Natūraliai kyla klausimas – kodėl griežtinamos Statybos įstatymo nuostatos dėl statinių rekonstravimo, kvalifikuojant jas kaip naujo statinio statybą? Juk vykdant rekonstravimo darbus gana dažnai patiriama daugiau išlaidų, negu statant naujus pastatus. Be to, ir pati rekonstrukcija neretai būna pakankamai ribota, palyginti su nauja statyba, pavyzdžiui, rekonstruodamas statinį statytojas yra priklausomas nuo esamo statinio struktūros, konstrukcijų bei erdvės, todėl ne visada gali įgyvendinti visas norimas idėjas, kaip statydamas pastatą nuo pamatų.

Atsakymą dėl tokio pakeitimo pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pozicija. Kaip pažymi STT, vienas iš pagrindinių tikslų – siekis sumažinti piktnaudžiavimą tokiais atvejais, kai teisiškai statybos darbai yra laikomi rekonstrukcija, bet faktiškai vykdoma nauja statyba. Prisidengimas statinio rekonstravimu gali būti naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai teisiškai naujo statinio statyba yra negalima, tačiau rekonstravimas nėra draudžiamas. Tokiais atvejais statytojai, vadindami tai rekonstrukcija, iš esmės pastato naują statinį. Dar viena piktnaudžiavimo priežastis – kad statinio rekonstravimui keliami mažesni reikalavimai negu naujo statinio statybai.

Verslo subjektams, kurie profesionaliai užsiima statinių rekonstravimu, arba asmenims, kurie planuoja atlikti statinio rekonstravimą savo poreikiams, reikėtų atkreipti dėmesį į minėto pakeitimo įsigaliojimo ir taikymo ypatumus.

Vadovaujantis Statybos įstatymu (24 str. 24 d.) rekonstravimo projektai turėtų atitikti teisės aktus, galiojusius specialiųjų reikalavimų išdavimo dieną. Jeigu tokie reikalavimai nebuvo išduoti, rekonstravimo projektai turės atitikti teisės aktus, galiojusius prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą dieną. O kai nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turės atitikti tuos teisės aktus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.