2024 gegužės 30 d. ketvirtadienis, 9:15
Reklama  |  facebook

Ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas suprojektuotas dalyvaujant ir Lietuvos kariuomenei

2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa nauju strateginiu transporto ir gynybos koridoriumi, jungiančiu Baltijos šalis su likusia Europa.
nuotrauka
„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.


Minimos įmonės
RB Rail AS,
LTG Infra (Lietuvos geležinkelių infrastruktūra), AB
IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U,
Geležinkelio tiltą per Nerį projektavo už „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Ramygala – Lietuvos/Latvijos valstybinė siena techninio ir darbo projekto parengimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM. Proceso koordinavimas buvo patikėtas „RB Rail AS“, kuri yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė, pagrindinis geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ koordinatorius.

Geležinkelio tiltas bus statomas 40 m aukštyje, su 150 m tarpatramiu

Suprojektuotas ir pradedamas statyti tiltas bus apie 3,7 km atstumu nuo Jonavos arba 31 km atstumu nuo Kauno. Bendras ilgis sieks 1510 m, plotis – 13,9 metro.

Tiltas neturės nė vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpatramis, toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

„Tilto parametrus – ilgį, aukštį, tarpatramius – lėmė geležinkelio trasos profilis, – pasakoja Kęstutis Mingilas, „RB Rail AS“ tiltų inžinierius. – Šis tiltas yra dalis geležinkelio, o jiems keliami specifiniai išilginių nuolydžių apribojimai. Tad neįmanoma suprojektuoti geležinkelio tilto su stačiomis įkalnėmis ar nuokalnėmis: „Rail Baltica“ atveju, leidžiamas ne didesnis kaip 8 promilių nuolydis. Kadangi geležinkelio tiltas kerta upės slėnį, statinį teko suprojektuoti 40 m aukštyje.“

Tilto perdangos plotis – beveik 14 m. Perdangos viršuje įrengiamos dvi europinio geležinkelio vėžės, elektros linijai – kontaktinio tinklo atramos, techninės priežiūros takai bei triukšmo užtvaros.

Geležinkelio linijai parengtose projektavimo gairėse – būtini parametrai

„Projektavimo metu buvo įvertinti ir tokie parametrai, kaip objekto naudojimo trukmė: visi statiniai yra suprojektuoti, skaičiuojant, kad jie bus naudojami 100 metų, – pasakojo K. Mingilas. – Numatomas projektinis keleivinių traukinių greitis – iki 249 km per valandą, o krovininių – 120 km per valandą, maksimali traukinio vėžės ašies apkrova – 25 tonos.“

Kalbėdamas apie poreikį tiltą pritaikyti didesnei apkrovai, Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas, akcentavo, kad projektavimo gairių rengimo metu buvo vertinamas poreikis užtikrinti ir karinį mobilumą. Šiame etape aktyviai bendradarbiauta ir su Lietuvos kariuomene.

Į upę nepateks nė viena tilto dalis

Tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tad ypatingas dėmesys skirtas aplinkosaugai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos suprojektuotos taip, kad nebūtų statomos vandenyje. Šis sprendimas lėmė 150 m tarpatramį virš upės. Projektuojant tiltą su tokiu dideliu atstumu tarp atramų, buvo įvertintos ir vietovės gamtinės bei geologinės sąlygos, kaip gruntas, vandens lygio svyravimai, ledų sangrūdos, atlikta dinaminė tilto analizė.

Atlikus skaičiavimus, tilto perdangai buvo parinkta įtempto gelžbetonio monolitinė dėžinio skerspjūvio sija, kuri yra kintamo aukščio: pagrindinio tarpatramio viduryje – 4,2 m, ties atramomis – iki 11,2 m, likusioje dalyje – 3,2 metro. Sijinė tilto konstrukcija vietomis standžiai sujungta su atramomis. Tilto pamatai – poliniai, kurių skersmuo – 1,5–1,8 m, gylis – 14–33 metrai.

Tiltui parinktas retai Lietuvoje naudojamas statybos būdas

„Statant tiltą reikės nestandartinių inžinerinių sprendimų, kuriuos užprogramavo tilto ilgis ir aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl bus reikalingi bokštiniai kranai, slenkančios klojinių sistemos ir kita speciali įranga, – pasakoja K. Mingilas. – Skaičiuojame, kad statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. m betono – aukštesnės negu įprastai klasės – C45/55, kurio gniuždomas betono stipris – 45 megapaskaliai. Betonui nustatytos aplinkos poveikio sąlygos ir klasės, t. y. aplinkos cheminiai, fiziniai veiksniai ir objektyvios sąlygos, sukeliančios armatūros koroziją ir pabloginančios betono būklę.“

Pagrindinio tarpatramio statybai projektavimo metu numatytas nestandartinis tilto statybos būdas – pusiausvyrinis gembinis. Toks statybos būdas Lietuvoje pastaruoju metu primirštas – jis buvo taikomas statant didžiuosius Lietuvos gelžbetoninius tiltus: Kleboniškių, Lazdynų, Geležinio Vilko ir kt.

Tiltą sudaro mišri konstrukcinė schema – sijinė nekarpyta, vietomis perdanga standžiai sujungta su atramomis į rėminę sistemą.

