Istorikas: Šnipiškės – jungtis tarp Vilniaus ir Vakarų Europos
2023-04-07 11:55
Šnipiškių rajonas istoriniuose šaltiniuose įvardinamas ne tik kaip Vilniaus statyboms reikalingų plytų gamintojas bei miesto kūrybinio potencialo lopšys, bet ir kaip kaip kelio iš Lietuvos sostinės į Vakarų Europą pradžia. Toks Šnipiškių santykis su miestu ir šiandien yra panašus, tik jau labiau perkeltine prasme.

L.Briedis. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotr.
Vilniaus istorijos žinovas Laimonas Briedis pasakoja, kad Šnipiškės iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo Vilniaus priemiestis. Jame virė visai kitoks gyvenimas nei kitoje upės pusėje esančiame mieste.
Nepaisant to, kad dešiniajame Neries krante anuomet žmonės gyveno paprastesnį gyvenimą nei miestiečiai, Šnipiškės turėjo išskirtinę istorinę ir kultūrinę vertę. Istoriko teigimu, Ukmergės (tuo metu – Vilkmergės) kelias prasidėjo ne ties sankirta su Geležinio vilko gatve, o driekėsi iki pat tos vietos, kur dabar stovi Žaliasis tiltas ir prasideda Kalvarijų gatvė, kadaise buvusi piligrimų keliu. Dabartinė Lvivo gatvė yra istorinė Vilkmergės kelio pradžia.
„Tai buvo išėjimas per Vilniaus vartus į plačiąsias erdves, kitus miestus. Ilgą laiką Vilkmergės plentas buvo ir viena iš pirmųjų jungčių su Vakarų Europa. Šiuo plentu nuo pat XIV a. buvo galima nuvažiuoti į Rygą. Į Vakarų Europą buvo galima nuvykti ir per Lenkiją, bet ne per Kryžiuočių ordino valdytą Prūsiją, nes tai buvo per daug pavojinga. Tuo metu iš Vakarų Europos į Vilnių faktiškai visas eismas ėjo per Rygą. Tikėtina, kad netgi Gedimino laiškai Europai pirmiausiai buvo siunčiami per šį miestą. Popiežiaus legatai, įsiklausę į Gedimino laiškuose buvusį kvietimą, vykdavo tik per Rygą“, – pranešime cituojamas L. Briedis.
Vilniuje gimęs ir užaugęs, JAV Britų Kolumbijos universitete daktaro disertaciją apgynęs mokslininkas L. Briedis yra knygos „Vilnius savas ir svetimas“ (orig. „Vilnius, City of strangers“) autorius. Pagrindinis jo mokslinio intereso objektas – Vilniaus miestas, anot eksperto, šiandieniniams vilniečiams vis dar yra nežinomas.
Vilniaus plytos
Istorikas L. Briedis taip pat atkreipia dėmesį, kad Šnipiškės, kuriose dominavo mediniai statiniai, buvo turtingos moliu ir žvyru – svarbiomis statybinėmis medžiagomis. Todėl šiame priemiestyje, ties Šeškinės kalvomis, buvo gausu plytinių, kurios savo produkciją tiekė Vilniui. Plytinės veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
„Ko gero, galima būtų sakyti, kad Vilnius pastatytas iš Šnipiškių plytų“, – sako Vilniaus istorijos žinovas.
Kultūros lopšys
Istorikas nurodo, kad Šnipiškės visuomet pasižymėjo gyventojų įvairove. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą trečdalis šio priemiesčio gyventojų buvo žydų kilmės. Dominavo katalikų tikėjimas, nors buvo ir stačiatikių, ir didelė sentikių bendruomenė.
„Tokia demografinė situacija atspindėjo bendrą Vilniaus daugialypiškumą. Tai buvo Vilniaus priemiestis, tačiau dėl savo artumo ir matomumo vilniečiams jo pastorališkumas, sodietiškumas iš kairiojo kranto buvo matomas aiškiau nei kitų priemiesčių“, – pasakoja L. Briedis.
Dauguma Šnipiškių gyventojų dirbo Vilniuje, palaikė itin artimą ryšį su miestu. Gana keistai iš šiuolaikiškos perspektyvos atrodo tai, kad Šnipiškėse seniau gyveno labai daug mokytojų. Tačiau iš tiesų anuomet, tarpukario laikais, tai buvo menkai apmokamas darbas.
Istorikui pačiam labai įdomu tai, kad Šnipiškės yra savotiškas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus žydų kultūros centras. Būtent iš šio priemiesčio kilę daug žinomų jidiš kalba rašiusių autorių.
„Tas laisvumas, skirtumas tarp miesto ir ne miesto, ugdė jų kūrybiškumą, davė stimulą naujoms kultūrinėms srovėms. Pavyzdžiui, „Junge Wilne“ ir kiek vėliau – „Jungevald“, kurie buvo labai novatoriški, atsisakė klasikinių meno formų. Tarp jų buvo ir tokių menininkų, kaip Hirsh Glick, vienas žymiausių geto poetų, kūręs geto, pasipriešinimo dainas“, – pasakoja L. Briedis.
Nepaisant to, kad dešiniajame Neries krante anuomet žmonės gyveno paprastesnį gyvenimą nei miestiečiai, Šnipiškės turėjo išskirtinę istorinę ir kultūrinę vertę. Istoriko teigimu, Ukmergės (tuo metu – Vilkmergės) kelias prasidėjo ne ties sankirta su Geležinio vilko gatve, o driekėsi iki pat tos vietos, kur dabar stovi Žaliasis tiltas ir prasideda Kalvarijų gatvė, kadaise buvusi piligrimų keliu. Dabartinė Lvivo gatvė yra istorinė Vilkmergės kelio pradžia.
„Tai buvo išėjimas per Vilniaus vartus į plačiąsias erdves, kitus miestus. Ilgą laiką Vilkmergės plentas buvo ir viena iš pirmųjų jungčių su Vakarų Europa. Šiuo plentu nuo pat XIV a. buvo galima nuvažiuoti į Rygą. Į Vakarų Europą buvo galima nuvykti ir per Lenkiją, bet ne per Kryžiuočių ordino valdytą Prūsiją, nes tai buvo per daug pavojinga. Tuo metu iš Vakarų Europos į Vilnių faktiškai visas eismas ėjo per Rygą. Tikėtina, kad netgi Gedimino laiškai Europai pirmiausiai buvo siunčiami per šį miestą. Popiežiaus legatai, įsiklausę į Gedimino laiškuose buvusį kvietimą, vykdavo tik per Rygą“, – pranešime cituojamas L. Briedis.
Vilniuje gimęs ir užaugęs, JAV Britų Kolumbijos universitete daktaro disertaciją apgynęs mokslininkas L. Briedis yra knygos „Vilnius savas ir svetimas“ (orig. „Vilnius, City of strangers“) autorius. Pagrindinis jo mokslinio intereso objektas – Vilniaus miestas, anot eksperto, šiandieniniams vilniečiams vis dar yra nežinomas.
Vilniaus plytos
Istorikas L. Briedis taip pat atkreipia dėmesį, kad Šnipiškės, kuriose dominavo mediniai statiniai, buvo turtingos moliu ir žvyru – svarbiomis statybinėmis medžiagomis. Todėl šiame priemiestyje, ties Šeškinės kalvomis, buvo gausu plytinių, kurios savo produkciją tiekė Vilniui. Plytinės veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
„Ko gero, galima būtų sakyti, kad Vilnius pastatytas iš Šnipiškių plytų“, – sako Vilniaus istorijos žinovas.
Kultūros lopšys
Istorikas nurodo, kad Šnipiškės visuomet pasižymėjo gyventojų įvairove. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą trečdalis šio priemiesčio gyventojų buvo žydų kilmės. Dominavo katalikų tikėjimas, nors buvo ir stačiatikių, ir didelė sentikių bendruomenė.
„Tokia demografinė situacija atspindėjo bendrą Vilniaus daugialypiškumą. Tai buvo Vilniaus priemiestis, tačiau dėl savo artumo ir matomumo vilniečiams jo pastorališkumas, sodietiškumas iš kairiojo kranto buvo matomas aiškiau nei kitų priemiesčių“, – pasakoja L. Briedis.
Dauguma Šnipiškių gyventojų dirbo Vilniuje, palaikė itin artimą ryšį su miestu. Gana keistai iš šiuolaikiškos perspektyvos atrodo tai, kad Šnipiškėse seniau gyveno labai daug mokytojų. Tačiau iš tiesų anuomet, tarpukario laikais, tai buvo menkai apmokamas darbas.
Istorikui pačiam labai įdomu tai, kad Šnipiškės yra savotiškas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus žydų kultūros centras. Būtent iš šio priemiesčio kilę daug žinomų jidiš kalba rašiusių autorių.
„Tas laisvumas, skirtumas tarp miesto ir ne miesto, ugdė jų kūrybiškumą, davė stimulą naujoms kultūrinėms srovėms. Pavyzdžiui, „Junge Wilne“ ir kiek vėliau – „Jungevald“, kurie buvo labai novatoriški, atsisakė klasikinių meno formų. Tarp jų buvo ir tokių menininkų, kaip Hirsh Glick, vienas žymiausių geto poetų, kūręs geto, pasipriešinimo dainas“, – pasakoja L. Briedis.
Žymės Miestai
Architektūra. Interjeras
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...
2025-06-20 07:45
Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui.