„Living Places“ – tai gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir gyvenimo kokybei, ir tvarumui. Jame labai konkrečiai paskaičiuota ir aiškiai parodyta, kiek CO₂ sunaudota namui pastatyti, langams, durims ir kitai įrangai pagaminti, ir kokį to paties CO₂ pėdsaką paliks pastato eksploatacija“, – pasakojo apie šį projektą kongrese dalyvavęs architektas Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, labai įdomu, kad visi tie skaičiavimai yra ne teoriniai, o pagrįsti realiu pavyzdžiu.

Pavyzdys, kaip mažinti CO₂ paliekamą pėdsaką

„Mano nuomone, labai inovatyvus ir įdomus projektas, praktiškai parodantis, kaip taupyti statybos medžiagas, laiko ir darbo jėgos resursus, o taip pat mažinti paliekamą CO2 pėdsaką. Man jis tikrai padarė įspūdį – įdomi architektūra, išplanavimas gana paprastas, bet labai empatiškas aplinkai“, – pranešime cituojamas G. Balčytis.

Adam Mork nuotr.

„Living Places“ – originalios architektūros, šeimai skirti maždaug 100–120 kv. metrų ploto namai, skandinaviškai minimalistiniai, bet talpinantys visa, ko reikia patogiam šeimos gyvenimu. Be to, tarp namų yra erdvės įsirengti nedidelį daržą daržovėms ar gėlėms auginti, vienas iš pastatų paliktas visos bendruomenės poreikiams.

„Labai paprasti, bet labai jaukūs namai, pritaikytas inovatyvus šildymas, gerai apgalvota, kaip kuo taupiau naudoti resursus“, – įsitikinęs G. Balčytis, šiuos namus Kopenhagoje apžiūrinėjęs su kongrese dalyvavusiais kolegomis iš viso pasaulio.

Viešnagė eksperimentiniuose namuose ir pokalbiai su projekto autoriais lietuviui architektui paliko įspūdį, kad jį kūrę skandinavai labai gerai įvertino situaciją ir apskaičiavo, kad individualius gyvenamuosius namus geriau statyti iš medžio, o ne iš silikatinių ar keramikinių blokelių, kuriems pagaminti sunaudojama labai daug energijos. Juo labiau, medinė architektūra įprasta tuose kraštuose nuo senų laikų, keliaujant per šias šalis akį traukia iš medžio pastatyti namai. Ji, beje, buvo populiari ir Lietuvoje, tik sovietmetis įpratino lietuvius gyvenamųjų namų statybai rinktis baltas silikatines plytas.

„Neabejoju, medinė architektūra labai perspektyvi, tokios bus ateities tendencijos. Esu tikras, kad jau netrukus rengdami projektus architektai turės paskaičiuoti, kiek CO₂ bus išnaudojama namui pastatyti, ir štai tada reikės gerai pagalvoti, kokias medžiagas – medį ar blokelius – statybai pasirinkti. Manau, projektas „Living Places“ labai savalaikis, nes parodo, kaip galima statyti ir eksploatuoti pastatą su minimalia žala aplinkai“, – kabėjo Lietuvos architektų sąjungos vadovas.

Pasak pašnekovo, projekto „Living Places“ idėjas jau būtų galima pritaikyti praktikoje ir Lietuvoje, jei tik būtų klientų, norinčių patogių, tvarių namų. Architekto nuomone, tokių užsakovų netruktų atsirasti, tik reikia daugiau informacijos apie panašius projektus. Palyginimui jis primena saulės jėgainių pavyzdį – prieš kelerius metus daugelis į jas skeptiškai žiūrėjo, primindami apie apniukusį lietuvišką dangų, o dabar saulės baterijos jau įrengtos ant daugelio pastatų stogų.

Medžiagos, technologijos ir patirtis jau yra

Eksperimentinė erdvė „Living Places“ – tai bendras kelių įmonių projektas. Jį rengiant visos medžiagos, konstrukcijos ir statybos technologijos buvo kruopščiai vertinamos pagal išmetamųjų teršalų kiekį ir lyginama su tipišku Danijos namų ūkiu. Remdamiesi šiais duomenimis, partneriai sukūrė namų prototipus, kurie realiai įrodo, kad norėdami statyti žmonėms ir planetai draugiškus namus, neturime laukti ateities technologijų, viskas jau yra.

„Living Places“ namų CO₂ pėdsakas yra 3,8 kg/CO₂/kv.m/per metus – tris kartus mažesnis nei Danijos teisės aktuose nustatyta 12 kg CO2/kv.m/per metus. Ir tai pasiekta už kainą, atitinkančią panašių individualių gyvenamųjų namų rinkos kainą. Projektuojant „Living Places“ namus daug dėmesio skirta sveikam patalpų mikroklimatui kurti naudojant dienos šviesą ir gryną orą, taip užtikrinant geriausią toje klasėje patalpų mikroklimatą.

„Living Places“ koncepcija grindžiama 5 pagrindiniais principais: namai turėtų būti įperkami, patogūs, palankūs gyventojų sveikatai, paprasti, pritaikomi kitų poreikiams. Šio projekto tikslas – pademonstruoti, kad jau dabar, taikydami turimas žinias, naudodami rinkoje esančias medžiagas, technologijas galime statyti aplinkai draugiškus ir žmonių sveikatai palankius namus. Jo autoriai tikisi, kad tai paskatins architektus bei statybų pramonę sekti šiuo pavyzdžiu.