Tiltas suprojektuotas iš dviejų skirtingų dalių, kurios bus sujungtos hidrauliniais įrenginiais, perduodančiais horizontalias traukinių traukos ir stabdymo apkrovas. Viena tilto dalis, turinti vienodus 45 m tarpatramius, bus betonuojama naudojant slenkančią klojinių sistemą. Kintamo skerspjūvio dalis, esanti virš upės, bus statoma gembiniu pusiausvyriniu metodu, vienu betonavimo etapu įrengianti 4–5 m ilgio perdangos segmentus abiejose atramos pusėse, taip palaikant konstrukcijos pusiausvyrą. Statybos būdas įdomus ir išskirtinis tuo, jog segmentų įrengimas prasidės tuo pačiu metu abiejose upės pusėse ir susijungs ties upės viduriu.

Projektas kurtas BIM aplinkoje. Modelis bus naudojamas visų proceso dalyvių, visame statinio gyvavimo cikle.

Ar statyboje dalyvaus šalies verslas

„Didžiausi iššūkiai, kurie įprastai būdingi sudėtingiems infrastruktūros projektams – užbaigti projektą laiku, kokybiškai ir numatytu biudžetu. Sutartis su rangovu sudaryta, sudėlioti planai, kurie leidžia tiltą pastatyti laiku, – sako Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas. – Dėl geopolitinės situacijos sparčiai augant žaliavų, statybinių medžiagų kainoms, įgyvendinimo metu bus ieškoma galimybių, kaip tiltą pastatyti su numatytu biudžetu. Glaudus bendradarbiavimas su rangovu ir visomis suinteresuotomis šalimis padės pasiekti šį tikslą.“

Atsakydamas į Lietuvos verslo klausimus dėl galimybės dalyvauti projekte, A. Jackus sako, kad geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pati priima sprendimą dėl partnerių, kuriuos įtrauks į tilto statybas. Patirtis rodo, pastebi pašnekovas, kad užsienio rangovams be vietinių įmonių sudėtinga įgyvendinti projektą. Žinių apie vietos įmonių įtraukimą į statybą „LTG Infra“ atstovas sako dar neturintis. 

„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-05-29 11:02
Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lietuvos architektų sąjunga pasirašė architektūrinių idėjų konkurso organizavimo paslaugų sutartį. LTOU kartu su šalies ekspertais iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje siekia atrinkti ir vėliau įgyvendinti geriausias architektų idėjas iki 2028 metų pabaigos planuoj...
nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 09:51
Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavima...
nuotrauka
2024-05-24 13:37
Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...
nuotrauka
2024-05-24 11:03
Netrukus bus tęsiami prieš dvejus metus pradėti ir vėliau sustabdyti gatvės, dubliuojančios Liepojos gatvę, privažiuojamojo kelio nuo Šiltnamių g. iki Klaipėdos g. statybos darbai. Tikimasi, kad eismas naujuoju keliu, iš kurio tikimasi geresnės saugumo situacijos, vyks dar šį rudenį.
nuotrauka
2024-05-21 10:00
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" pasirašė sutartį, pagal kurią bus rekonstruojamas Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje, esantis tiltas per Dubysą. Tilto rekonstravimo darbai bus pradėti birželio mėnesį, baigti darbus planuojama iki 2025 m. spalio mėn.
nuotrauka
2024-05-21 09:54
Vilniaus savivaldybė pradeda Kazbėjų tilto per Vokės upę rekonstrukciją. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks iki kitų metų pradžios ir vėl bus leidžiamas automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuris nuo 2018 metų buvo apribotas dėl tilto avarinės būklės.
nuotrauka
2024-05-21 09:50
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
nuotrauka
2024-05-20 14:37
Baigiami pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto bei Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Tam, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta daugiau kaip 1 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-16 11:08
Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu pradeda tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. A...
nuotrauka
2024-05-15 12:35
Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instit...
nuotrauka
2024-05-15 07:53
Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai Vilniuje išbandė inovatyvų vamzdynų valymo ledu metodą (angl. Ice Pigging), kuris gali tapti efektyvia ir inovatyvia alternatyva šiuo metu naudojamoms priemonėms. Bandymų metu siekta įvertinti galimybes pasaulyje populiarėja...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-13 10:14
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
nuotrauka
2024-05-10 07:34
Praėjusį mėnesį gaminančių vartotojų skaičiui Lietuvoje perkopus 100 tūkst. ribą, gyventojų susidomėjimas savarankiška elektros energijos gamyba iš saulės toliau auga. Pasak rinkos ekspertų, nors daugiausia vartotojų – 64 tūkst. – elektrą gamina ant namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, sparčiai ...
nuotrauka
2024-05-10 06:38
Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvie...
nuotrauka
2024-05-09 09:36
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ gegužės mėnesio pradžioje pradeda konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros gerinim...
nuotrauka
2024-05-08 10:31
Klaipėdoje įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę. Įgyvendinti projektą užtruko kiek ilgiau nei planuota, bet juo liko patenkinti ir projekto užsakovai, ir slipo bei greta esančios prieplaukos naudotojai.
nuotrauka
2024-05-07 09:52
Susisiekimo ministerija duoda startą Klaipėdos pietinio aplinkkelio planavimo pradžiai – šią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė Vyriausybės nutarimo projekto teikimą dėl Klaipėdos pietinio aplinkkelio, kuriuo siekiama pradėti rengti šio valstybei svarbaus projekto susisiekimo komu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra