Pagrindas žemės sklypų kainoms apskaičiuoti

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1505 verčių zonų. Palyginti su 2023 m., nustatyta 41 verčių zona daugiau. 2023 metais tokių zonų buvo 1464, 2022 metais – 1429, 2021 metais – 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo vos 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Daugiau informacijos rasite čia.

Regionuose vertė augo skirtingai

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto. Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Neringos sav., Anykščių r. sav. ir Varėnos r. sav. – apie 25 proc.; Palangos m. sav., Akmenės r. sav. bei Šilutės r. sav. – apie 20 proc.; mažiausiai – iki 5 proc. didėjo Alytaus m. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav.

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. keitėsi taip:

1.  gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Neringos sav. didėja 1,31 karto, Palangos m. sav. – 1,25 karto; Vilniaus m. sav. – 1,14 karto; Vilniaus r. sav. – 1,15 karto; Kauno m. sav. – 1,19 karto; Kauno r. sav. – 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. – 1,08 karto; Klaipėdos r. sav. – 1,07 karto; Alytaus m. sav., Šiaulių r. sav., Trakų r. sav. – 1,03 karto);

2. komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Neringos sav. didėja 1,36 karto; Molėtų r. sav. – 1,21 karto; Anykščių r. sav. – 1,20 karto; Vilniaus m. sav. – 1,07 karto; Vilniaus r. sav. – 1,05 karto; Kauno m. sav. ir Kauno r. sav. – 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. – 1,09 karto; Klaipėdos r. sav. – 1,15 karto; Marijampolės sav. – 0,99 karto; Elektrėnų ir Panevėžio m. sav. – 0,97 karto);

4. pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,08 karto (Neringos sav. – 1,32 karto; Anykščių r. sav. – 1,27 karto; Vilniaus m. sav. – 1,12 karto; Vilniaus r. sav. – 1,18 karto; Kauno m. sav. – 1,10 karto; Kauno r. sav. – 1,13 karto; Klaipėdos m. sav. – 1,03 karto; Klaipėdos r. sav. – 1,22 karto; Kazlų Rūdos sav. ir Panevėžio r. sav.– 0,98 karto; Palangos m. sav. – 0,94 karto);

5. žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,12 karto (Klaipėdos r. ir Šilutės r. sav. didėja nuo 1,31 karto; Neringos sav. – 1,30 karto; Klaipėdos m. sav. – 1,16 karto; Vilniaus m. sav. – 1,20 karto; Vilniaus r. sav. – 1,17 karto; Kauno m. sav. – 1,16 karto; Kauno r. sav. – 1,21 karto; Panevėžio m. sav. ir Visagino sav. – 1,05 karto; Alytaus m. sav. – 1,02 karto).