2025 m. liepos 12 d. šeštadienis, 16:32:17
Reklama  |  facebook

Kaip nesugadinti istorinio miesto: KTU mokslininkė apie senamiesčiuose kylančius modernius pastatus

2023-04-06 10:20
Šiuolaikinis miestas – gyvas organizmas, kuriame nuolat kyla nauji pastatai, o jo istoriją mena senamiestis, saugomas paveldo organizacijų. Tačiau kaip išsaugoti unikalų miesto kraštovaizdį leidžiant kilti naujiems statiniams? KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslo prodekanė Aušra Mlinkauskienė sako, kad suderinti naujų statinių statybą su kultūros paveldu yra svarbus iššūkis daugeliui miestų.
nuotrauka
KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslo prodekanė Aušra Mlinkauskienė. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės A. Mlinkauskienės teigimu, skatinant šiuolaikinės ir senosios architektūros sintezę, galimi įvairūs architektūros dermės būdai. Vienas iš tokių – kontrasto principas, kuomet naujai statomiems pastatams naudojamos šiuolaikinės medžiagos, spalvos ir formos.

„Nors šiuolaikiškumo principas reikalauja, kad kiekvienas statinys atspindėtų savo laikmetį, išsiskirtų iš aplinkos, o intervencijos pėdsakai būtų atpažįstami ateityje, tuo pačiu rekomenduojama kiekvienai situacijai ieškoti individualaus sprendimo. Bet kuri struktūrinė intervencija į miestų istorinius centrus, privalo būti grindžiama nuodugniu urbanistinio kraštovaizdžio tyrimu ir analize“, – KTU pranešime cituojama A. Mlinkauskienė.

Pasak KTU ekspertės, vienos universaliai tinkamos spalvinės gamos ar pastato formos, kuri leistų suvienodinti naujus statinius su istoriniais, nėra. Todėl naujų pastatų spalvų ir formų derinimas su senaisiais pastatais turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į miesto kontekstą, istoriją ir architektūrinius bruožus.

„Spalvų ir formų derinys turėtų būti parenkamas atsižvelgiant ir į miesto kultūrinį paveldą, vietos klimatą, geografinę padėtį ir kitus faktorius. Kai kurie miestai turi griežtas taisykles naujų statinių integravimui į istorinį kraštovaizdį, užtikrinant, kad būtų išlaikytas tokių teritorijų istorinis vaizdas, o kiti laisviau derina istorinę ir modernią architektūrą, kad sukurtų originalų ir unikalų vietovaizdį. Bet net ir tokiu atveju, vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kitas – istorija privalo išlikti lengvai skaitoma, o kokybinės intervencijos turi užtikrinti kultūros tęstinumą“, – teigia KTU SAF docentė.

Vienas iš kultūros saugotojų – UNESCO

Kultūros tęstinumo saugojimas yra pagrįstas tarptautiniais dokumentais – remiantis jais, istorinio urbanistinio paveldo išsaugojimas apima teritorijos darnios raidos, paveldo vietovių tradicijų ir pobūdžio išsaugojimą, įskaitant minimalius urbanistinės teritorijos pokyčius.

„Vienas iš tokių dokumentų – Vienos memorandumas, taikomas istoriniams miestams, kurie yra jau įrašyti ar siūlomi įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat didesniems miestams, kurių urbanistinėje teritorijoje yra Pasaulio paveldo paminklų ir vietovių“, – teigia KTU SAF docentė.

KTU

KTU nuotr.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nurodomos išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių Lietuvoje – ne viena. Į Pasaulio paveldo sąrašą jau įrašyta Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai bei Vilniaus senamiestis. Preliminariame (angl. Tentative) sąraše yra įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Kauno modernizmo architektūra („Kaunas 1919-1939 m: Sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo“).

Anot A. Mlinkauskienės, nors miesto plėtros pokyčiai gali būti pripažįstami miesto tradicijos dalimi, esminis dėmesys turėtų būti skiriamas istorinių miesto dalių identiteto išsaugojimui, mat šiame procese negali būti keliamas pavojus istoriniam miesto autentiškumui ir vientisumui.
„Naujų statinių atsiradimas istorinių pastatų kaimynystėje verčia būti atsargiems ir jautriems aplinkos pokyčiams. Tokiu atveju svarbu atsižvelgti į naujos architektūros santykį su istoriniu kontekstu, įvertinant pastatų aukštingumą, medžiagas, tūrį, spalvinį sprendimą ir kitas detales. Taigi, norint suderinti naujų statinių statybą su kultūros paveldu, reikia rasti pusiausvyrą tarp šiuolaikinės ir senosios architektūros, siekiant sukurti miesto kraštovaizdį, kuriame nauji pastatai derėtų su senaisiais, o tuo pačiu neužgožtų miesto kultūrinio paveldo“, – sako A.Mlinkauskienė.

Darni architektūra

Dažnai šiuolaikinėje architektūroje pasitelkiamos stiklo konstrukcijos, kurios atspindi kitų pastatų fasadus. Tačiau A. Mlinkauskienė teigia, jog šios medžiagos panaudojimas gali būti vertinamas prieštaringai.

„Stiklas yra populiari statybų medžiaga, kuri naudojama visame pasaulyje. Stiklo konstrukcijos yra plastiškos, patvarios ir šiuolaikiškos, tačiau jų naudojimas istorinių miestų kontekste gali būti gan sudėtingas ir jautrus klausimas. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad istoriniai miestai turi unikalų architektūrinį paveldą, kurį reikia apsaugoti, o stiklo konstrukcijų panaudojimas istorinėje aplinkoje turėtų būti atliekamas atsargiai ir apgalvotai“, – sako A. Mlinkauskienė.

Darni architektūra – naujus dizaino sprendimus, kurie pagerina miesto erdves ir funkcionalumą suteikianti, tačiau ir senų pastatų autentiškumą išlaikanti architektūra. Tokios urbanistikos pavyzdžių, kuomet pastatai harmoningai integruojasi į istorines miestų dalis ir jų kontekstą, Europoje ar kituose pasaulio žemynuose yra nemažai.

„Pavyzdžiui, Portugalijos miesto Porto koncertų salė „Casa da Música“ pasižymi modernia architektūra. Ir nors pastatas turi drąsią formą ir išskirtinį stiklo fasadą, tačiau puikiai dera senamiesčio aplinkoje. Vokietijos ar Lenkijos miestuose, kurių statyba intensyviai vyko po Antrojo pasaulinio karo, kai kurie nauji pastatai taip pat buvo integruoti siekiant atspindėti miesto istoriją ir išlaikyti senus pastatus ir architektūros stilius. Naujų ir senų pastatų harmoningo derinimo galime rasti ir Šiaurės Amerikoje: Kanadoje ir JAV“, – teigia A. Mlinkauskienė.

Kaune – diskusijas keliantys pavyzdžiai

Pastatų derinimas siekiant išsaugoti istorines ir kultūrines paveldo vietoves, išlaikyti miesto identitetą ir išvengti iškraipymų, kurie galėtų kenkti miesto vizualinei harmonijai ir prarasti vietos žavesį, aktualus ir Lietuvoje. Prieš trejus metus rekonstruotą, Kaune esančią Vienybės aikštę KTU docentė vertina teigiamai.

„Vienybės aikštėje esantys biurų pastatai yra geras pavyzdys, kaip modernūs pastatai gali būti subalansuoti su istoriniu miesto kontekstu, atviromis viešosiomis erdvėmis. Pastatai stovi aikštės perimetru ir jos neužgožia. Be to, jie yra baltos spalvos, o tai padeda integruotis ir nesusipriešinti su greta esančiais istoriniais pastatais. Vis dėlto, pastatų dermė su greta esančiu Vytauto Didžiojo karo muziejumi gali kelti tam tikrų diskusijų“, – svarsto A. Mlinkauskienė.

Anot KTU SAF docentės, vertinant pastato integraciją į kraštovaizdį, žvelgti vien į konkretų objektą neužtenka: „Nors ši nuomonė yra subjektyvi, tačiau norėčiau paminėti, kad pastatai turėtų būti vertinami ne tik kaip atskiri objektai, bet ir kaip miestovaizdžio kompozicijos dalis“.

Kitapus gatvės esantis Studentų skveras buvo atnaujintas praėjusių metų rugsėjį – mokslo metus miesto širdyje esanti erdvė pasitiko susibūrimams skirtomis vietomis, šviesaus betono akcentais ir žaliosiomis zonomis.

„Miestų viešųjų erdvių kūrime išskirčiau tokius aspektus: kad jos atitiktų gyventojų poreikius, būtų funkcionalios ir turėtų malonią estetiką. Atnaujintame Studentų skvere subalansuota funkcija ir estetika. Tai – taip pat puikus pavyzdys, kaip atnaujinant viešąją erdvę galima subalansuoti modernius ir istorinius elementus. Puikiai integruojasi žaliųjų erdvių ir apšvietimo sprendimai, kurie yra ne tik estetiški, bet ir modernūs technologine prasme“, – teigia A. Mlinkauskienė.

Studentų skveras yra šalia dviejų universitetų pastatų, iš kurių vienas – KTU Centriniai rūmai, kuriuose anksčiau veikė Žemės bankas. Būtent šis, žymaus tarpukario architekto Karolio Reisono suprojektuotas objektas 2015 m. buvo įvertintas Europos paveldo ženklu kaip vienas geriausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių.

„Pastatų spalvos gali skirtingai atrodyti priklausomai nuo atspalvių ir aplinkos. Atspalviai derinami pagal kontekstą ir vietą, todėl baltos, pilkos ir žemės spalvos, naudojamos Studentų skvere, iš esmės dera su šviesiai gelsvos spalvos KTU Centriniais rūmais. Balti, pilki ir žemiški tonai suteikia šviesos ir subtilumo pojūtį, todėl gerai dera su dažnai naudojamomis modernioje architektūroje spalvomis ir tinka miestų viešosioms erdvėms“, – sako KTU SAF docentė. 

Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
nuotrauka
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
nuotrauka
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
nuotrauka
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
nuotrauka
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
nuotrauka
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
nuotrauka
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
nuotrauka
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...
nuotrauka
2025-06-20 07:45
Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras