2025 vasario 6 d. ketvirtadienis, 21:22
Reklama  |  facebook

Ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas suprojektuotas dalyvaujant ir Lietuvos kariuomenei

2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa nauju strateginiu transporto ir gynybos koridoriumi, jungiančiu Baltijos šalis su likusia Europa.
nuotrauka
„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.


Minimos įmonės
RB Rail AS,
LTG Infra (Lietuvos geležinkelių infrastruktūra), AB
IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U,
Geležinkelio tiltą per Nerį projektavo už „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Ramygala – Lietuvos/Latvijos valstybinė siena techninio ir darbo projekto parengimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM. Proceso koordinavimas buvo patikėtas „RB Rail AS“, kuri yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė, pagrindinis geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ koordinatorius.

Geležinkelio tiltas bus statomas 40 m aukštyje, su 150 m tarpatramiu

Suprojektuotas ir pradedamas statyti tiltas bus apie 3,7 km atstumu nuo Jonavos arba 31 km atstumu nuo Kauno. Bendras ilgis sieks 1510 m, plotis – 13,9 metro.

Tiltas neturės nė vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpatramis, toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

„Tilto parametrus – ilgį, aukštį, tarpatramius – lėmė geležinkelio trasos profilis, – pasakoja Kęstutis Mingilas, „RB Rail AS“ tiltų inžinierius. – Šis tiltas yra dalis geležinkelio, o jiems keliami specifiniai išilginių nuolydžių apribojimai. Tad neįmanoma suprojektuoti geležinkelio tilto su stačiomis įkalnėmis ar nuokalnėmis: „Rail Baltica“ atveju, leidžiamas ne didesnis kaip 8 promilių nuolydis. Kadangi geležinkelio tiltas kerta upės slėnį, statinį teko suprojektuoti 40 m aukštyje.“

Tilto perdangos plotis – beveik 14 m. Perdangos viršuje įrengiamos dvi europinio geležinkelio vėžės, elektros linijai – kontaktinio tinklo atramos, techninės priežiūros takai bei triukšmo užtvaros.

Geležinkelio linijai parengtose projektavimo gairėse – būtini parametrai

„Projektavimo metu buvo įvertinti ir tokie parametrai, kaip objekto naudojimo trukmė: visi statiniai yra suprojektuoti, skaičiuojant, kad jie bus naudojami 100 metų, – pasakojo K. Mingilas. – Numatomas projektinis keleivinių traukinių greitis – iki 249 km per valandą, o krovininių – 120 km per valandą, maksimali traukinio vėžės ašies apkrova – 25 tonos.“

Kalbėdamas apie poreikį tiltą pritaikyti didesnei apkrovai, Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas, akcentavo, kad projektavimo gairių rengimo metu buvo vertinamas poreikis užtikrinti ir karinį mobilumą. Šiame etape aktyviai bendradarbiauta ir su Lietuvos kariuomene.

Į upę nepateks nė viena tilto dalis

Tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, tad ypatingas dėmesys skirtas aplinkosaugai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos suprojektuotos taip, kad nebūtų statomos vandenyje. Šis sprendimas lėmė 150 m tarpatramį virš upės. Projektuojant tiltą su tokiu dideliu atstumu tarp atramų, buvo įvertintos ir vietovės gamtinės bei geologinės sąlygos, kaip gruntas, vandens lygio svyravimai, ledų sangrūdos, atlikta dinaminė tilto analizė.

Atlikus skaičiavimus, tilto perdangai buvo parinkta įtempto gelžbetonio monolitinė dėžinio skerspjūvio sija, kuri yra kintamo aukščio: pagrindinio tarpatramio viduryje – 4,2 m, ties atramomis – iki 11,2 m, likusioje dalyje – 3,2 metro. Sijinė tilto konstrukcija vietomis standžiai sujungta su atramomis. Tilto pamatai – poliniai, kurių skersmuo – 1,5–1,8 m, gylis – 14–33 metrai.

