2024 gegužės 22 d. trečiadienis, 21:14
Reklama  |  facebook

KTU architektūros istorikas V.Petrulis: vertinti architektūrą žvelgiant į jos paviršių – paviršutiniškas užsiėmimas

2023-02-01 10:00
Norint geriau suprasti žmones ir jų gyvenimą skirtingais laikmečiais, nebūtina skaityti istorines knygas ar žiūrėti dokumentiką, tam gali užtekti ir lėtai pasivaikščioti miestų gatvėmis, pakelti akis ir gerai įsižiūrėti į namų fasadus. Pasak Kauno Technologijos Universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo, architektūros istoriko Vaido Petrulio, išmokus tinkamai „skaityti“ fasadus atsiveria visuomenės gyvenimo peizažai.
nuotrauka
KTU architektūros istorikas V. Petrulis. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Nacionalinis architektūros institutas (NAI),
Kaip per laiką keitėsi architektūros samprata, kaip skaityti statinius ir kas architektūros laukia ateityje? Šiomis temomis pasikalbėjome su Kauno miesto mokslo premijos laureatu, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovu V. Petruliu.

Kaip per laiką keitėsi architekto darbo suvokimas?

Architekto suvokimas kito kiekvienoje epochoje. Tad, nors pastatai buvo projektuojami jau senovės Egipte, tačiau architekto profesija buvo suvokiama kitaip.

Pirmoji Vakarų civilizacijos knyga skirta architektūrai parašyta Antikoje, Vitruvijaus. Tačiau tuo metu dar nebuvo universitetų, kurie ruoštų architektus. Pirmoji epocha, kurioje išsikristalizuoja architekto profesija apjungianti meninius ir inžinerinius gebėjimus, buvo renesansas. Viduramžių katedrų statytojai save vadino meistrais, todėl vienu iš pirmųjų architektų galėtume laikyti Filippo Brunelleschi, žinomą kaip „Santa Maria del Fiore“ kupolo ir daugelio kitų architektūros šedevrų autorių. Vėliau architekto profesija gryninosi ir apšvietos epochoje tapo akademine disciplina.

Ar lygiai taip pat kito ir architektūros principų suvokimas?

Minėtasis Vitruvijus dar pirmame mūsų eros amžiuje architektūros esmę apibrėžė kaip naudos, tvirtumo ir grožio vienovę. Per šią prizmę galime vertinti ir istorinius pastatus, ir šių dienų projektus. Kiekviena epocha turi skirtingą estetikos sampratą, skirtingus funkcinis lūkesčius, keičiasi ir technologinės galimybės.

Visa tai lemia skirtingus projektinius sprendimus. Pavyzdžiui sovietmečiu statyti plytiniai 3–5 aukštų namai turėjo bemaž vienintelį tikslą – apgyvendinti kuo daugiau žmonių. Kiekybė, kvadratiniai metrai čia buvo esminis kriterijus.

Estetika, tuo tarpu, liko paraštėse, vos įžvelgiama. Šiuo metu didesnis dėmesys skiriamas tvarumui, ekologijai, tačiau turime ir vadinamąją parametrinę architektūrą. Architekto ir užsakovo dėmesys čia nukrypsta į technologijų kuriamą estetiką. Taigi, funkcijos, estetikos ir technologinių galimybių balansas kiekviename pastate yra unikalus, tačiau tuo pat metu nulemtas laikmečio.

Įdomu per šią prizmę pažvelgti į istorinius pastatus. Paskelbus vieną ar kitą objektą paveldu, visuomenė jam priskiria naują „naudos“ sampratą. Pavyzdžiui, centrinio pašto „nauda“ nebėra suteikti sąlygas pašto veiklai. Pastatas įgauną kitą prasmę, tampa mūsu istorijos liudytoju. Sėkmės atvejais, kaip tikėkimės nutiks su paštu čia įkūrus Nacionalinį architektūros institutą, pastatas įgauna funkciją kuri tiesiogiai susijusi su istorinės vertės puoselėjimu. Kitais atvejais į naujos funkcijos paieškas tenka pažvelgti kūrybiškiau.

Esate minėjęs, kad architektūra daro įtaką žmogaus sprendimams bei elgsenai. Kaip manote, ko reikia ilgai išliekančiai ir žmonių lūkesčius atitinkančiai architektūrai?

Architektūros ir žmonių elgesio santykis yra be galo įdomi tema. Žinome, kad žmogų architektūros sprendimai tikrai veikia, tad nenuostabu, kad pasibaigus epochai, pasikeitus mūsų poreikiams norisi atsikratyti pastatų, kurių poveikis, perduodama „žinutė“ yra svetima ir nebeatitinka kintančių politinių, kultūrinių ar emocinių visuomenės lūkesčių. ]

Bet žmogaus ir architektūros ryšys yra labai kompleksiškas ir priklauso nuo daug dedamųjų. Skiriasi mūsų socialinė aplinka, kultūrinės tradicijos, kas būdinga šiltuose kraštuose, nebus būdinga šalto klimato zonoje, kas aktualu demokratinėje valstybėje, nebūtinai puikiai veiks totalitarinio režimo sąlygomis.

Architektūros ir žmogaus kompleksiškumą puikiai iliustruoja plačiai žinomas amerikiečių „Pruitt–Igoe“ projekto likimas. 1951 m. Sent Luiso mieste buvo nutarta įkurti naują gyvenamąjį rajoną ir pristatyti jame identiškų, modernių daugiaaukščių. Šiuo projektu norėta išspręsti socialines prastuose būstuose gyvenančių žmonių problemas.

Tačiau juos perkėlus į naują ir modernų rajoną elgesys nepasikeitė. Taigi eksperimentas nepavyko, rajonas buvo susprogdintas, o populiarusis V. Čerčiliui priskiriamas teiginys „mes kuriame architektūrą, o architektūra kuria mus“ tapo nebe toks įtikinantis. Tai tik įrodo, kad architektūros ir žmogaus santykis itin kompleksiškas, jame aktyviai dalyvauja ir architektūra kaip erdvė, ir žmogus su savo unikaliomis fizinėmis, socialinėmis ar kultūrinėmis kompetencijomis.

Neretai žmonės atkreipia dėmesį tik į pastato fasadą – į ką dar reikia žiūrėti architektūroje, kas slypi už fasado?

Fasadas tėra tik pastato paviršius, tuo tarpu architektūra – be galo kompleksiškas fenomenas. Tai techninių galimybių, ekonominių ir socialinių veiksnių rezultatas, todėl turime matyti ne tik paviršių, bet pažvelgti giliau. Galima pajuokauti, kad vertinti architektūrą žvelgiant į jos paviršių – paviršutiniškas užsiėmimas.

Visgi ir fasadai gali papasakoti įdomių istorijų. Tai savotiška objekto vizitinė kortelė, drabužis pagal kurį pasitinkame. Einant gatve ir pamačius pastatą, galima iš karto pasakyti kuomet jis buvo pastatytas. Stilistinės preferencijos, medžiagų pasirinkimas, išsidėstymas sklype, tūrio konfigūracija, leidžia susidaryti gana tikslų statytojo portretą.

Kitaip tariant – architektūra, netgi jos paviršius, yra laikmečio atspindys. Kiekvieno statinio architektūroje atsispindi laikmečio žmonių lūkesčiai ir galimybės. Ko gero neįmanoma rasti architektūros kūrinio, kuris būtų visiškai nepriklausytų laikmečiui. Tiesa, galima imituoti senovę, tačiau tokios laiko dvasios neatitinkančios imitacijos dvelkia kiču.

Kaip tarpukario architektūra daro įtaką šiandieninei Kauno architektūrai?

Tiesmukiškai įtaką daro, turbūt, labai retai. Vargu ar kas nors šiuos pastatus kopijuoja, ir vargu ar tai būtų prasmingas užsiėmimas. Reiktų pažiūrėti plačiau. Viena iš svarbiausių tarpukario žinučių šių dienų architektui ir užsakovui – architektūroje yra svarbi kokybė, ne tik kvadratiniai metrai. Prisiminkime, kone kiekvienas svarbesnis visuomeninis tarpukariu statytas pastatas buvo projektuojamas po architektūrinio konkurso, neretai netgi tarptautinio. Taigi, statant mieste jausta didžiulė atsakomybė. Tai verta prisiminti ir šiandiena.

Tuo pat metu ši architektūra yra integrali šiuolaikinio miesto dalis. Tai tarsi miesto piršto antspaudas, kuris mus išsiskiria nuo kitų miestų. Technologijos, statybinės medžiagos ar net idėjos bei lūkesčiai, pavyzdžiui, tvarumas, lengvai kerta valstybių ar net žemynų ribas. Tai sudaro prielaidas naujosios architektūros suvienodėjimui. Todėl sustiprėja senojo sluoksnio reikšmė. Istoriniai pastatai tampa viena iš kertinių miesto unikalumo, jo charakterio prielaidų.

Tarpukario palikimas svarbus ir kaip savotiškas paminklas mūsų tautai, mūsų kovoms už nepriklausomybę, tam, kad šiandiena esame laisvi. Joks paminklas konkrečiai asmenybei taip giliai neatspindės kiekvieno, dažnai eilinio žmogaus indėlio kuriant savo šalį, savo nepriklausomybę. Tai, kad šis sluoksnis išlaikė karo ir sovietmečio negandas, mano galva yra mažas stebuklas.

Dar prieš keliasdešimt metų architektai kūrė pieštukais, dabar kuriame kompiuterinėmis programomis. Kas laukia ateityje?

Spėjimai kas mūsų laukia ateityje yra gryna fantazija. Per paskutinį pusmetį socialinėje erdvėje išpopuliarėjo diskusijos apie dirbtinį intelektą bei jo galimybes. Stebimės, kaip greitai ir gana prasmingai dirbtinis intelektas kuria tekstus, meno kūrinius. Ko gero galime pajuokauti, kad neužilgo dirbtinis intelektas galės ir projektuoti. Todėl grįš popierius ir pieštukas, o unikalus, ranka atliktas eskizas, tikėtina, vėl taps architekto autorystės patvirtinimu.

Vaidas Petrulis vasario 11 dieną dalyvaus KTU SAF organizuojamoje kasmetinėje A. Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadoje moksleiviams. Jis pasidalins savo įžvalgomis apie kitokį architektūros suvokimą su mokytojais, o menotyrininkė Jurga Vitkuvienė kvies sužinoti daugiau apie architektūros žinių ugdymą mokykloje. Dalyvių laukia ir daugiau svečių. Olimpiadoje 10–12 klasių mokiniai galės pasitikrinti savo žinias prieš stojamąjį architektūros egzaminą, o geriausiai pasirodžiusių laukia prizai.

Kalbino Emilija Zutkytė 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Architektūra



