Per šį laikotarpį pradėti 43 restruktūrizavimo procesai, iš kurių 8 vėliau nutraukti. Tuo metu iš 786 bankroto bylų 22 taip pat buvo panaikintos. Šie duomenys rodo aiškią tendenciją: vis daugiau įmonių, susidūrusių su finansiniais sunkumais, bando gelbėti veiklą, o ne ją nutraukti.

Sektoriai keičia kryptį: nuo bankrotų prie stabilizacijos

Didžiausias bankroto procesų mažėjimas užfiksuotas transporto ir sandėliavimo sektoriuje. Tikėtina, kad tai susiję su itin aukštu bankrotų lygiu šiame sektoriuje 2024 metais – rinka tiesiog „išsivalė“.

Tuo metu restruktūrizavimo procesų augimą reikšmingai paveikė stambūs teisminiai procesai žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje. Ypač išsiskiria „AUGA Group“ ir jos antrinių įmonių atvejai, kurie turėjo didelę įtaką bendram statistikos pokyčiui.

Tai rodo, kad didesnės įmonės vis dažniau renkasi restruktūrizavimą kaip strateginį sprendimą, siekdamos išsaugoti veiklą ir ilgalaikę vertę.

Nemokumo bylos: kas iš tiesų atsiduria po didinamuoju stiklu

Šiuolaikiniai nemokumo procesai retai apsiriboja tik bankroto bylos iškėlimu. Vis dažniau jie perauga į kompleksinius teisminius ginčus, kuriuose analizuojami ne tik finansiniai rodikliai, bet ir konkrečių sprendimų teisėtumas.

Teismuose daugėja bylų dėl kreditorių reikalavimų, sandorių ginčijimo ar bankroto pripažinimo tyčiniu. Ypatingas dėmesys skiriamas laikotarpiui iki nemokumo proceso pradžios – vertinama, kaip elgėsi įmonės vadovai ir akcininkai.

Jei nustatoma, kad vadovas delsė kreiptis dėl nemokumo bylos arba priėmė sprendimus, pabloginusius įmonės finansinę būklę, gali būti taikoma asmeninė atsakomybė. Tai apima ne tik baudas, bet ir draudimą eiti vadovaujančias pareigas.

„Fenikso sindromas“ ir kitos rizikos: ką vis dažniau tiria administratoriai

Nemokumo bylose vis dažniau nagrinėjami atvejai, kai įmonės veikla ar turtas perkeliami kitai bendrovei dar prieš bankrotą. Šis reiškinys, vadinamas „Fenikso sindromu“, kelia didelį kreditorių ir administratorių dėmesį.

Taip pat analizuojama, ar:

• nebuvo sudaryti nuostolingi sandoriai,
• nepažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka,
• įmonės turtas nebuvo dirbtinai sumažintas.

Kreditoriai tampa vis aktyvesni, o nemokumo administratoriai vis detaliau vertina įmonių veiksmus iki bankroto. Tikėtina, kad tokių ginčų skaičius ir toliau augs.

Restruktūrizavimas – nebe išimtis, o strategija

Restruktūrizavimas Lietuvoje vis dažniau tampa realia alternatyva bankrotui, pažymi advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Ieva Strunkienė, cituojama pranešime Šis procesas leidžia įmonei tęsti veiklą, derėtis su kreditoriais ir ieškoti sprendimų, kaip atkurti finansinį stabilumą.

Svarbus skirtumas nuo bankroto – įmonės vadovai nepraranda kontrolės ir gali toliau valdyti verslą. Tai suteikia daugiau lankstumo ir galimybių operatyviai reaguoti į situaciją.

Be to, net ir pradėtas bankroto procesas nebūtinai yra galutinis – jis gali būti nutrauktas, jei įmonė randa būdų atsiskaityti su kreditoriais, sudaro taikos sutartį ar inicijuoja restruktūrizavimą.

Lemiamas veiksnys – reakcijos greitis

Verslo praktika rodo, kad svarbiausia nemokumo situacijose – ne pati krizė, o reakcijos laikas. Ankstyvas problemų identifikavimas ir sprendimų priėmimas gali lemti, ar įmonė išliks rinkoje.

Reguliarus finansinių rodiklių stebėjimas, tikslus pinigų srautų planavimas ir atviras dialogas su kreditoriais leidžia sumažinti rizikas. Kuo anksčiau pradedamos derybos, tuo didesnė tikimybė rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Augant bylų prieš vadovus ir akcininkus skaičiui, jų atsakomybės klausimas tampa vis aktualesnis. Tačiau tai neturėtų stabdyti sprendimų – priešingai, turėtų skatinti veikti atsakingiau, skaidriau ir strategiškiau.