Tiltui parinktas retai Lietuvoje naudojamas statybos būdas

„Statant tiltą reikės nestandartinių inžinerinių sprendimų, kuriuos užprogramavo tilto ilgis ir aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl bus reikalingi bokštiniai kranai, slenkančios klojinių sistemos ir kita speciali įranga, – pasakoja K. Mingilas. – Skaičiuojame, kad statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. m betono – aukštesnės negu įprastai klasės – C45/55, kurio gniuždomas betono stipris – 45 megapaskaliai. Betonui nustatytos aplinkos poveikio sąlygos ir klasės, t. y. aplinkos cheminiai, fiziniai veiksniai ir objektyvios sąlygos, sukeliančios armatūros koroziją ir pabloginančios betono būklę.“

Pagrindinio tarpatramio statybai projektavimo metu numatytas nestandartinis tilto statybos būdas – pusiausvyrinis gembinis. Toks statybos būdas Lietuvoje pastaruoju metu primirštas – jis buvo taikomas statant didžiuosius Lietuvos gelžbetoninius tiltus: Kleboniškių, Lazdynų, Geležinio Vilko ir kt.

Tiltą sudaro mišri konstrukcinė schema – sijinė nekarpyta, vietomis perdanga standžiai sujungta su atramomis į rėminę sistemą.

Tiltas suprojektuotas iš dviejų skirtingų dalių, kurios bus sujungtos hidrauliniais įrenginiais, perduodančiais horizontalias traukinių traukos ir stabdymo apkrovas. Viena tilto dalis, turinti vienodus 45 m tarpatramius, bus betonuojama naudojant slenkančią klojinių sistemą. Kintamo skerspjūvio dalis, esanti virš upės, bus statoma gembiniu pusiausvyriniu metodu, vienu betonavimo etapu įrengianti 4–5 m ilgio perdangos segmentus abiejose atramos pusėse, taip palaikant konstrukcijos pusiausvyrą. Statybos būdas įdomus ir išskirtinis tuo, jog segmentų įrengimas prasidės tuo pačiu metu abiejose upės pusėse ir susijungs ties upės viduriu.

Projektas kurtas BIM aplinkoje. Modelis bus naudojamas visų proceso dalyvių, visame statinio gyvavimo cikle.

Ar statyboje dalyvaus šalies verslas

„Didžiausi iššūkiai, kurie įprastai būdingi sudėtingiems infrastruktūros projektams – užbaigti projektą laiku, kokybiškai ir numatytu biudžetu. Sutartis su rangovu sudaryta, sudėlioti planai, kurie leidžia tiltą pastatyti laiku, – sako Arenijus Jackus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas. – Dėl geopolitinės situacijos sparčiai augant žaliavų, statybinių medžiagų kainoms, įgyvendinimo metu bus ieškoma galimybių, kaip tiltą pastatyti su numatytu biudžetu. Glaudus bendradarbiavimas su rangovu ir visomis suinteresuotomis šalimis padės pasiekti šį tikslą.“

Atsakydamas į Lietuvos verslo klausimus dėl galimybės dalyvauti projekte, A. Jackus sako, kad geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pati priima sprendimą dėl partnerių, kuriuos įtrauks į tilto statybas. Patirtis rodo, pastebi pašnekovas, kad užsienio rangovams be vietinių įmonių sudėtinga įgyvendinti projektą. Žinių apie vietos įmonių įtraukimą į statybą „LTG Infra“ atstovas sako dar neturintis. 

„LTG Infra“ / „RB Rail AS“ vizualizac.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-02-06 08:50
Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.
nuotrauka
2025-02-05 08:34
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF). Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės-Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip...
nuotrauka
2025-02-04 10:10
Vasario 4 d., antradienio rytą Vilniaus oro uoste iškilmingai atidarytas naujasis keleivių išvykimo terminalas, atveriantis naujas galimybes aptarnauti augančius keliautojų srautus ir gerinti mūsų šalies pasiekiamumą. Atidarymas žymi moderniomis technologijomis pagrįstą Lietuvos oro uostų (LTOU) pro...
nuotrauka
2025-01-31 07:58
„Via Lietuva“ praėjusiais metais dėmesį skyrė ne tik kelių infrastruktūros plėtros darbams, bet ir aplinkosauginiams sprendimams. Praėjusį rudenį ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus pradėjo veikti pirmieji saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija jau naudojama pagrindinės šalies...
nuotrauka
2025-01-30 08:33
Energetikos ministerija informuoja, kad įsigaliojo atnaujintos finansavimo sąlygos gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines namų ūkių reikmėms, padidinti anksčiau įrengtų saulės elektrinių įrengtąją galią arba įsigyti saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
nuotrauka
2025-01-29 15:32
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti 2024 m. lapkričio 18 d. paskelbtą jūros vėjo elektrinių parko konkursą ir peržiūrėti konkurso sąlygas.
nuotrauka
2025-01-29 14:59
Veiklos diversifikaciją į Vakarus tęsianti LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą per Baltijos šalis iki Mugos uosto Estijoje taikydama ES geležinkelių sektoriaus standartą – be duomenų keitimosi ir sąsajų su rusiškomis Geležink...
nuotrauka
2025-01-29 09:01
Nepriklausomiems ekspertams galutinai patvirtinus, kad strateginis Lietuvą ir Lenkiją 2021 m. sujungęs GIPL dujotiekis yra saugus ir gali veikti toliau, energetikos profesionalus vienijanti asociacija kreipėsi į premjerą ir valdančiosios daugumos lyderį Gintautą Palucką, prašydama atšaukti tebegalio...
nuotrauka
2025-01-24 14:24
Vis daugiau Lietuvos gyventojų kasdieniam susisiekimui renkasi elektromobilius, o tai turi įtakos ir būsto pirkėjų prioritetams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto Tvarumo barometro tyrimo duomenys rodo, kad d...
nuotrauka
2025-01-23 14:07
2025 metais AB „Panevėžio energija“ planuoja rekonstruoti beveik 7 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą sieks apie 4,4 mln. eurų. Skaičiuojama, kad atnaujinus vamzdynus, per metus bus sutaupoma apie 1715 MWh šilumos, kurios pakaktų daugiau nei ketu...
nuotrauka
2025-01-23 13:14
Kadangi dalis valstybinių kelių kerta miestus ir miestelius, 2024 metais „Via Lietuva“ ypatingą dėmesį skyrė pėsčiųjų perėjų rekonstravimui ir modernizavimui.
nuotrauka
2025-01-23 09:21
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių pakeitimus, kuriais numatoma paprastesnė pervažų įrengimo tvarka. Keičiasi perėjų su garso ir šviesoforų signalizacija įrengimo sąlygos, taip pat atsisakoma policijai priskiriamų funkcijų.
nuotrauka
2025-01-17 14:53
Ketvirtadienį Alytaus sinchroninio kompensatoriaus stotyje pradėjo veikti antrasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių įjungimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomy...
nuotrauka
2025-01-16 09:29
Bendrovė „Via Lietuva“ pasidalino kelio Molėtai-Utena projektavimo užkulisiais: kodėl ir kokie sprendimai priimti, kokių pokyčių gali tikėtis vairuotojai prasčiausiu vadintame Lietuvos kelyje.
nuotrauka
2025-01-10 15:01
Per pastaruosius 7 metus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdomos paramos priemonės besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus, jau užtikrino daugiau nei 11 tūkst. KW įrengtosios galios. Saulės elektrinės įrengtos Ukrainoje, Sakartvele, Armėnijoje, Mold...
nuotrauka
2025-01-10 14:35
Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėt...
nuotrauka
2025-01-08 08:43
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 18 proc. iki 63,95 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc., iki 73,92 Eur/MWh, o Estijoje – 5 proc., iki 74,48 Eur/MWh.
nuotrauka
2025-01-08 08:34
Lietuvoje jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų, didžioji dalis jų – saulės elektrines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai. Kiekvieną mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungia apie 3 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, tačiau ne visi elektrines ant stogų ...
nuotrauka
2025-01-07 12:07
Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu", nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį...
nuotrauka
2025-01-07 11:24
Finansų ministerija Europos Komisijai pranešė, kad atrinko dar vieną 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos strateginės svarbos projektą – numatoma rekonstruoti ilgesnį nei 12 km valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožą nuo 85 iki 97,06 km.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra