Pagal Lietuvos įstatymą viešasis subjektas tarpusavio atsiskaitymuose negali numatyti ilgesnio nei 30 dienų termino, o įmonės – iki 60 kalendorinių dienų. Po šių terminų už neapmokėtas sąskaitas paprastai numatyta mokėti palūkanas.

Teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, kai vėluojama laiku apmokėti sąskaitas, numato Lietuvoje galiojantis „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas“, kuris dar 2012 m. buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos pavėluotų mokėjimų direktyvą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Įstatyme numatyta, kad kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas – ministerija, valstybės ar savivaldybės įstaiga ir pan., – mokėjimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo, o komercinėje sutartyje tarp įmonių mokėjimo laikotarpis už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus negali būti ilgesnis nei 60 kalendorinių dienų. Minėtame įstatyme taip pat nustatytas palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydis, jų skaičiavimo tvarka.

40 Eur iš skolininko – be įspėjimo

Siekiant užtikrinti atsiskaitymus laiku Europos Parlamentas ir Taryba dar 2011 m. priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (angl. European Late Payment Directive).

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorius Tomas Urban atkreipia dėmesį, kad įmonės, kurios susiduria su viešojo sektoriaus ar kitų įmonių vėluojančiais mokėjimais, dažnai nežino apie minėtą Lietuvos įstatymą ir direktyvą.

Joje numatyta, kad jei įmonės išrašyta ir pateikta sąskaita nebuvo apmokėta laiku, kaip tai fiksuota sutartyje, ir suėjo terminas į sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, įmonė įgyja teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ši suma būtų išties reikšminga, kai kalba eina apie nedideles skolas. O taip pat tai būtų papildomas paraginimas skolininkui atsiskaityti nepriklausomai nuo skolos sumos. Įmonė taip pat turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas 40 Eur sumą viršijančias išlaidas, kurios buvo patirtos dėl pavėluoto mokėjimo, pvz., išieškojimo, užmokesčio už advokatų suteiktas paslaugas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir kt.

Procedūra teisme nėra sudėtinga

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorius atkreipia dėmesį, kad, kai pagal komercines sutartis sumokama pavėluotai, vadovaujantis minėtu įstatymu priteisti skolą skolininkui ir prisiteisti įstatyme nustatytas palūkanas teisme galima paprasčiau, t. y. teismui teikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Civilinio proceso kodeksas numato, kad, kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškimas teismui turi būti surašomas laikantis standartinės pareiškimo formos, kurią galite rasti čia. Ji nėra sudėtinga, o pareiškimo turinys nereikalauja didelės analizės. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui galima pateikti ir elektroniniu būdu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti jokių įrodymų nereikia, o pati procedūra yra itin greita: pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu pareiškimas atitinka reikalavimus, kitą darbo dieną išduodamas teismo įsakymas.

Šalys nėra kviečiamos į teismo posėdį, todėl procedūra yra itin palanki verslo subjektams, neapkraunat jų ilgais ir sudėtingais procesais.

Įmonės menkai naudojasi direktyvos galimybėmis

„Intrum“, pirmaujančios skolų išieškojimo ir kreditų valdymo įmonės pasaulyje, paskelbta kasmetinė „Europos mokėjimo ataskaita 2021 m.“ (angl. European Payment Report 2021) rodo, jog išties nemažai įmonių susiduria su mokėjimo vėlavimais ir nepasinaudoja ES direktyvos teikiamomis galimybėmis.

Naujausioje 2021 m. ataskaitoje nurodoma, kad nors 36% apklaustų Lietuvos įmonių teigė, jog skolos sumažėjo, bet per pastaruosius 12 mėnesių 64% verslų yra labiau nei bet kada anksčiau susirūpinę jų skolininkų gebėjimu laiku sumokėti. 52% (Europos vidurkis 43%) teigė, kad mokėjimo sąlygos per daug dosnios ir kenkia jų verslui. Dėl vėluojančių mokėjimų net 45% įmonių teigė, kad tai joms neleidžiant įdarbinti naujų darbuotojų (Europos vidurkis 42%).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje yra praraja tarp sutartos ir faktinės mokėjimų trukmės. Pvz., vartotojų segmente (B2C) vidutiniškai sutarta sumokėti per 22 d., o sumokama per 32 d., t. y. realiai vėluojama 10 d. Viešajame sektoriuje, atitinkamai, – 54 ir 65 d., o verslas verslui (B2B) – 44 ir 56 d.

Ankstesnis tyrimas atskleidė, kad pagrindinė vėlavimo priežastis – finansiniai sunkumai (įskaitant ir pavėluotus mokėjimus už atliktus darbus ar paslaugas). Net 45% respondentų nurodė šią priežastį (ES vidurkis – 54%). Visgi daugiau nerimo tuomet kėlė respondentų nurodyta kita priežastis – net 32% teigė, kad vėluojama apmokėti dėl užsakovo tyčinių veiksmų, nesusijusių su aplinkybėmis.

Daugiau informacijos.