pat su didžiosiomis pramonės įmonėmis ieškome būdų, kaip išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius jų energijos poreikių tenkinimui, o su kolegomis iš Estijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos sukūrėme nuotolinio mokymo programas, padedančias vartotojams susipažinti su tuo, kaip gaminama energija“, – teigia katedros vedėjas prof. S. Gudžius.

„Litgrid“ atstovas L. Varanavičius džiaugiasi bendradarbiavimu su KTU ir yra įsitikinęs, jog bendrovę su Elektros energetikos sistemų katedra vienijantys projektai neša naudą Lietuvos energetikos sistemai.

„Į KTU kreipiamės dėl įvairių užsakomųjų projektų, kaip antai tikimybinis ateities modeliavimas, mat mūsų įmonėje neužtenka žmogiškųjų resursų, o kartais pritrūkstame ir kompetencijos šiuose specifiniuose skaičiavimuose. Universitetas mums kaip trečios ar ketvirtos hinduizmo deivės Šivos rankos, pagelbėjančios susidūrus su moderniais iššūkiais“, – juokauja L. Varanavičius.

Pasak jo, specialistų ugdymas – viena svarbiausių ilgamečio bendradarbiavimo pusių.

„KTU yra alma mater daugumai „Litgrid“ specialistų, o universiteto dėstytojus mes laikome savo „inžinierių kalviais“, mat absolventai, dirbdami Lietuvos energetikos srityje jau šiandien keičia jos kryptį, sinchronizuoja su kontinentine Europa, integruoja atsinaujinančius šaltinius. Kasmet turime vis naujų praktikantų iš KTU ir tuo labai džiaugiamės. Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad didžioji jų dalis po to sėkmingai įsidarbina arba bent susižavi energetikos sektoriumi“, – pasakoja L. Varanavičius.

Sektoriaus žinovai pastebi, jog dabar jaučiamas energetikų trūkumas, nes šiuo metu gyvename energetikos transformacijos etape.
„Jei su kontinentinės Europos tinklais sinchronizuosimės iki 2025 metų ar anksčiau, ties tuo energetika nepasibaigs. Tiesą sakant atvirkščiai – tik įsibėgės. Ateityje spręsime atsinaujinančių išteklių problemas, ieškant būdų kaip juos integruoti į sistemą neprarandant jos stabilumo.

Mūsų laukia daugybė energetinių iššūkių, kuriuos iki 2030 ir po 2030 metų turime išspręsti. Rūpintis jaunųjų specialistų pamaina turime dabar, nes po mūsų turės ateiti kažkas, kas padarys šiuos dalykus geriau nei mes, pasiūlys inovatyvesnių sprendimų“, – pasakoja L. Varanavičius. 

Šaltinis – KTU