„Milsos“ įmonių grupės bendrovių veikla yra priklausoma nuo sezono. Šiemet darbų sezono pradžia sutapo su karantino dėl koronaviruso grėsmės paskelbimu. Vykdome įprastą tokiam metui gamybinę veiklą, pasitelkdami kai kurias neįprastas – apsaugos nuo koronaviruso – priemones. Darbas organizuojamas maksimaliai ribojant kontaktus gamybinės veiklos metu. Administracijos darbuotojai, kurių atliekamos funkcijos tai leidžia, dirba nuotoliniu būdu. Bet kuriuo atveju, šiuo metu „Milsa“ įmonių grupei svarbiausia – darbuotojų, partnerių ir klientų sveikata bei saugumas.
Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsos“ įmonių grupės vadovas
Prastovų neteko skelbti. Buvo darbuotojų, kurie pasinaudojo apmokamomis atostogomis.
Veiklos „Milsos“ įmonių grupei užtenka, nes sektorius yra gyvybingas. Nors darbų per karantiną kiek sumažėjo, tačiau įmonių grupė laikosi stabiliai. Tokią situaciją lėmė aplinkybė, kad šiemet nebuvo žiemiškų orų: mūsų klientai atliko daugiau darbų, taip augindami ir mūsų produkcijos poreikį. Taigi dabartines neigiamas karantino tendencijas kompensavo buvęs didesnis produkcijos poreikis, nulemtas gerų oro sąlygų žiemos metu.
Sukauptas rezervas sudaro galimybę laikytis stabiliai: nefiksuojame augimo, tačiau neturime ir mažėjimo. Bendroji situacija panaši į parėjusių metų pradžią. Tačiau nesiryžčiau prognozuoti, kas gali nutikti artimiausiais mėnesiais.
Įprastai naują sezoną pradėdavome neturėdami skolininkų. Šiemet situacija kitokia – mokėjimai stringa, bet tikiuosi, kad Vyriausybės paskelbtos finansinės priemonės koronaviruso sukeltoms pasekmėms švelninti duos teigiamą efektą ir mokėjimai spartės – skolų mažės. Nors skolų mums neįvardinčiau kritinėmis, tačiau tam skiriame maksimalią kontrolę, sekame procesus, kad išvengtume bėdų ateityje.
„Milsos“ įmonių grupė vykdo du ES lėšomis finansuojamus investicinius projektus – modernizuojamos gamybinės įmonės Kaune ir Vilniuje, darbai vyksta intensyviai. Manau, kad šis pandemijos laikotarpis sudaro galimybes darbus atlikti netgi efektyviau, su mažesnėmis sąnaudomis. Tai geras metas pagrįstoms investicijoms, kurios padės išeiti iš sunkmečio su stipresne pozicija.
Kalbant apie Vyriausybės poziciją šiuo laikotarpiu, manau, reikėtų išskirti dvi dalis.
Kalbant apie ekonomiką bendrai, Vyriausybės žingsnius vertinu pozityviai: numatytos didelės lėšos, demonstruojamas požiūris, kad reikia ne stabdyti, o skatinti. Imkim, kad ir susisiekimo infrastruktūrą. Valstybė, į ją investuodama šiuo metu, gali nupirkti daugiau darbų, o naudą pajus ne tik rangovai ir tiekėjai, bet ir visi piliečiai, nes susisiekimo infrastruktūros statybos neapsiriboja tik šio sektoriaus ekonomika, tai lemia ir aptarnaujančių sektorių ekonominį gyvybingumą. Nevalia pamiršti ir to, kad žmonės turės darbo, o valstybei bus kuriama pridėtinė vertė.
Tačiau problema, kad realūs žingsniai daromi lėtai – biurokratinis aparatas turi suktis kur kas greičiau. Dabar tai gali tapti lemiančiu faktoriumi.
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...