Šis ES teisės aktų paketas skirtas klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.

Įstatyme nustatyti sugriežtinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplėstas šios sistemos taikymas pastatams (nuo 2027 m.), kelių transportui bei papildomiems sektoriams.

Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai prisidės prie išmetamųjų ŠESD kiekio ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo, energetinės nepriklausomybės didinimo, inovatyvių technologijų diegimo visuose ūkio sektoriuose modernizuojant ir stiprinant jų konkurencingumą.

Nuo 2027 m. degalų ir kuro tiekėjai į rinką kasmet privalės atsiskaityti apyvartiniais taršos leidimais už patiekto kuro išmestą ŠESD kiekį. Didžioji lėšų dalis, gauta už naujos ATLPS apyvartinius taršos leidimus, bus pervedama į Klimato kaitos programą (apie 660 mln. eurų nuo 2028 m. iki 2030 m.) ir panaudojama pastatų ir kelių transporto modernizavimui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui prioritetą teikiant mažiausiai pasiturintiems namų ūkiams ir kelių transporto vartotojams.

Iš padidinto Modernizavimo fondo Lietuva papildomai gaus 1,35 mlrd. eurų. Beveik 3 kartus padidintos ES lygiu veikiančio Inovacijų fondo lėšos visų ūkio sektorių inovatyvių technologijų diegimui iki 2030 m. visose ES valstybėse narėse.

Lietuvos ŠESD mažinimo tikslams vykdyti priemonės suplanuotos pagal Europos Komisijos pastabas atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane. Jas įgyvendinus bus panaudota 17,64 mlrd. eurų investicijų. Papildomoms NEKS veiksmų plano priemonėms dar reikia 3,8 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 9,62 mlrd. eurų privataus sektoriaus lėšų.