„Nuo statinio priskyrimo tam tikrai kategorijai priklauso būtini leidimai ir keliami reikalavimai. Visgi atsirandant naujoms technologijoms ir esant nepakankamai apibrėžtam reglamentavimui, gali kilti ginčai, kokiai kategorijai vieną ar kitą statinį priskirti. Automatizuotas sandėlis Pabradėje, konteineriniai tualetai Palangos paplūdimyje, laikini paviljonai Kaune – jau yra ne vienas tokio ginčo pavyzdys, o ateityje jų, tikėtina, tik daugės“, – komentuoja advokatų kontoros „Magnusson“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.

Svarbu ir spręsti ginčus, ir šalinti spragas

Teisminių ginčų dėl inžinerinių statinių ar pastatų klasifikavimo Lietuvoje kol kas kyla labai retai. Visgi keičiantis technologijoms ir statytojui nesutinkant su statinio kvalifikavimu, šių ginčų gali padaugėti. „Nuo statinio kategorijos priklauso tolesnė projekto eiga ir sėkmė, tad iškilusios objektyvios kliūtys vystyti projektus paskatins statytojus atsakymų dažniau ieškoti teisme“, – mano D. Stakvilevičiūtė.

Advokatės teigimu, kartais ginčai kyla bei persikelia į teismą jau nustačius statinio kategoriją. Kaip pavyzdį ji pateikia ginčą dėl įpareigojimo parengti radijo ryšio bokšto architektūrinę dalį. Tokie bokštai priskiriami inžineriniams statiniams, tad pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą tokių projektų sudėtinės dalys, taip pat ir architektūrinė dalis, yra vertinamos kaip rekomendacinės, o ne privalomos.

„Įpareigojimas vis tiek parengti architektūrinę dalį buvo priimtas vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, kurios sako, kad visiems antžeminiams statiniams ir tiems požeminiams statiniams, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti, yra privaloma projekto architektūrinė dalis. Akivaizdu, kad reglamentavimas yra nepakankamai apibrėžtas, tad teisingo sprendimo ieškoma teisme“, – pasakoja D. Stakvilevičiūtė.

Kadangi ginčo metu teismai, kitaip nei teisės aktai, atsižvelgia ne tik į formalias sąlygas, bet ir ginčo esmę bei ekspertų išvadas, advokatė įsitikinusi, kad pamažu formuojama teismų praktika pateiks daug reikalingų atsakymų.

„Nustačius, kad tam tikra situacija nėra reglamentuota teisės aktais, šias spragas teismai gali pašalinti tam individualiam atvejui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme. Vadinasi, ateityje išlieka tikimybė tokioms spragoms ir vėl kartotis. Visiškai pašalinti teisės spragas gali tik teisę kuriančios institucijos, išleisdamos atitinkamus teisės aktus. Čia svarbus ir verslo subjektų indėlis – jie turi teisę užsiimti lobistine veikla, teikti pasiūlymus dėl įstatymų bei kitų teisės aktų pakeitimų, kad teisės aktai neatitoltų nuo inovatyvių pokyčių“, – sako advokatė.

Kada statinys ir pastatas nėra sinonimai?

Pasaulyje populiarėjantys inovatyvūs statiniai, vis dažniau statomi ir Lietuvoje, kartais netelpa į teisės aktuose apibrėžtus pastato ar kitokio statinio terminus. Pasak D. Stakvilevičiūtės, čia ir prasideda interpretacijos, kas yra pastatas, o kas – inžinerinis statinys.

„Teisės aktuose pastatas ir inžinerinis statinys nėra sinonimai. Statybos įstatymas sako, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos – sienomis ir kitomis atitvaromis apribotos nustatytos paskirties statinio erdvės. Tuo tarpu inžineriniais statiniais yra vadinamos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, inžineriniai statiniai: fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, vėjo bei saulės elektrinės, estrados. Inžineriniais statiniai gali būti laikomi ir kiti statiniai, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo“, – akcentuoja teisės ekspertė.

Priklausomai nuo statinio kategorijos gali skirtis statybai būtini dokumentai: ar reikalingas statybos projektas arba supaprastintas projektas, statinio ekspertizė, statybą leidžiantis dokumentas, taip pat statinio projekto vykdymo bei technine priežiūra.

Pavyzdžiui, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis siekia iki 6 metrų, priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, jam gali net nereikėti statybą leidžiančio dokumento, neprivaloma statinio techninė priežiūra ir panašiai.

D. Stakvilevičiūtė sako, jog nėra sunkumų atskirti namą nuo inžinerinių tinklų ar kanalų. Visais kitais atvejais pirmiausia reikia įvertinti statinio konstrukciją – ar statinys turi stogą bei sienomis atribotą erdvę. Tenkinus šias abi sąlygas, tarsi bet koks statinys turėtų būti laikomas pastatu, tačiau vis kylantys ginčai rodo, kad tokių skiriamųjų savybių nebepakanka.

Dėl šios priežasties, dar prieš pradedant vystyti projektus ir kilus abejonių dėl statinio kategorijos, patariama pasikonsultuoti su nepriklausomais statybos specialistais ir statybos procesus prižiūrinčia Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

„Kai kuriose kitose Europos šalyse inžineriniais statiniais laikomi tokie objektai, kurie Lietuvoje priskiriami pastatų kategorijai. Natūralu, kad dėl to kyla tam tikrų nepasitenkinimų, tačiau kol kas Lietuvoje teisinis reglamentavimas yra toks, koks yra, tad kiekvienu individualiu atveju vertėtų pasitikslinti, ar tikrai statomo statinio kategorija teisės aktų yra suprantama taip pat, kaip ir jį statančios įmonės“, – pataria pašnekovė.