2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 13:20
Reklama  |  facebook

Ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas suprojektuotas dalyvaujant ir Lietuvos kariuomenei

2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa nauju strateginiu transporto ir gynybos koridoriumi, jungiančiu Baltijos šalis su likusia Europa.
nuotrauka
„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.


Minimos įmonės
RB Rail AS,
LTG Infra (Lietuvos geležinkelių infrastruktūra), AB
IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U,
Geležinkelio tiltą per Nerį projektavo už „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Ramygala – Lietuvos/Latvijos valstybinė siena techninio ir darbo projekto parengimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM. Proceso koordinavimas buvo patikėtas „RB Rail AS“, kuri yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė, pagrindinis geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ koordinatorius.

Geležinkelio tiltas bus statomas 40 m aukštyje, su 150 m tarpatramiu

Suprojektuotas ir pradedamas statyti tiltas bus apie 3,7 km atstumu nuo Jonavos arba 31 km atstumu nuo Kauno. Bendras ilgis sieks 1510 m, plotis – 13,9 metro.

Tiltas neturės nė vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpatramis, toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

„Tilto parametrus – ilgį, aukštį, tarpatramius – lėmė geležinkelio trasos profilis, – pasakoja Kęstutis Mingilas, „RB Rail AS“ tiltų inžinierius. – Šis tiltas yra dalis geležinkelio, o jiems keliami specifiniai išilginių nuolydžių apribojimai. Tad neįmanoma suprojektuoti geležinkelio tilto su stačiomis įkalnėmis ar nuokalnėmis: „Rail Baltica“ atveju, leidžiamas ne didesnis kaip 8 promilių nuolydis. Kadangi geležinkelio tiltas kerta upės slėnį, statinį teko suprojektuoti 40 m aukštyje.“

Tilto perdangos plotis – beveik 14 m. Perdangos viršuje įrengiamos dvi europinio geležinkelio vėžės, elektros linijai – kontaktinio tinklo atramos, techninės priežiūros takai bei triukšmo užtvaros.

Geležinkelio linijai parengtose projektavimo gairėse – būtini parametrai

„Projektavimo metu buvo įvertinti ir tokie parametrai, kaip objekto naudojimo trukmė: visi statiniai yra suprojektuoti, skaičiuojant, kad jie bus naudojami 100 metų, – pasakojo K. Mingilas. – Numatomas projektinis keleivinių traukinių greitis – iki 249 km per valandą, o krovininių – 120 km per valandą, maksimali traukinio vėžės ašies apkrova – 25 tonos.“

Kalbėdamas apie poreikį tiltą pritaikyti didesnei apkrovai, Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas, akcentavo, kad projektavimo gairių rengimo metu buvo vertinamas poreikis užtikrinti ir karinį mobilumą. Šiame etape aktyviai bendradarbiauta ir su Lietuvos kariuomene.

Į upę nepateks nė viena tilto dalis

Tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tad ypatingas dėmesys skirtas aplinkosaugai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos suprojektuotos taip, kad nebūtų statomos vandenyje. Šis sprendimas lėmė 150 m tarpatramį virš upės. Projektuojant tiltą su tokiu dideliu atstumu tarp atramų, buvo įvertintos ir vietovės gamtinės bei geologinės sąlygos, kaip gruntas, vandens lygio svyravimai, ledų sangrūdos, atlikta dinaminė tilto analizė.

Atlikus skaičiavimus, tilto perdangai buvo parinkta įtempto gelžbetonio monolitinė dėžinio skerspjūvio sija, kuri yra kintamo aukščio: pagrindinio tarpatramio viduryje – 4,2 m, ties atramomis – iki 11,2 m, likusioje dalyje – 3,2 metro. Sijinė tilto konstrukcija vietomis standžiai sujungta su atramomis. Tilto pamatai – poliniai, kurių skersmuo – 1,5–1,8 m, gylis – 14–33 metrai.

Tiltui parinktas retai Lietuvoje naudojamas statybos būdas

„Statant tiltą reikės nestandartinių inžinerinių sprendimų, kuriuos užprogramavo tilto ilgis ir aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl bus reikalingi bokštiniai kranai, slenkančios klojinių sistemos ir kita speciali įranga, – pasakoja K. Mingilas. – Skaičiuojame, kad statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. m betono – aukštesnės negu įprastai klasės – C45/55, kurio gniuždomas betono stipris – 45 megapaskaliai. Betonui nustatytos aplinkos poveikio sąlygos ir klasės, t. y. aplinkos cheminiai, fiziniai veiksniai ir objektyvios sąlygos, sukeliančios armatūros koroziją ir pabloginančios betono būklę.“

Pagrindinio tarpatramio statybai projektavimo metu numatytas nestandartinis tilto statybos būdas – pusiausvyrinis gembinis. Toks statybos būdas Lietuvoje pastaruoju metu primirštas – jis buvo taikomas statant didžiuosius Lietuvos gelžbetoninius tiltus: Kleboniškių, Lazdynų, Geležinio Vilko ir kt.

Tiltą sudaro mišri konstrukcinė schema – sijinė nekarpyta, vietomis perdanga standžiai sujungta su atramomis į rėminę sistemą.

Tiltas suprojektuotas iš dviejų skirtingų dalių, kurios bus sujungtos hidrauliniais įrenginiais, perduodančiais horizontalias traukinių traukos ir stabdymo apkrovas. Viena tilto dalis, turinti vienodus 45 m tarpatramius, bus betonuojama naudojant slenkančią klojinių sistemą. Kintamo skerspjūvio dalis, esanti virš upės, bus statoma gembiniu pusiausvyriniu metodu, vienu betonavimo etapu įrengianti 4–5 m ilgio perdangos segmentus abiejose atramos pusėse, taip palaikant konstrukcijos pusiausvyrą. Statybos būdas įdomus ir išskirtinis tuo, jog segmentų įrengimas prasidės tuo pačiu metu abiejose upės pusėse ir susijungs ties upės viduriu.

Projektas kurtas BIM aplinkoje. Modelis bus naudojamas visų proceso dalyvių, visame statinio gyvavimo cikle.

Ar statyboje dalyvaus šalies verslas

„Didžiausi iššūkiai, kurie įprastai būdingi sudėtingiems infrastruktūros projektams – užbaigti projektą laiku, kokybiškai ir numatytu biudžetu. Sutartis su rangovu sudaryta, sudėlioti planai, kurie leidžia tiltą pastatyti laiku, – sako Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas. – Dėl geopolitinės situacijos sparčiai augant žaliavų, statybinių medžiagų kainoms, įgyvendinimo metu bus ieškoma galimybių, kaip tiltą pastatyti su numatytu biudžetu. Glaudus bendradarbiavimas su rangovu ir visomis suinteresuotomis šalimis padės pasiekti šį tikslą.“

Atsakydamas į Lietuvos verslo klausimus dėl galimybės dalyvauti projekte, A. Jackus sako, kad geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pati priima sprendimą dėl partnerių, kuriuos įtrauks į tilto statybas. Patirtis rodo, pastebi pašnekovas, kad užsienio rangovams be vietinių įmonių sudėtinga įgyvendinti projektą. Žinių apie vietos įmonių įtraukimą į statybą „LTG Infra“ atstovas sako dar neturintis. 

„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.
nuotrauka
2022-07-12 11:54
Susisiekimo infrastruktūra Vakarų Lietuvoje sparčiai modernizuojama ir vis daugiau žvyro dangos keičiama kokybiškais, asfaltuotais keliais. Tuo jau netrukus džiaugsis vairuotojai, judantys atkarpa tarp Baltrušaičių ir Drūtaviškių: vienu pagrindinių kelių, aplinkinių vietovių gyventojus vedančių į ra...
nuotrauka
2022-07-12 09:31
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybė nuo šiol bus gerinama laikantis ilgalaikių prioritetų ir strateginių krypčių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė ka...
nuotrauka
2022-07-11 09:58
12.000 MW pramoninių saulės parkų ir energijos saugojimo akumuliatorių projektų plėtros portfelį pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ užsitikrino Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką I...
nuotrauka
2022-07-07 15:00
Lankydamasis Klaipėdoje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas su miesto meru Vytautu Grubliausku apžiūrėjo rekonstrukcijos darbus Baltijos prospekte – pagrindinėje transporto arterijoje, vedančioje į jūrų uostą, susipažino su šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo eiga ir darbų grafiku.
nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...
nuotrauka
2022-06-27 09:16
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda sostinės kelių transporto infrastruktūros tinklui itin svarbių Vilniaus miesto gatvių remonto darbus. Jie nuo birželio pabaigos bus vykdomi Rasų, Liepkalnio, Pramonės gatvėse ir Minsko plente. Iš viso bus suremontuota beveik 5 km kelio....
nuotrauka
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra