Vakar, rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė, kad „Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projektą rengiančiai UAB „Hidroterra“ nesutikus atsižvelgti į CPVA ir Statybos inspekcijos pastabas, ruošiasi nutraukti šiuo metu galiojančią sutartį ir skelbti naują konkursą projektavimo darbų užbaigimui“.

Rugsėjo 30 d. UAB „Hidroterra“ išplatino pranešimą apie tai, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dar 2021-09-02 dieną. Į bylą, kaip praneša „Hidroterra“, įtrauktos šalys – Lietuvos nacionalinis muziejus, Statybos Inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas jau pateikė savo atsiliepimus ir pritaria UAB „Hidroterra“, kaip teigiama, pozicijai, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino Kalno sutvarkymo darbus.

Tvirtina patiriantys spaudimą 

„Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje nėra ir negali būti taikomas Statybos įstatymas. Atitinkamai čia negali būti vykdomi statybos darbai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus. Turėdami mums palankius Vilniaus miesto savivaldybės bei už tokio tipo objektų apsaugą atsakingo Kultūros paveldo departamento išaiškinimus ir kalno tvarkymo leidimus, nematome kito būdo, kaip tik ginti savo interesus teisme“, – pranešime cituojamas „Hidroterros“ vadovas Darius Kalesnykas.

Gedimino kalnas ir piliavietė, Kunigaikščių rūmai ir aplinkinė teritorija yra ypatinga teritorija, valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Piliavietė patenka į Vilniaus miesto specialiojo režimo paveldosaugos planą, Senamiestis yra saugomas UNESCO paveldas, tad ten galioja griežtas Paveldosaugos tvarkymo reglamentas. Laikantis šio reglamento buvo parengti, suderinti projektai ir išimti leidimai dėl kalno tvarkymo darbų, kuriuos išdavė Kultūros paveldo departamentas pritariant Vilniaus miesto savivaldybei.

Kultūros paveldo departamento 2021-06-08 išvadoje teigiama, kad „atliktos Ekspertizės ir išduoti Leidimai atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, neprieštarauja Paveldo tvarkybos reglamentams, kitiems teisės aktams ir yra pakankami visiems tvarkybos darbų projektuose numatytiems darbams atlikti. Projekte išskirtiems tvarkybos darbų etapams išduoti Leidimai leidžia atlikti projekte numatytus tvarkybos darbus, nes visi projekte numatyti darbai atitinka tvarkybos darbų rūšis ir vykdomi pagal specialiąsias technologijas, vertingųjų savybių turinčiuose kultūros paveldo objektuose. Tvarkybos darbams statybą leidžiantys dokumentai neišduodami“, cituoja „Hidroterra“.

„Hidroterra“ nesutinka su muziejaus reikalavimu

Tačiau pasikonsultavęs su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išplatintame pranešime tvirtina „Hidroterra“, Lietuvos nacionalinis muziejus mano, kad „Hidroterra" privalo gauti ne tvarkybos leidimus (tvarkybos darbams), o statybą leidžiančius dokumentus (statybos darbams).

„Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Tiesiogiai už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą, ir tuo pačiu Kultūros paveldo departamentas taip pat prieštarauja muziejaus reikalavimams. Tegaliu pasakyti, kad neturime jokio pagrindo abejoti atsakingomis institucijomis ir visiškai pasitikime teisiniu savo pozicijos gynimo keliu. Vis dėlto, yra labai apmaudu, kad dėl nepagrįstų perteklinių muziejaus reikalavimų Lietuvos simbolio sutvarkymas neišvengiamai užsitęs", – sako D.Kalesnykas.

Pagal 2019 metų rugpjūčio 19 dieną su Lietuvos nacionaliniu muziejumi sudarytą projektavimo rangos darbų sutartį, „Hidroterra" Lietuvos nacionaliniam muziejui įsipareigojo parengti Gedimino kalno šlaitų sutvarkymo projektinę dokumentaciją, atlikti išsamius tyrimus, gauti reikiamus leidimus tvarkomiesiems paveldosaugos darbams kalno avarijos grėsmės pašalinimui, konservavimui, o vėliau teikti ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

Sutartį bendrovės „Hidroterra" suburta projektuotojų komanda vykdė dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekami Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Kunigaikščių rūmų tyrimai, parengta projektinė dokumentacija ir suderinta su Pilių rezervato direkcija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Kultūros paveldo departamentu. 2020 metų lapkričio 20 dieną „Hidroterra" gavo leidimą tvarkybos darbams šiai labiausiai pažeistai Gedimino kalno daliai.

Antrojo etapo metu buvo atliekami Vilniaus piliavietės Gedimino kalno šlaitų, Aukštutinės Pilies bokštų, gynybinių sienų pagrindų tyrimai ir tvarkybos darbų projektas . Šio II darbų etapo dalies tvarkybos leidimas iš atitinkamų priežiūros institucijų gautas ir pateiktas Lietuvos nacionaliniam muziejui 2021 m. kovo 3 dieną.

„Norėčiau pabrėžti, kad „Hidroterra" laiku įvykdė pagrindinį sutarties tikslą – parengė Gedimino kalno tvarkybos projektus visa apimtimi, gavo tvarkybos leidimus. Pagal juos Lietuvos nacionalinis muziejus gali be kliūčių užsakyti tvarkybos darbus Gedimino kalno išsaugojimui. Deja, šie leidimai jau 10 mėnesių guli kažkur muziejaus „stalčiuose". Būtų tikrai apmaudu, jei dėl biurokratinių priežasčių specialistų padaryti unikalūs tiriamieji ir projektavimo darbai nueitų veltui. Mums mesti kaltinimai yra vienareikšmiškai nepagrįsti", – tvirtina „Hidroterra" vadovas Darius Kalesnykas.