Visais atvejais bet kokia rimtesnė invazija į pastato laikančias sistemas privalo būti parengta profesionalių projektuotojų ir suderinta su ankstesniais projektų autoriais ar įgaliotomis įmonėmis. Tik tokiu būdu galima išvengti nenumatytų klaidų ir kitokių nesėkmių.

Sovietmečio laikais statyti daugiabučiai iš esmės buvo kelių rūšių: plytų mūro pastatai su iš anksto pagamintų surenkamų gelžbetonio plokščių perdangomis; statybos aikštelėje surinkti iš gamykloje suformuotų gelžbetonio panelių; statybos aikštelėje išlieti naudojant monolitinį gelžbetonį.

Gresia apgailėtini rezultatai

Gyventojai paprastai rūpinasi tik savo butų problemomis, tačiau tokios daugiabučių pastatų sistemos yra betarpiškais susijusios tarpusavyje ir neįmanoma jų spręsti atsietai. Tam reikia bendrijų, tarpusavio susitarimų, sprendimų priėmimo, atsakomybės pasidalinimo.

Vienas iš labiausiai matomų ir neišvengiamai spręstinų esminių klausimų – bendras kvartalų ir mikrorajonų estetinis vaizdas, siekiant išvengti vizualaus aplinkos sudarkymo bei galutinio šių rajonų nekilnojamojo turto vertės devalvavimo.

Vykdant pavienes renovacijas, neparengus kompleksinių projektų, gresia sovietmečio gyvenamosios aplinkos galutinis deharmonizavimas. Pavyzdžių jau yra. Suvaldyti būsimuosius procesus itin sudėtinga ir sunku, reikalingi griežti ir aiškūs administraciniai, politiniai sprendimai, visuomenės supratimas ir palaikymas, statybininkų sąmoningumas ir darbo kultūra. Priešingu atveju gresia apgailėtini rezultatai.

Jeigu pertvaras ardė vienas, kitam tai daryti – pavojinga

Ne mažiau svarbus yra pastatų vidaus įrangos sprendinių atnaujinimas. Jeigu tai beveik neįmanoma surenkamuose stambiapanelinių blokų „kortų nameliuose“ (nes pajudinus vieną bloką, gali suirti visa sistema), tai yra žymiai lengviau mūriniuose pastatuose.

Blokiniuose pastatuose galima spręsti kompleksinius apšiltinimo, balkonų įstiklinimo, langų ir durų keitimo, inžinerinių sistemų perdarymo bei vidaus patalpų remonto klausimus. Esminis perplanavimas praktiškai neįmanomas. Juolab, jeigu pavieniai asmenys yra jau savavališkai išsigriovę kokias nors pertvaras, tai kitiems kaimynams geriau nepradėti analogiškų ardymo darbų. Pastato aukštuose gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos.

Dažnai gyventojai pageidauja išgriauti pertvaras tarp virtuvių ir kambarių, balkonų sąskaita pasididinti gyvenamąjį plotą (apšiltinant balkonus ir išardant atitvarinės lauko sienos fragmentus ir t.t.). To daryti nepatartina, nes prieštarauja pastato konstruktyvinei schemai.

Bet kokie rimtesni pakeitimai privalo būti labai tiksliai suderinti su profesionaliais ir juridiškai atsakingais specialistais.

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“