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-05-22 14:22
Sparčiai augančiame Vilniaus Kalnėnų mikrorajone bus statomas darželis-pradinė mokykla. Architektūros projekto konkursų dalyviai pateikė net 12 idėjų, kaip galėtų atrodyti naujoji švietimo įstaiga. Iš jų bus renkamas nugalėtojas. Planuojama, kad nauja ugdymo įstaiga adresu Moravų g. 4, duris turėtų ...
nuotrauka
2024-05-14 10:59
XX a. architektūros tyrimai Lietuvoje įgauna naujų atspalvių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete gegužės 9-10 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Netobulas Modernizmas".
nuotrauka
2024-05-09 08:58
Virtuvė sujungta kartu su valgomuoju ir svetaine jau seniai tapo norma naujuose būstuose. Tam priežasčių yra įvairių. Vieni tokį namų planą renkasi norėdami erdvesnės virtuvės zonos, o kiti – dėl galimybės vienu metu bendrauti su kitais šeimos nariais, kol ruošiamas maistas. Tad jeigu svarstote įren...
nuotrauka
2024-05-06 13:00
Į parodą atvežėte gerą gaminį, norėjote pristatyti įdomią naujovę, bet prie ekspozicijos priėjo vos vienas kitas žmogus. Priešais įsikūrusioje ekspozicijoje nebuvo nieko naujo, bet žmonės nuolat prie jos būriavosi. Kaip įminti buvimo parodos dalyviu mįslę, kad išleisti pinigai sugrįžtų padidėjusiu ž...
nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
nuotrauka
2024-05-03 10:44
Dar aštuoni moksliniai tyrimai atvers iki šiol nepažintus Vilniaus istorijos sluoksnius. 45 tūkst. eurų šiemet paskirstyti vienuolikai mokslininkų, kurie tirs sostinės istorinę, architektūrinę praeitį. Per visą stipendijų istoriją mokslininkų tyrimams paskirstyta didžiausia paramos suma. Šiemet moks...
nuotrauka
2024-04-29 17:04
Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas" skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas Vilniuje, visuotinio Lietuvos architektų rūmų susirinkimo metu.
nuotrauka
2024-04-29 16:05
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.
nuotrauka
2024-04-26 10:08
Įsitikinti, kaip įvairiai interjerą mato ir kokias emocijas juo gali perteikti skirtingi žmonės, galima užsukus į LITEXPO parodos „Baldai ir dizaino sprendimai" garsių nuomonės formuotojų erdvę. Joje dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkė Monika Dirsytė ir tinklaraščio susitvarkyk.lt autorė Toma ...
nuotrauka
2024-04-25 07:53
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas.
nuotrauka
2024-04-23 07:26
Iki balandžio 30 d. vilniečiai kviečiami teikti paraiškas istorinių pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybė remia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė pasakoja svarbiausius dalykus, kuriuos ...
nuotrauka
2024-04-22 14:19
Nuo balandžio pabaigos vyksta medinių Šnipiškių pastatų vertybinis inventorizavimas ir fotogrametriniai matavimai. Šių matavimų prireikia siekiant išsaugoti šio rajono identitetą, restauruojant pastatus ir pretenduojant gauti paveldo apsaugos programų finansavimą. Šnipiškių senų pastatų savininkai k...
nuotrauka
2024-04-19 13:25
Kino filmų vakarai – tai ypatingas atokvėpis nuo varginančios rutinos. Nėra nieko geriau nei patogiame fotelyje įsitaisius žiūrėti mėgstamiausius filmus su šeima arba draugais. Ypač patogu, kai nereikia niekur eiti, o sparčiai gerėjant ir filmų žiūrėjimo namuose galimybėms, namuose žiūrėti filmus ga...
nuotrauka
2024-04-19 07:38
Nekilnojamojo turto pirkėjai šalyje – vis reiklesni, žinantys, ko nori, ir išsianalizavę rinką, pastebi ekspertai. Jie atidžiai renkasi patikimus vystytojus ir jų projektus. Daugėja ir tokių pirkėjų, kurie nori įsigyti pilnai įrengtą būstą gyvenimui čia ir dabar. Tačiau vis dar vyrauja įsitikinimas,...
nuotrauka
2024-04-18 10:42
Išrinktas architektūrinio konkurso nugalėtojas Pavilnio bibliotekos ir aplink ją esančios teritorijos prikėlimui naujam gyvenimui. Avarinės būklės biblioteka bus rekonstruojama – joje įsikurs bendruomenės namai, edukacijų erdvės, vaikų kambarys, skaitykla. Kartu čia įsikurs ir Naujosios Vilnios seni...
nuotrauka
2024-04-16 12:31
Interjero dizaineriai unisonu kalba – namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai yra intymiausia ir artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. Ne veltui inter...
nuotrauka
2024-04-15 14:08
Pirmuosiuose Lietuvos architektų rūmų mokymuose apie priedangų projektavimą nuotoliniu būdu dalyvavo beveik 250 dalyvių. Profesionalams skirtuose mokymuose architektas Tumas Mazūras pristatė darbo grupės parengtas rekomendacijas padidinto saugumo patalpoms (priedangoms), supažindino dalyvius su pana...
nuotrauka
2024-04-15 10:06
Apgyvendinti skirtingo amžiaus vaikus viename kambaryje daugeliui tėvų skamba kaip rimtas iššūkis. Ypač, kai vaikų amžius ir poreikiai yra skirtingi, o vietos reikia ne tik namų darbams ruošti, bet ir žaidimams. Kaip padaryti, kad kambaryje vyrautų tvarka, o vietos pakaktų visiems, pademonstravo int...
nuotrauka
2024-04-09 16:37
Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, dalyvaujantiems statinių projektavimo ar teritorijų planavimo procesuose. Tai sudaro dar palankesnes sąlygas kokybiškai ...
nuotrauka
2024-04-04 07:39
Šviesos jungiklis nėra tik dar vienas elektros instaliacijos prietaisas ar nereikšminga interjero detalė. Kūrybingiems žmonėms jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ suteikia galimybę patiems dekoruoti jungiklius: parinkti jiems spalvą, norimą grafinį elementą ar nuotrauką ir taip...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras