2023 gruodžio 3 d. sekmadienis, 5:54
Reklama  |  facebook

Ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas suprojektuotas dalyvaujant ir Lietuvos kariuomenei

2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa nauju strateginiu transporto ir gynybos koridoriumi, jungiančiu Baltijos šalis su likusia Europa.
nuotrauka
„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.


Minimos įmonės
RB Rail AS,
LTG Infra (Lietuvos geležinkelių infrastruktūra), AB
IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U,
Geležinkelio tiltą per Nerį projektavo už „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Ramygala – Lietuvos/Latvijos valstybinė siena techninio ir darbo projekto parengimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM. Proceso koordinavimas buvo patikėtas „RB Rail AS“, kuri yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė, pagrindinis geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ koordinatorius.

Geležinkelio tiltas bus statomas 40 m aukštyje, su 150 m tarpatramiu

Suprojektuotas ir pradedamas statyti tiltas bus apie 3,7 km atstumu nuo Jonavos arba 31 km atstumu nuo Kauno. Bendras ilgis sieks 1510 m, plotis – 13,9 metro.

Tiltas neturės nė vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpatramis, toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

„Tilto parametrus – ilgį, aukštį, tarpatramius – lėmė geležinkelio trasos profilis, – pasakoja Kęstutis Mingilas, „RB Rail AS“ tiltų inžinierius. – Šis tiltas yra dalis geležinkelio, o jiems keliami specifiniai išilginių nuolydžių apribojimai. Tad neįmanoma suprojektuoti geležinkelio tilto su stačiomis įkalnėmis ar nuokalnėmis: „Rail Baltica“ atveju, leidžiamas ne didesnis kaip 8 promilių nuolydis. Kadangi geležinkelio tiltas kerta upės slėnį, statinį teko suprojektuoti 40 m aukštyje.“

Tilto perdangos plotis – beveik 14 m. Perdangos viršuje įrengiamos dvi europinio geležinkelio vėžės, elektros linijai – kontaktinio tinklo atramos, techninės priežiūros takai bei triukšmo užtvaros.

Geležinkelio linijai parengtose projektavimo gairėse – būtini parametrai

„Projektavimo metu buvo įvertinti ir tokie parametrai, kaip objekto naudojimo trukmė: visi statiniai yra suprojektuoti, skaičiuojant, kad jie bus naudojami 100 metų, – pasakojo K. Mingilas. – Numatomas projektinis keleivinių traukinių greitis – iki 249 km per valandą, o krovininių – 120 km per valandą, maksimali traukinio vėžės ašies apkrova – 25 tonos.“

Kalbėdamas apie poreikį tiltą pritaikyti didesnei apkrovai, Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas, akcentavo, kad projektavimo gairių rengimo metu buvo vertinamas poreikis užtikrinti ir karinį mobilumą. Šiame etape aktyviai bendradarbiauta ir su Lietuvos kariuomene.

Į upę nepateks nė viena tilto dalis

Tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tad ypatingas dėmesys skirtas aplinkosaugai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos suprojektuotos taip, kad nebūtų statomos vandenyje. Šis sprendimas lėmė 150 m tarpatramį virš upės. Projektuojant tiltą su tokiu dideliu atstumu tarp atramų, buvo įvertintos ir vietovės gamtinės bei geologinės sąlygos, kaip gruntas, vandens lygio svyravimai, ledų sangrūdos, atlikta dinaminė tilto analizė.

Atlikus skaičiavimus, tilto perdangai buvo parinkta įtempto gelžbetonio monolitinė dėžinio skerspjūvio sija, kuri yra kintamo aukščio: pagrindinio tarpatramio viduryje – 4,2 m, ties atramomis – iki 11,2 m, likusioje dalyje – 3,2 metro. Sijinė tilto konstrukcija vietomis standžiai sujungta su atramomis. Tilto pamatai – poliniai, kurių skersmuo – 1,5–1,8 m, gylis – 14–33 metrai.

Tiltui parinktas retai Lietuvoje naudojamas statybos būdas

„Statant tiltą reikės nestandartinių inžinerinių sprendimų, kuriuos užprogramavo tilto ilgis ir aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl bus reikalingi bokštiniai kranai, slenkančios klojinių sistemos ir kita speciali įranga, – pasakoja K. Mingilas. – Skaičiuojame, kad statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. m betono – aukštesnės negu įprastai klasės – C45/55, kurio gniuždomas betono stipris – 45 megapaskaliai. Betonui nustatytos aplinkos poveikio sąlygos ir klasės, t. y. aplinkos cheminiai, fiziniai veiksniai ir objektyvios sąlygos, sukeliančios armatūros koroziją ir pabloginančios betono būklę.“

Pagrindinio tarpatramio statybai projektavimo metu numatytas nestandartinis tilto statybos būdas – pusiausvyrinis gembinis. Toks statybos būdas Lietuvoje pastaruoju metu primirštas – jis buvo taikomas statant didžiuosius Lietuvos gelžbetoninius tiltus: Kleboniškių, Lazdynų, Geležinio Vilko ir kt.

Tiltą sudaro mišri konstrukcinė schema – sijinė nekarpyta, vietomis perdanga standžiai sujungta su atramomis į rėminę sistemą.

Tiltas suprojektuotas iš dviejų skirtingų dalių, kurios bus sujungtos hidrauliniais įrenginiais, perduodančiais horizontalias traukinių traukos ir stabdymo apkrovas. Viena tilto dalis, turinti vienodus 45 m tarpatramius, bus betonuojama naudojant slenkančią klojinių sistemą. Kintamo skerspjūvio dalis, esanti virš upės, bus statoma gembiniu pusiausvyriniu metodu, vienu betonavimo etapu įrengianti 4–5 m ilgio perdangos segmentus abiejose atramos pusėse, taip palaikant konstrukcijos pusiausvyrą. Statybos būdas įdomus ir išskirtinis tuo, jog segmentų įrengimas prasidės tuo pačiu metu abiejose upės pusėse ir susijungs ties upės viduriu.

Projektas kurtas BIM aplinkoje. Modelis bus naudojamas visų proceso dalyvių, visame statinio gyvavimo cikle.

Ar statyboje dalyvaus šalies verslas

„Didžiausi iššūkiai, kurie įprastai būdingi sudėtingiems infrastruktūros projektams – užbaigti projektą laiku, kokybiškai ir numatytu biudžetu. Sutartis su rangovu sudaryta, sudėlioti planai, kurie leidžia tiltą pastatyti laiku, – sako Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas. – Dėl geopolitinės situacijos sparčiai augant žaliavų, statybinių medžiagų kainoms, įgyvendinimo metu bus ieškoma galimybių, kaip tiltą pastatyti su numatytu biudžetu. Glaudus bendradarbiavimas su rangovu ir visomis suinteresuotomis šalimis padės pasiekti šį tikslą.“

Atsakydamas į Lietuvos verslo klausimus dėl galimybės dalyvauti projekte, A. Jackus sako, kad geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pati priima sprendimą dėl partnerių, kuriuos įtrauks į tilto statybas. Patirtis rodo, pastebi pašnekovas, kad užsienio rangovams be vietinių įmonių sudėtinga įgyvendinti projektą. Žinių apie vietos įmonių įtraukimą į statybą „LTG Infra“ atstovas sako dar neturintis. 

„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2023-11-30 13:26
Šią vasarą Vyriausybė leido Susisiekimo ministerijai komerciniais pagrindais nupirkti 167 sklypus, kurie yra reikalingi „Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge ir „Rail Baltica" geležinkelio ruožo nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios upelio, statyboms. Teisininkas nu...
nuotrauka
2023-11-28 12:36
Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat plan...
nuotrauka
2023-11-28 10:10
Šiandien vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius įteikė apdovanojimus savivaldybių administracijų atstovams už sėkmingiausiai įgyvendintus VRM administruojamus 2014-2020 metų laikotarpiu ir Europos Sąjungos lėšomis finansuotus infrastruktūros projektus regionuose.
nuotrauka
2023-11-24 12:28
Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aik...
nuotrauka
2023-11-20 12:47
Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą daugiau nei 12 km ilgio „Via Baltica" atkarpos rekonstrukcijos darbams atlikti. Tai paskutinis „Via Baltica" projekto nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos etapas. Planuojama, kad po sėkmingai įvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, k...
nuotrauka
2023-11-17 10:01
Lietuvos automobilių kelių direkcija dalinasi puikiomis žiniomis dėl dviračių ir pėsčiųjų tako Smiltynė-Nida įrengimo. Šią savaitę bendrovė inicijavo viešojo pirkimo procedūras likusios ir iki šiol neatnaujintos tako dalies įrengimui. Bendras darbų metu numatomas įrengiamo tako ilgis – beveik 22 km.
nuotrauka
2023-11-15 09:21
UAB „MERKO statyba" netrukus pradės antro etapo darbus tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables" vėjo elektrinių parke Kelmės rajone pagal pasirašytą naują sutartį. Darbų vertė – 45 mln. eurų.
nuotrauka
2023-11-15 09:09
Pagrindinis įvažiavimas į Gargždus miesto svečius ir gyventojus dabar pasitinka visiškai pasikeitęs – čia atliktas kapitalinis kelio remontas, įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, kitos eismo saugumo priemonės.
nuotrauka
2023-11-15 09:02
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja pasirašiusi dvi techninio darbo projekto parengimo sutartis kelio Kaunas-Prienai-Alytus atkarpoms, bendrai siekiančioms beveik 20 km. Pasirašytose projektavimo paslaugų teikimo sutartyse numatyta, jog kelio ruožų techniniai darbo projektai turėtų būti ...
nuotrauka
2023-11-14 12:13
Šiais metais, siekiant užtikrinti kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Objektų būklė tikrinta pasitelkiant ne tik vidinius, bet ir nepriklausomus išorės resursus.
nuotrauka
2023-11-14 12:02
Naujoji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ turėtų būti pastatyta, kaip ir planuota anksčiau, iki 2028-ųjų. Lietuvos, Lenkijos ir Europos Komisijos už energetiką atsakingi pareigūnai bei perdavimo sistemų operatoriai derina technines galimybes jungtį tiesti sausuma, o ne jūros ...
nuotrauka
2023-11-13 10:48
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia šių metų planus dėl šalies prastos būklės tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo darbų. Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkoma 16 tiltų, 10 viadukų, tęsiami vienos estakados tvarkymo darbai. Daugumoje objektų darbus planuojama baigti dar šiais metais.
nuotrauka
2023-11-13 10:39
Vyriausybė nutarė, kad konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 m. sausio 15 d. Tikimasi, kad vėjo jėgainių parkas ne tik pagamins 6 TWh žaliosios elektros energijos (maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio), bet ir įpūs naujos gyvybės v...
nuotrauka
2023-11-10 12:30
Vyriausybei pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
nuotrauka
2023-11-09 11:13
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir pirmaujanti medžiagų pernaudojimo technologijų įmonė „Umicore“ pasirašė ilgalaikę elektros prekybos sutartį (angl. power purchase agreement, PPA), pagal kurią žalioji elektros energija 10-čiai metų bus tiekiama „Umicore“ elektromobil...
nuotrauka
2023-11-07 09:24
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo du asmenys ir viena bendrovė pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Teismo sprendimu, nuteistieji privalės atlyginti savo veiksmais aplinkai padarytą 4,8 mln. eurų...
nuotrauka
2023-11-06 14:01
Spalio pabaigoje pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki kitų metų liepos.
nuotrauka
2023-10-31 12:03
„Rail Baltica“ projektui reikalingų žemės sklypų, esančių aplink Kauno geležinkelio mazgą, išpirkimo procedūros sparčiai juda į priekį. Susisiekimo ministerija iš privačių savininkų gavo sutikimus dėl 17 iš 20 žemės sklypų ar jų dalių įsigijimo valstybės nuosavybėn komerciniais pagrindais.
nuotrauka
2023-10-27 15:57
Šiandien, spalio 27 d., simboliniu renginiu pažymėta pirmojo magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79 km darbų pabaiga. Ši atkarpa – tai vienas iš keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos.
nuotrauka
2023-10-27 10:28
Pradedamas tvarkyti ilgiausias ir vienas vaizdingiausių Lietuvos krašto kelių Panemune, jungiantis Kauną su Klaipėda per Jurbarką ir Šilutę. Kelią dviejuose ruožuose tvarkys tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva", iš viso už beveik 9 mln. eurų suremontuosianti virš 8 kilome...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra